Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorei Loretai-Irenai Baguckienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukmergės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančiam bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, teistas 6 kartus, paskutiniai teistumai:

1) 2022-10-06 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėn. (vadovaujantis BK 64(1) str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėn. laisvės atėmimo). Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 5 d. 5, 8 ir 10 punktais, 6 ir 7 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2023-10-26 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (baigėsi bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo laikas).

2) 2024-01-23 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimu 6 mėn. (vadovaujantis BK 64(1) str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėn. laisvės atėmimo). Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, pagal 2024-01-23 Tauragės apylinkės teismo Šilutės nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2022-10-06 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 mėn.

3) 2024-03-04 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m. (vadovaujantis BK 64(1) str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėn. laisvės atėmimo). Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 mėn. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. G. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, matant nepilnametei dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini), išvadino nukentėjusįjį T. Z. necenzūriniais žodžiais ir pastarajam vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, o tuomet abiem besigrumiant ir T. Z. pargriuvus ant šaligatvio, jis kumščiais sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį T. Z. į rankas, kuriomis pastarasis dengėsi veidą, o taip pat vieną kartą spyrė T. Z. į dešinę galvos sritį, tuo padarydamas muštinę žaizdą lūpoje ir tokiais veiksmais T. Z. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą o nepilnametei nukentėjusiajai G. G. sukėlė neigiamus išgyvenimus.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Kaltinamasis A. G. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Kalėdų antrą dieną ėjo į prekybos centrą, priešais išėjo T. Z.. Jis ankščiau jį buvo įžeidęs, todėl kilo mintis su juo pasikalbėti. Jį sustabdęs, kaire ranka paėmė jam už krūtinės. T. Z. ėmė priešintis, sudavė jam per veidą, tuomet jį parvertė ant žemės ir ėmė grumtis. Konflikto metu jis T. Z. sudavė kumščiu į veidą, po to besigrumiant jis dar smūgiavo kumščiu T. Z. į veidą, tačiau pastarasis rankomis dengėsi veidą ir smūgiai kliuvo T. Z. į rankas. Kiek tiksliai kartų jam sudavė neatsimena, galėjo T. Z. ir įspirti. Konfliktą baigė patys. Gailisi, jog įvyko konfliktas tarp jo ir T. Z..

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. G. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Iš T. Z. pareiškimo nustatyta, kad jis su savo sugyventine D. R. ir jos dukra G. G. išėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo priešais ateinančius tris vyrus, iš kurių atpažino A. G.. Pastarasis priėjo prie jo ir išplūdęs necenzūriniais žodžiais puolė, suduodamas jam ne mažiau kaip keturis kartus į galvą iš rankų ir kojų, dėl ko jam buvo sukeltas stiprus galvos skausmas, taip pat jam buvo prakirsta viršutinė lūpa (1 t., b. l. 1).

Iš (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo - fotolentelės nustatyta, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta (duomenys neskelbtini), prieš prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 14-16, 18-23).

Liudytojas D. A., kurio parodymai buvo pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad jis A. R. įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), dirba vairuotoju. (duomenys neskelbtini), 10.00 val., pradėjo savo darbo dieną. Jis išvežioja užsakymus, taip pat dirba prie kasos. Po 14.00 val., tikslesnio laiko neįsidėmėjo, jis tarnybinėse patalpose pietavo, jam matėsi vaizdas tik kai į picerijos patalpas pro pagrindines duris įeina klientas. Kas vyksta gatvėje nematė. Jam bepietaujant į piceriją įėjo verkdama moteris, ji pradėjo sakyti , kad iškviestų policiją, pasakė, kad vyksta muštynės. Jis išėjo į koridorių pažiūrėti kas vyksta. Pamatė stovintį vyrą, kuris buvo kruvinas, šalia stovėjo mergaitė, kuri verkė ir moteris, kuri prašė, kad iškviestų policiją. Daugiau šalia jų niekas nestovėjo. Įsitikinęs, kad tikrai vyko muštynės, išėjo į lauką ir paskambino 112 numeriu. Lauke, maždaug 5-6 metrų atstumu nuo kruvino vyro, stovėjo trys vyrai, kurie vadino visokiais necenzūriniais žodžiais kruviną vyrą. Kruvinas vyras kažką tai jam atsakė. Jis tiksliai negali pasakyti ką jie vieni kitiems sako, nes jis tuo metu bendravo su 112 operatore, po to su policijos pareigūnais. Nespėjus atvykti policijai visi trys vyrai pasišalino. Jis kaip ir minėjo pačių muštynių nematė, nežino kaip viskas prasidėjo. Moteris jam tik sakė, kad vyrą, kuris buvo kruvinas, mušė jos buvęs ar tai vyras ar tai sugyventinis, dabar jau nepamena. Picerijoje buvo tik picų kepėja, ji nieko nematė. Kur įvyko muštynės, ta vieta yra nefilmuojama lauke esančiomis vaizdo kameromis (1 t., b. l. 133-136).

Liudytojas S. N., kurio parodymai buvo pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad A. G. pažįsta, yra neseniai susipažinę, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. A. G. buvusios sugyventinės nepažinojo, nebuvo jos matęs. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jis būdamas su D. L. netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko A. G.. Jie visi ėjo į prekybos centrą. A. G. ėjo pirmiau jų, jis su D. L. buvo nuo jo atsilikę per porą metrų. Eidami su D. L. visą laiką kalbėjosi. Eidamas pro automobilius, kurie stovėjo šalia prekybos centro pamatė, kad tarp A. G. ir nepažįstamo vyro ant šaligatvio vyksta konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas nesuprato, nes nematė kas pirmas pradėjo konfliktą. Kai pamatė, tuo metu nepažįstamas vyras A. G. kumščiu du kartus iš eilės sudavė smūgius į veido sritį. Po to pamatė, kad jie vienas kitam puolė į glėbį, įsikabino vienas į kitą ir kiek pamena A. G. pirmas nukrito ant šaligatvio, o ant jo užkrito nepažįstamas vyras. Išgirdo, kaip pradėjo šaukti moteris. Jis buvo šalia, tačiau jam nėjo jų išskirti, nes jie įsikibę vienas į kitą ritinėjosi. Jis pradėjo garsiai rėkti nepažįstamam vyrui, kad jis kuo greičiau iš čia bėgtų, kol dar sveikas yra. Jis taip pasakė, nes A. G. buvo stambesnis už nepažįstamą vyrą. Tada nepažįstamas vyras paleido A. G., atsistojo, o jis pastarąjį stumtelėjo ir liepė jam bėgti iš čia. Vyras pabėgo ir jam daugiau A. G. nieko nedarė. Jis matė, kad A. G. nebuvo atsisėdęs nei šalia to vyro, nei ant jo. A. G. nesudavė minėtam vyrui nei ranka, nei spyrė. Jis vėliau paklausė A. G. dėl ko viskas įvyko, tačiau A. G. nieko nesakė (1 t., b. l. 139-142).

Liudytojas D. L., kurio parodymai buvo pagarsinti, parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., tikslaus laiko nežino, jis kartu su A. G. ir S. N. ėjo apsipirkti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Jis buvo visiškai blaivus, A. G. taip pat buvo visiškai blaivus. A. G. ėjo pirma jų, nes greitai vaikšto, o jis su S. N.ėjo atsilikę nuo jo maždaug du metrus. Kai atsisuko pažiūrėti į A. G. pamatė, kad nepažįstamas vyras, kuris stovėjo priešais A. G., jam kumščiu sudavė du smūgius iš eilės į veido sritį. Po to A. G. su tuo vyru įsikabino vienas kitam į rūbus ir abu parvirto ant šaligatvio. Abu ritosi, tačiau ar vienas kitam sudavė smūgius nepastebėjo. Jis ne visą laiką žiūrėjo kas vyksta tarp A. G. ir minėto vyro, nes tokių konfliktų stengiasi nestebėti. Tik išgirdo kaip S. N. šaukia vyrui, kad jis bėgtų nuo A. G.. Vyras išsilaisvino ir pabėgo tolėliau. Jis A. G. buvusią sugyventinę pažįsta iš matymo, matė, kad ji stovėjo, bet jis nei į ją nei į šalia jos buvusią mergaitę nekreipė dėmesio. Kadangi ne visą laiką žiūrėjo kas vyksta tarp A. G. ir vyro, todėl negali tiksliai nurodyti ką vyras padarė A. G., taip pat ką padarė A. G. vyrui (1 t., b. l. 145-148).

III. Teismo argumentai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis matant nepilnametei dukrai G. G. smurtavo prieš T. Z. suduodamas šiam smūgius rankomis ir spirdamas į galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, o nepilnametei nukentėjusiajai G. G. neigiamus išgyvenimus.

Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo T. Z. parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės.

Teismui nekyla abejonių, kad A. G. veikė tiesiogine tyčia. A. G. suvokė, kad T. Z. patirs kūno sužalojimus, būtent to ir siekė (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, t.y. nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

A. G. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių šalintina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi šios aplinkybės nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys.

Teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. G. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. G. iki nusikalstamos veikos padarymo anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus žmogaus sveikatai. Visa tai neabejotinai neigiamai apibūdina kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo – bet priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. A. G. administracine tvarka baustas. Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, į priklausomybės ligų kabineto įskaitą neįrašytas.

Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam A. G. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas tokios bausmės rūšies vidurkis, t.y. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ((duomenys neskelbtini) straipsnis), kaltinamasis A. G. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

V. Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis T. Z. pareiškė civilinį ieškinį 80 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo pavartoto smurto, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nes nuo kaltinamojo suduotų smūgių į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, nukentėjusiojo veide atsirado nubrozdinimų. Šie ir kai kurie kiti pažeidimai užfiksuoti specialisto išvadoje.

Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo panaudoto smurto nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą, laikinai buvo nežymiai sužalotas, jis patyrė asmeninius neturtinio pobūdžio sužalojimus, todėl T. Z. privalo gauti tam tikrą piniginę satisfakciją iš kaltinamojo. Kaltinamasis yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl darytina išvada, kad jis gali susirasti darbą ir atlyginti nukentėjusiajam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nepripažįsta, mano, kad žalos nepadarė, rūbų nesugadino. Nukentėjusysis nurodo, kad grumtynių metu jam buvo suplėšyta striukė 50 Eur vertės, sportinės kelnės 20 Eur vertės, nuo galvos nukrito kepurė 10 Eur vertės, kurios vėliau įvykio vietoje neberado, todėl prašo iš kaltinamojo priteisti 80 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas daiktų apžiūros protokolu, fotolentėlėmis ( t. 1., b.151-155), todėl yra pagrindas jį tenkinti.

VI. Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2024 m. liepos 3 d. Nr. APD-2024-07003. Pažymoje nurodyta, kad nukentėjusiajam T. Z. pagal 2024-04-03 sprendimą buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 243,75 Eur išlaidų.

Teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Remiantis aptartu proceso išlaidų atlyginimo teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo tenkintinas, iš kaltinamojo A. G. priteistina 243,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2024 m. liepos 12 d. Nr. APD-2024-07204. Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajam A. G. pagal 2024-07-08 sprendimą buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 202,08 Eur išlaidų.

Pagal (duomenys neskelbtini)straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo A. G. realią turtinę padėtį, o, be to, jis, įsiteisėjus nuosprendžiui, privalo realiai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę (t. y. 1 metų ir 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę). Taigi, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamojo turtinės padėties, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjo dalyvavimo kaltinamojo teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad esant tokiam teisiniam reguliavimui, kaltinamojo A. G. teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. G. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-04-29 nutartimi subendrintos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą vienerius (1) metus ir 2 mėn. Į bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės dalį pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-01-23 nuosprendį.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. G., gim. (duomenys neskelbtini), penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų (580 Eur) žalos atlyginimą T. Z., gim. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš A. G., gim. (duomenys neskelbtini), du šimtus keturiasdešimt tris eurus 75 ct (243,75 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų už A. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.