Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2324-240/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
1-2324-240/2014
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-00075-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Civilinis ieškovas
A. J.
Kaltinamasis
O. Ž.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-2324-240/2014proceso Nr. 1-25-1-00075-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.2.1.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas Kauno apylinkės teismo 2013-05-22 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 66 str., 65 str. 2 d. b papunkčiu, 132 val. viešųjų darbų, ši bausmė Kauno apylinkės teismo 2013-10-17 nutartimi pakeista į 22 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs 2013-11-22, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis O. Ž. 2014 m. sausio 11 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su uošviu A. J., tyčia įspyrė jam du kartus į kairę koją, padarydamas nukentėjusiajam A. J. blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinius lūžius su dislokacija, sukėlusius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis O. Ž. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad padarė nusikaltimą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis – konflikto metu tyčia spyrė savo uošviui A. J. į koją. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Mano, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, sutinka atlyginti 7000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Kaltinamajam (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiškus, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs LR BPK 291 str. reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras (LR BPK 273 str.).

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiojo A. J. ir liudytojos I. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 70, 73).

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2014-01-11 po pietų, tikslios valandos neprisimina, kartu su žmona Ingrida ir jos dviem draugais po draugės Viktorijos mamos laidotuvių atvyko į dukters Dianos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi norėjo pasėdėti ir pasikalbėti, o dukra tuo metu gulėjo ligoninėje, jie turėjo nuo minėto buto raktus, todėl ten ir užsuko. Atvykus į butą, bute rado žentą Orentą, nors ten jis negalėjo būti, kadangi jam yra uždrausta lankytis minėtame bute. Užėję į butą ruošėsi pasėdėti, tačiau neturėjo nieko nusipirkę valgyti ir išgerti, todėl žmonos draugas pasiūlė nueiti į parduotuvę, kodėl Orentas išėjo kartu su juo - pasakyti negali. Apsipirkę sugrįžo į namus su pirkinių krepšiu, kuriame buvo nupirkta maisto produktų bei 2 ar 3 buteliai degtinės. Suruošė stalą ir susėdo. Visi sėdėjo, šnekėjosi, apie 22.00 val. Viktorija su vyru išsikvietė taksi ir išvažiavo namo, o bute liko tik jis su žmona ir Orentas. Išėjus draugams Orentas pradėjo prikaišioti, kad jis su žmona nuolat kišasi į jų su dukra gyvenimą. Tokie barniai vyksta nuolat, kadangi Orentas, kai išgeria alkoholio, pradeda konfliktuoti. Iš pradžių tarp jų kilo tik žodinis konfliktas, tačiau taip jiems bekonfliktuojant, jis kėlėsi nuo sofos, Orentas priėjo prie jo - jie susistumdė ir tuo metu Orentas jam įspyrė į kairę koją nemažiau kaip du kartus, nuo ko jis pajuto stiprų skausmą kojoje ir susmuko ant grindų. Negali tiksliai pasakyti, kada ir kuriuo momentu Orentas išėjo iš kambario, kadangi kentė didelį skausmą kojoje, be to, buvo neblaivus. Tačiau prisimena, kad Orentas taip pat konfliktavo su jo žmona, po to, kai jam buvo įspirta į koją. Po konflikto su jo žmona Orentas išėjo iš buto, tačiau buvo sugrįžęs dar ne vieną kartą. Kadangi jis kentė didelius skausmus, tai žmona iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išvežė į ligoninę. Nuo tos dienos Orentas su juo susisiekęs nebuvo.

Liudytoja I. J. parodė, kad 2014-01-11 ji su savo vyru Algimantu buvo jos draugės Viktorijos mamos laidotuvėse, o po laidotuvių draugė norėjo apžiūrėti, kaip įsikūrusi jos dukra Diana, todėl ji pasiūlė nuvažiuoti ir apžiūrėti. Ji paskambino dukrai ir paklausė, ar gali atvažiuoti apžiūrėti, dukra sutiko ir paskambino savo vyrui O. Ž., kuris tuo metu buvo namuose. Apie 17.00 val. nuvyko į vieno kambario butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Juos įsileido Orentas, kartu su Viktorija apžiūrinėjo butą, o tuo metu Orentas su Viktorijos vyru nuėjo į parduotuvę ir nupirko degtinės „Absolut“, 1 litro talpos, bei viskio „Jameson“, 0,5 litro talpos. Visi sėdėjo, šnekėjosi, apie 22.00 val. Viktorija su vyru išsikvietė taksi ir išvažiavo namo, o bute liko tik ji su vyru ir Orentas. Išėjus draugams Orentas pradėjo prikaišioti jai ir vyrui Algimantui, kad jie nuolat kišasi į jų su dukra gyvenimą. Tokie barniai vyksta nuolat, kadangi Orentas, kai išgeria alkoholio, pradeda konfliktuoti, tačiau jie nebekreipė į tai dėmesio, į jo žodžius nereagavo ir ji nuėjo įleisti į butą katės, kurią augina dukra. Žentą Orentą su vyru paliko kambaryje sėdinčius ant sofos. Sugrįžusi pamatė, kaip Orentas priėjęs prie jos vyro stumdosi, todėl ji priėjusi prie jų juos atskyrė, tuo tarpu Orentas koja spyrė jos vyrui į kairiąją koją. Po to, kai Orentas įspyrė vyrui į koją, ji pasakė, kad žentas apsiramintų ir eitų išsimiegoti. Jis kažką neaiškiai sakė, po to išėjo iš buto ir negrįžo. 2014-01-12 paryčiui vyrui prasidėjo skausmai, todėl ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri vyrą išvežė į ligoninę.

Kaltinamojo O. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo A. J. ir liudytojos I. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-8); Valstybinės TMT prie Lietuvos Respublikos TM KS specialisto išvada Nr. G638/14(02), kurioje nurodyta, kad A. J. konstatuota kairių blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldriniai lūžiai su dislokacija, padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis, dėl kairių blauzdikaulio ir šeivikaulio skeveldrinių lūžių su dislokacija nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 13-14); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamojo O. Ž. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis O. Ž. nusikalto antrą kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., už kurį jis nuteistas 2013-05-22 teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, laiko tikslinga, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimą.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigtinė, į kaltinamojo asmenybę (teistas, nusikalstamą veiką padarė turėdamas vieną neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, nedirba), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos LR BK 64¹ str. nuostatos.

Nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 152).

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo O. Ž. nusikalstamo veikos nukentėjusysis A. J. patyrė didelį fizinį skausmą, negalėjo vaikščioti, iki šiol sulūžusiuose kauluose yra sutvirtinimų, kurie turės būti pašalinti operaciniu būdu, jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, O. Ž. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiajam A. J. priteistinas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, toks dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir atitinka teismų praktiką.

Civilinis ieškinys, pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos, yra realus, įrodytas, tenkintinas pilnai.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad advokato užmokestis už nukentėjusiajam A. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 160 Lt, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 273 str., 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

O. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Taikyti O. Ž. atžvilgiu LR BK 64¹ str. ir paskirtąją laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 4 (keturiais) mėnesiais (galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoni) mėnesiai).

Taikyti O. Ž. atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios (trečdaliu sumažintos) laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant O. Ž.:

per 3 (tris) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą - panaikinti, paleidžiant O. Ž. teisiamojo posėdžio salėje. Iki įsiteisės nuosprendis O. Ž. skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2014-10-22 iki 2014-11-07 įskaitytinai, t. y. 17 dienų.

Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo O. Ž. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų; 2896,20 EUR) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš O. Ž. 2437,15 Lt (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt septynis litus 15 ct; 705,85 EUR) išlaidų nukentėjusiojo A. J. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, buveinės adresas Europos a. 1, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB bankas „Swedbank“, naudai.

Priteisti iš O. Ž. 160,00 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų; 46,34 EUR) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (juridinio asmens kodas – 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronislovas Liatukas