- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- e1-1641-1079/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33277-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- G. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, nustatytas 20 procentų darbingumas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V. 2021 m. rugsėjo 23 d. apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, rankomis sugriebė sugyventinei G. T. už veido ir galva smogė pastarajai į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai G. T. padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
G. V., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su G. T. yra sugyventiniai apie metus laiko, veda bendrą ūkį, gyveno jam priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Dabar G. T. gyvena savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 23 d. dienos metu jis buvo namuose ir vartojo alkoholinius gėrimus – sidrą, tačiau kiek jo išgėrė tiksliai pasakyti negali, gal apie penkis vieno litro talpos butelius. Atsimena, kad vakare jis gulėjo lovoje kartu su savo sugyventine ir žiūrėjo televizorių. Jis pradėjo skųstis savo sugyventinei dėl to, kad jam yra liūdna, nes mirė jo mama, po to pradėjo konfliktuoti, susipyko. Daugiau jis apie tos dienos įvykio aplinkybes visiškai nieko neatsimena. Nepamena, kad būtų suėmęs savo sugyventinei už veido ir su galva smogęs į jos galvos sritį, tačiau tikrai neneigia, nes taip būti galėjo. Gailisi, kad smurtavo sugyventinės atžvilgiu. Turi pirmos grupės neįgalumo laipsnį, yra tik dvidešimt procentų darbingas. Turi daug problemų su sveikata, jam yra daryta keturiolika operacijų. Turi problemų su kasa, kepenimis, skrandžiu (b. l. 81-82, 89).
G. T., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. apie 21.30 val., ji kartu su sugyventiniu G. V. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji miegamajame ant lovos žiūrėjo televizorių, o tuo metu sugyventinis vartojo alkoholinius gėrimus. Jam vartojant alkoholį pastarasis pradėjo priekaištauti, jog jo gyvenimas blogas ir pakilęs nuo lovos rankomis sugriebė už veido ir vieną kartą iš galvos trenkė jai į veidą. Jo suduotas smūgis sukėlė jai fizinį skausmą ir sužalojo dešinę akį. Po suduoto smūgio sugyventinis jos atsiprašė sakydamas, jog nežino, dėl ko taip padarė. Bijodama, kad nebemuštų ir kad greičiau užmigtų, sugyventiniui sakė, kad jai neskauda ir nieko čia nebuvo. Sugyventiniui užmigus, ji 3.00 val. išėjo į darbą. Po darbo ji grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Būnant namuose, apie 18.00 val., į svečius atvyko dukra S. R. ir pamačiusi, jog ji sumušta, iškvietė policijos pareigūnus. Vertinant sukeltą skausmą nuo 1 iki 10, jį įvertino aštuoniems. Pas med. ekspertus nevyko. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai buvo išaiškinta, civilinio ieškinio nereiškė (b. l. 27-29).
Motyvuojamoji dalis
G. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2021 m. rugsėjo 24 d., 22.10 val., nukentėjusiajai G. T. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 21-24);
2021 m. rugsėjo 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad G. T. pranešė apie tai, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. apie 21.30 val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugyventinis G. V. iš galvos vieną kartą trenkė jai į veidą, taip sužalodamas dešinę akį. Sugyventinio suduotas smūgis sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 27-29);
2021 m. rugsėjo 24 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašyta ir nufotografuota G. T. matomų kūno vietų apžiūra bei nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios veidą, matomas veido dešinės pusės patinimas, dešinės akies vokas paraudęs, po dešinė akimi matoma ovalo formos mėlynė, 4,5X5 cm dydžio (b. l. 41, 44-47);
2021 m. rugsėjo 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1225/2021 (04), kurioje pateikta išvada, kad G. T. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies srityje; G. T. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2021 m. rugsėjo 24 d., sužalojimo padarymo galimybė užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku nėra atmetama; G. T. nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu sužalojimo padarymo galimybė užduotyje nurodytu būdu nėra atmetama; atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją, sužalojimas nėra būdingas griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi; G. T. nustatytas kūno sužalojimas padarytas 1 trauminio poveikio metu; G. T. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 56).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. V., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo sugyventinę G. T., t. y. 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 21.30 val., asmeninio konflikto metu, tyčia, rankomis sugriebė sugyventinei G. T. už veido ir galva smogė pastarajai į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, tokiais savo veiksmais padarė G. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo G. V. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. spalio 11 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 97-99).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
G. V. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra neteistas (b. l. 62-63), administracine tvarka nebaustas (b. l. 66), nedirbantis (b. l. 68), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 69), neįgalus, nustatytas 20 procentų darbingumas (b. l. 70).
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į kaltinamojo neįgalumą ir nustatytą darbingumo lygį, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį ir įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalis 4 punktas).
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. V. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. V. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, įpareigojant nesilankyti nukentėjusiosios G. T. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su nukentėjusiąja G. T.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam G. V. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 6-8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.
Laisvės apribojimo bausmės metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį, bei įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.
Laisvės apribojimo bausmės metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholį, bei įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. V. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, įpareigojant nesilankyti nukentėjusiosios G. T. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su nukentėjusiąja G. T.
Išaiškinti G. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Išaiškinti G. V., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
G. V. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.