Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2198-990/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-23
Bylos Nr.
1-2198-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
Č. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2198-990/2019
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-25809-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.11.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Živilei Kalasauskaitei,kaltinamajam Č. N.,prokurorei Editai Kadūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2019 m. birželio 19 d. apie 23.15 val. Gariūnų gatvėje, Vilniuje, prie prekybos centro „Depo“, esančio Maksimiškių g. 5, Vilniuje, Č. N. vairavo automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu Č. N. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta bei sutinka duoti parodymus. 2019 m. birželio 19 d. grįžęs namo po naktinės pamainos jis truputį pamiegojo, o vėliau nuėjo nusipirkti alaus. Jis nėra mėgėjas išgerti, tačiau tuo metu buvo vasara, buvo karšta, todėl jis nutarė išgerti alaus. Jis nusipirko šešis vieno litro talpos butelius 7,5 laipsnių stiprumo alaus, kuriuos namuose jis išgėrė. Jo sutuoktinė tuo metu ilsėjosi kitame kambaryje. Jis jautėsi gerai, apsvaigęs nesijautė. Vakare žmonai paskambino sesuo ir pasakė esanti Vilniuje pas draugą, kur įvyko konfliktas, ir paprašė atvažiuoti ją pasiimti. Žmona paprašė jį parvežti jos seserį. Jausdamasis gerai jis nutarė važiuoti į Vilnių. Bevažiuojantį Gariūnų gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo, ar jis yra blaivus. Jis pareigūnams nurodė gėręs alaus, po ko policijos pareigūnai alkoholio matuokliu du kartus patikrino jo blaivumą. Automobilis, kurį jis vairavo, yra jo žmonos, tačiau pastaroji nevairuoja, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilis registruotas jo žmonos vardu, nes ši automobilio pirkimui skyrė daugiau lėšų. Į darbą jis važiuoja viešuoju transportu, todėl net jeigu automobilis bus konfiskuotas, problemų nebus. Šiuo metu jis dirba, kiekvieną mėnesį jis savanoriškai moka po 400 eurų žalos atlyginimui. Savo veiksmus jis vertina neigiamai.

Teisiamojo posėdžio metu V. N. nurodė, jog įvykio vakarą jai paskambino sesuo, kuri buvo išvažiavusi pas draugą į Vilnių, ir pasakė, kad įvyko konfliktas, bei prašė ją parvežti namo. Paklaustas, ar galėtų parvežti jos seserį, jos vyras atsakė teigiamai. Ji nesuprato, jog jos vyras yra išgėręs. Ji pati tą dieną jautėsi labai prastai, todėl išgėrė vaistų ir gulėjo kambaryje įsijungusi televizorių. Kadangi vakare ji jautėsi pailsėjusi, ji nutarė važiuoti kartu su vyru. Ji nejautė, kad jos vyras važiuodamas mėtytųsi po kelią, ir nesuprato, kad jis yra išgėręs, alkoholio kvapo ji nejuto, jokių kitų neblaivumo požymių nematė. Automobilis yra jos, tačiau ji pati nevairuoja. Ji pirko automobilį tam, kad vyras ją vežiotų į kaimą. Automobilis pirktas santuokoje iš bendrų pinigų. Viešuoju transportu važiuoti ji negali, nes jai svaigsta galva, kuri operuota du kartus.

Ikiteisminio tyrimo metu Č. N. parodė, kad 2019 m. birželio 19 d. apie 21 val. būdamas namuose jis pradėjo gerti alų. Alų jis gėrė iki 22 val., išgėrė keturias skardines po pintą talpos 7 laipsnių stiprumo alaus. Jo sutuoktinė nematė, kaip jis gėrė alų, nes buvo kitame kambaryje. Apie 22 val. baigęs gerti alų jis ruošėsi eiti miegoti, bet apie 23 val. žmonai paskambino jos sesuo, kuri pasakė susipykusi su draugu ir paprašė atvažiuoti ją parsivežti iš Vilniaus. Žmona paprašė ją nuvežti į Vilnių pasiimti sesers. Kadangi jau buvo praėjusi maždaug valanda nuo to laiko, kai jis buvo baigęs gerti alų, jis nesijautė apgirtęs, todėl manė galintis vairuoti ir sutiko nuvažiuoti į Vilnių. Jis sėdo prie automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, o jo žmona sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jam vairuojant automobilį „Mazda 626“ jie iš Elektrėnų važiavo į Vilnių. Važiuojant Vilniuje Gariūnų gatve miesto centro link ties prekybos centru „Depo“ jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo, ar jis vartojo alkoholį. Jis prisipažino gėręs. Pareigūnai pasiūlė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą ir jis sutiko, į alkotesterį jis pūtė du kartus. Pirmą kartą jam buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas, o antrą kartą - 1,75 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu jis sutiko, pareigūnų reikalavimus vykdė. Automobilis „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo ir jo žmonos V. N. bendra nuosavybė: tai yra santuokoje pirktas automobilis, bet užregistruotas žmonos vardu. Žmona vairuotojo pažymėjimo neturi ir automobiliu „Mazda 626“ važinėja tik jis. 2019 m. kovo 7 d. jis buvo nuteistas terminuota dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šis nuosprendis įsiteisėjęs, dalį žalos jis jau atlygino. Jis dirba, turi pastovias pajamas ir gali sumokėti paskirtą baudą. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (b. l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodė, kad santuokoje su Č. N. jie yra nusipirkę automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai yra jų abiejų nuosavybė, tačiau automobilis registruotas jos vardu. Ji pati vairuotojo pažymėjimo neturi ir automobilio nevairuoja. Automobiliu „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėja ir automobilį prižiūri sutuoktinis Č. N.. 2019 m. birželio 19 d. ji su Č. N. buvo namuose. Ji nematė, kad sutuoktinis minėtą dieną ar vakare būtų gėręs alkoholio- jis atrodė blaivus. Apie 23 val. jai paskambino sesuo ir pasakė susipykusi su draugu bei paprašė atvažiuoti į Vilnių jos pasiimti. Ji su sutuoktiniu išėjo iš namų ir sėdę į jų automobilį „Mazda 626“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Elektrėnų į Vilnių. Automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo sutuoktinis, o ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Jai nekilo įtarimas, kad sutuoktinis yra neblaivus, nes jo geriančio alkoholio nematė, o iš išvaizdos jis neatrodė neblaivus, ji nejuto, jog nuo sutuoktinio sklistų alkoholio kvapas, todėl ji važiavo Č. N. vairuojamu automobiliu. Važiuojant Vilniuje Gariūnų gatve miesto centro link ties prekybos centru „Depo“ jų automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Ar pareigūnai klausė sutuoktinio, ar šis vartojęs alkoholio, ji neprisimena. Pareigūnai pasiūlė sutuoktiniui pasitikrinti blaivumą ir sutuoktinis sutiko. Pirmą kartą papūtus į alkotesterį Č. N. buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas, antrą kartą - 1,75 promilių girtumas. Tai pamačiusi ji labai nustebo, nes net neįtarė, jog sutuoktinis yra gėręs alkoholio (b. l. 27-30).

Ikiteisminio tyrimo metu B. T. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiąja patrule. 2019 m. birželio 19 d. apie 23.17 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Rykantų k., Lentvario sen., Trakų r. sav., galimai neblaivus automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas mėtosi po kelią. Apie 23.20 val. Gariūnų gatvėje ji pastebėjo nurodytus požymius atitinkanti automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdžius buvo nustatyta, kad automobilį vairuoja Č. N. Bendraujant su Č. N. nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Paklaustas, ar vartojo alkoholinių gėrimų, Č. N. atsakė „Taip, apie 20 val. gėriau alaus“. 23.23 val. alkoholio kiekio matuokliu patikrinus Č. N. blaivumą buvo nustatytas 1,79 promilių girtumo laipsnis. Č. N. buvo paaiškinta, kad praėjus 15 minučių šis turės dar kartą pasitikrinti girtumą. 23.55 val. Č. N. buvo nustatytas 1,75 promilių girtumo laipsnis. Kartu su Č. N. minėtu automobiliu vyko ir jo žmona V. N. (b. l. 22-24).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB0104, šaknelėse nurodyta, kad 2019 m. birželio 19 d. 23.29 val. Č. N. iškvepiamame ore nustatyta 1,79 promilės alkoholio, o 2019 m. birželio 19 d. 23.54 val.- 1,75 promilės alkoholio (b. l. 32, 33).

Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB0104, patikros sertifikato Nr. 0969419 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2019 m. kovo 27 d., o patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad Č. N. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys - V. N., B. T., paties Č. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio užfiksuoti duomenys - kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. birželio 19 d. apie 23.15 val. Gariūnų gatvėje, Vilniuje, prie prekybos centro „Depo“, esančio Maksimiškių g. 5, Vilniuje, Č. N. vairavo automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 281¹ straipsnio 1 dalis.

Žemesnės instancijos teismas

1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Minėta, kad Č. N. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, taigi Č. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 27 straipsnio 1 dalis.

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

Žemesnės instancijos teismas

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 50 straipsnis. Terminuotas laisvės atėmimas

1. Terminuotą laisvės atėmimą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Žemesnės instancijos teismas

2. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. Jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 straipsnį, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

3. Laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

Žemesnės instancijos teismas

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

Žemesnės instancijos teismas

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

Žemesnės instancijos teismas

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

13) veiką padarė recidyvistas.

Žemesnės instancijos teismas

BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys

1. Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

2. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.

75 straipsnis

Žemesnės instancijos teismas

1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas:

Žemesnės instancijos teismas

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi;

Žemesnės instancijos teismas

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

Žemesnės instancijos teismas

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Žemesnės instancijos teismas

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

Žemesnės instancijos teismas

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

3. Teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

4. Skirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

5. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Spręsdamas dėl Č. N. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Č. N. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad Č. N., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. Č. N. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Č. N. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas pažymi, kad šį tyčinį nusikaltimą Č. N. padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus, kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad Č. N. yra recidyvistas, o tai yra Č. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Č. N. teistas penkis kartus (b. l. 54-57), šį nusikaltimą jis padarė jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant Č. N. griežčiausios rūšies - terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Spręsdamas dėl Č. N. skirtinos bausmės termino teismas pažymi, kad Č. N. transporto priemonę vairavo tamsiu paros metu esant neintensyviam eismui, dėl Č. N. nusikalstamų veiksmų sunkios pasekmės nekilo, taigi nustatytinas minimalus Č. N. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas- trys mėnesiai.

Minėta, kad Č. N. nusikalto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, taigi šiuo nuosprendžiu Č. N. skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu Č. N. skirta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme jas visiškai sudedant ir Č. N. skirtina subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Č. N. dirba, jis privalo atlyginti ankstesniu nuosprendžiu priteistą turtinę žalą, kurią jis dalimis moka kiekvieną mėnesį, naujas Č. N. padarytas nusikaltimas pagal savo pobūdį skiriasi nuo nusikaltimų, dėl kurių padarymo Č. N. nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu, taigi teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus Č. N. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam trejų metų laikotarpiui, Č. N. paskiriant kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas - įtakoti Č. N. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: Č. N. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per vienerius metus ir aštuonis mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „L.“ 7 036,54 eurų turtinę žalą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

BK 72 straipsnis.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Minėta, kad Č. N. transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimas naudotis specialia teise - numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms - žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga Č. N. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam- vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio- vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija Č. N. iškvepiamame ore (1,75 promilės) daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), Č. N. vairuoti automobilį nusprendė nepaisydamas to, jog visą dieną jis vartojo alkoholį (pats nurodė išgėręs net šešis didelius butelius stipraus alaus), važiuodamas įtartinai manevravo kelyje, dėl ko pašaliniai asmenys apie tokius jo veiksmus pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Negalima nepaminėti to, jog kaltinamasis su savimi vežėsi ir sutuoktinę, ignoruodamas tai, jog tokiais savo veiksmais jis kelia pavojų tiek sau, tiek keleivei, tiek ir kitiems eismo dalyviams, taigi Č. N. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui- trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 20 d., t. y. nuo dienos, kai Č. N. buvo skirtos kardomosios priemonės- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 48-49, 51).

Teismas taip pat pažymi, kad Č. N. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone - automobiliu „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio Č. N. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. N. (b. l. 10). Nors nusikalstamos veikos padarymo metu V. N. važiavo kartu su Č. N., tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme V. N. nuosekliai tvirtino Č. N. apsvaigimo nepastebėjusi, jo vartojančio alkoholį tądien nemačiusi, pati dėl prastos sveikatos būklės ji visą dieną gulėjusi kitame kambaryje, dėl ko ji nežinojusi, jog Č. N. namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais V. N. teiginiais, tuo labiau, kad juos patvirtino ir pats Č. N., taigi nustačius, jog automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė nežinojo, kad jai priklausantis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo.

Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau - PVM) yra 930 eurų (b. l. 11), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Č. N. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma be PVM - 768 eurai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju automobilis „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra PVM objektas taip, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje, teismui pritaikius turto vertės konfiskavimą nėra tiekiama jokia prekė, t. y. civilinėje apyvartoje neįvyksta jokio sandorio, turto konfiskavimas objektyviai negali sukurti pridėtinės vertės, taigi nėra teisinio pagrindo iš Č. N. išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainą su PVM (930 eurų) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. 1A-646-654/2018).

VI. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu Č. N. skirtos kardomosios priemonės- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 48-49, 51), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad Č. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš Č. N. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. R0399917, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsniu, 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 68, 72, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti Č. N. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžiu Č. N. skirta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes visiškai sudedant ir Č. N. skirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Č. N. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant Č. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per vienerius metus ir aštuonis mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti UAB „L.“ 7 036,54 eurų turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti Č. N. baudžiamojo poveikio priemones - uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 20 d., bei išieškoti (konfiskuoti) iš Č. N. 768 eurus.

Č. N. skirtas kardomąsias priemones – dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas