Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis G. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šuniukas labai sirgo, gyveno 11 metų, tai jį iš gailesčio išmetė iš 9-o aukšto. Norėjo, kad jis nesikankintų ir žūtų. Kaltinamojo teigimu, reikėjo šunį nuvesti užmigdyti, bet finansai neleido. Tuo metu jis buvo bute vienas, truputį neblaivus, tačiau turbūt neblaivumas neturėjo įtakos tam, kad išmetė šunį. Gailisi, kad taip padarė. Jo pajamos yra 200 Eur per mėnesį, jas gauna iš socialinės paramos. Neįsidarbina, nes su vienu plaučiu gyvena, turėjo nedarbingumą. Teoriškai yra darbingas, bet praktiškai nelabai galėtų dirbti kokius nors darbus. Pasak kaltinamojo, viešųjų darbų nesutiktų atlikti, neturi sveikatos, o baudą sumokėti gali.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Liudytoja N. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 4 d., apie 19.00-20.00 val. į namus atėjo dukra, nepilnametė P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuri jai pasakė, kad šuo „R.“ iškrito iš 9 aukšto. N. Č. pagalvojo, kad šuo laiptinėje nukritęs, bet dukra patikslino, kad jis lauke. Liudytoja liftu pakilo iki 9 aukšto ir nuėjo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur gyveno šuo „R.“. Jai užėjus į butą, ten buvo 3 asmenys: E. Ž., G. Ž. ir S., pavardės nežino. Jie buvo neblaivūs. N. Č. jiems pasakė, kad šuo „R.“ iškritęs pro balkoną. G. Ž. atsakė „o, dar viena“. Po to pasakė E. Ž. „einam pas šunį, nes jis dar gyvas“. Į ką E. Ž. atsakė „aš negaliu žiūrėti į tą vaizdą“. N. Č. paėmė iš jų mėlynos spalvos užklotą šuniui apkloti, nusileido žemyn liftu ir nuėjo prie šuns į vidinį kiemą. Jai atėjus šuniui buvo prasidėjusios konvulsijos. Liudytoja apklojo šunį. Jai būnant šalia, 10 minučių bėgyje šuo mirė. Atvykus policijos pareigūnams, N. Č. paėmė buvusius kieme savo vaikus ir nuėjo namo. 2020 m. birželio 8 d., apie 14.00 val., N. Č. nuėjo pasisvečiuoti pas kaimynus į (duomenys neskelbtini) butą. Jų bute buvo su sutuoktiniu T. Č., R. K., E. Ž. ir G. Ž.. Visi vartojo alkoholį ir N. Č. G. Ž. paklausė „Ar tikrai išmetei „R.“?“, į ką jis piktai atsakė „išmečiau, išmečiau“. Kaimynų šuo „R.“ paskutiniu metu buvo ligotas, jam buvo ausies vėžys, atrodė prastai, labai dvokė, nelaikė išmatų ir šlapimo, o G. Ž. pastoviai sakydavo, kad atsibodo, smirda. G. Ž. galėjo išmesti šunį, nes jo nemėgo, yra agresyvus žmogus, konfliktiškas (b. l. 20).

5. Liudytoja E. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šuo „R.“ gyveno su ja ir sutuoktiniu G. Ž. apie 10 metų. Maždaug prieš metus laiko šuniui pradėjo pūliuoti ausis, išaugo guzas viduje. Pas veterinarą nesikreipė, tvarkė ir valė pati. Šuniui tik pūliavo ausis, jis jautėsi atrodė pakankamai gerai, jį vedžiodavo. Su tuštinimusi ir šlapimo nelaikymu problemų nebuvo. 2020 m. birželio 4 d. ji su sutuoktiniu ir pažįstamu S., kurio duomenų nežino, jų bute (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Visi buvo stipriai neblaivūs, dėl to visų įvykio aplinkybių neprisimena. Nematė, kad šuns nėra. Jai apie tai pasakė atėjusi kaimynė N. Č.. Po kiek laiko nusileido liftu žemyn. Prisimena, kad bendravo su policijos pareigūnais, bet tiksliai nieko neprisimena. Žino, kad paėmė jau negyvą šunį ir parsinešė namo, kad vėliau galėtų palaidoti, nes jį labai mylėjo. Jai grįžus į namus paklausė sutuoktinio G. Ž., ar jis išmetė šunį, į ką jis jai atsakė „taip“. Daugiau apie šunį jie nekalbėjo, o kitą dieną ji šunį palaidojo prie seniai mirusio jų katino, miške, prie skardžio (b. l. 24).

6. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos R. R. 2020 m. birželio 9 d. tarnybinio pranešimo, be kita ko, matyti, kad dirbant pagal medžiagą Nr. M-1-01-33495-20, 2020 m. birželio 8 d. apie 18.00 val. su Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato vyresniąja tyrėja I. Ž. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir bendravo su daugiabučio namo gyventojais dėl šuns kritimo pro langą aplinkybių patikslinimo. Daugiabučio namo gyventojai nurodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena 2 asmenys, turintys priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų. Taip pat gyventojai nurodė, kad pas minėto buto gyventojus į butą nuolat ateina asocialūs asmenys, kurie geria bei triukšmauja. Daugiabučio namo gyventojai nurodė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena vyras su moterimi. Moterį kaimynai apibūdino kaip ramaus būdo, bet vyrą apibūdino kaip agresyvų, neprognozuojamą asmenį. Dėl mirusio šuns kaimynai nurodė, kad jis buvo prižiūrimas, tačiau nepakankamai, nes mirusio šuns išmatos būdavo laiptinėje. Daugiabučio namo gyventoja G. K., gyv. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad po šunio kritimo nuėjo pas (duomenys neskelbtini) buto gyventojus pranešti jiems apie įvykį. Jai duris atidarė akivaizdžiai neblaivus kaimynas. Kaimyno kalba buvo nerišli bei jis nesiorientavo aplinkoje. Kai G. K. papasakojo kaimynams iš (duomenys neskelbtini) buto apie įvykį, šuns šeimininkas pasakė „Nu ir ką?“ G. K. pridūrė, kad tuo metu bute matė daugiau asmenų, kurie nebuvo minėto buto gyventojai, ir buvo akivaizdžiai neblaivūs. G. K. nurodė, kad jai kaimynė iš pirmo aukšto vardu N. pasakė jai, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto (šuns šeimininkas) prisipažino šunį išmetęs pro langą specialiai. G. K. paaiškino, kad jai žinoma, jog šuo sunkiai sirgo, todėl pats iššokti iš balkono pro langą negalėjo (b. l. 5).

7. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo M. B. 2020 m. birželio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. birželio 4 d., apie 20.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), vidiniame namo kieme jį pasitiko moteris – D. M., kuri nurodė, kad ant žolės nukrito šuo. Iš kurio aukšto šuo iškrito, nematė. D. M. buvo su mažais vaikais, todėl nurodė, kad parodymu duos vėliau. M. B. prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, pamatė moterį – E. Ž., kuri nešė šunį. Paaiškėjo, kad šuo negyvas. E. Ž. buvo akivaizdžiai neblaivi. Ji paaiškino, kad šuo buvo užlipęs ant spintelės balkone ir gaudydamas balandį iškrito pro langą. Nepageidavo, kad pareigūnai kviestų tarnybas paimti šunį, teigė, kad juo pasirūpins pati. Telefonu buvo susisiekta su pranešėja iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad girdėjo kažkokį triukšmą bute. Po kiek lako pro balkoną pamatė, kad ant žolės guli šuo. Šuo iš (duomenys neskelbtini) buto, kur gyvena asocialūs kaimynai. Ar kas galėjo išmesti šunį, ar jis galėjo iškristi, minėta liudytoja nežinojo (b. l. 7).

8. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. birželio 4 d., 20.06 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), konfliktuojama, grasinama kažką nužudyti. Taip pat pro langą išmetė šunį, kuris lauke guli negyvas (b. l. 8).

9. Iš 2020 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjęs adresu (duomenys neskelbtini), tyrėjas M. B. nustatė, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrima vieta, kur iškrito šuo. Vieta yra ant žolės, ties balkonu, 3-jų metrų atstumu nuo namo. Kraujo pėdsakų ar kitų objektų, reikšmingų tyrimui, neaptikta. Teritorija vaizdo kameromis nefilmuojama. Prie (duomenys neskelbtini) namo, ties laiptine, kur butai (duomenys neskelbtini), apžiūrimas šuo. Šuo rudos spalvos, garbanotas, apie 45 cm ilgio. Kairėje šuns pusėje, ties pakaušiu, matoma kirstinė žaizda galvos srityje (b. l. 10-14).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

10. BK 310 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas.

11. Ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu arba 2) gyvūno kankinimu, kurie yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Abi šios veikos yra materialiosios, t. y. baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu arba gyvūno kankinimą atsiranda tik kilus minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba būna suluošintas. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu ar gyvūno kankinimu, ir gyvūno žūties arba suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).

12. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. Ž. kaltė padarius BK 310 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, juo palyginęs tarpusavyje.

13. Pirmiausia pažymėtina, kad apklausiamas teisme kaltinamasis G. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šuniukas labai sirgo, gyveno 11 metų, tai jį iš gailesčio išmetė iš 9-o aukšto. Norėjo, kad jis nesikankintų ir žūtų. Kaltinamojo teigimu, reikėjo šunį nuvesti užmigdyti, bet finansai neleido. Tuo metu jis buvo bute vienas, truputį neblaivus, tačiau turbūt neblaivumas neturėjo įtakos tam, kad išmetė šunį.

14. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės yra nuoseklūs, jie atitinka ir jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų esmę, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri ištirta BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpiną įrodymų tyrimą. Antai liudytoja N. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną jai dukra pasakė, kad šuo „R.“ iškrito iš 9 aukšto. Ji pabendravo su (duomenys neskelbtini) bute gyvenančiais šuns šeimininkais, kurie buvo neblaivūs. Ji paėmė iš jų mėlynos spalvos užklotą šuniui apkloti, nusileido žemyn liftu ir nuėjo prie šuns į vidinį kiemą. Jai atėjus šuniui buvo prasidėjusios konvulsijos. Liudytoja apklojo šunį. Jai būnant šalia, 10 minučių bėgyje šuo mirė. 2020 m. birželio 8 d., apie 14.00 val., N. Č. nuėjo pasisvečiuoti pas kaimynus į (duomenys neskelbtini) butą. Jų bute buvo su sutuoktiniu T. Č., R. K., E. Ž. ir G. Ž.. Visi vartojo alkoholį ir N. Č. G. Ž. paklausė „Ar tikrai išmetei „R.“?“, į ką jis piktai atsakė „išmečiau, išmečiau“. Taigi, liudytojos parodymai patvirtina, jog pats G. Ž. jai prisipažino išmetęs šunį per balkoną. Liudytoja E. Ž. parodė, kad jai grįžus į namus paklausė sutuoktinio G. Ž., ar jis išmetė šunį, į ką jis jai atsakė „taip“ (b. l. 20). BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad G. Ž. išties išmetė šunį per balkoną, stiprina ir policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, kad 2020 m. birželio 4 d., 20.06 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), konfliktuojama, grasinama kažką nužudyti. Taip pat pro langą išmetė šunį, kuris lauke guli negyvas (b. l. 8). Maža to, iš tyrėjos R. R. tarnybinio pranešimo, be kita ko, matyti kad 2020 m. birželio 8 d. apie 18.00 val. su vyresniąja tyrėja I. Ž. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir bendravo su daugiabučio namo gyventojais dėl šuns kritimo pro langą aplinkybių patikslinimo. Daugiabučio namo gyventoja G. K. nurodė, kad po šunio kritimo nuėjo pas (duomenys neskelbtini) buto gyventojus pranešti jiems apie įvykį. Jai duris atidarė akivaizdžiai neblaivus kaimynas. Kai G. K. papasakojo kaimynams iš minėto buto apie įvykį, šuns šeimininkas pasakė „Nu ir ką?“ G. K. pridūrė, kad tuo metu bute matė daugiau asmenų, kurie nebuvo (duomenys neskelbtini) buto gyventojai, ir buvo akivaizdžiai neblaivūs. G. K. nurodė, kad jai kaimynė iš pirmo aukšto vardu N. pasakė jai, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto (šuns šeimininkas) prisipažino šunį išmetęs pro langą specialiai. G. K. paaiškino, kad jai žinoma, jog šuo sunkiai sirgo, todėl pats iššokti iš balkono pro langą negalėjo (b. l. 5).

15. Teismas, remdamasis pirmiau aptartais įrodymais sprendžia, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad būtent G. Ž. išmetė šunį „R.“ iš 9-to aukšto per gyvenamojo namo balkoną.

16. BK 310 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog žiauriai elgiasi su gyvūnu, jį kankina, numato, kad dėl to gyvūnas gali žūti ar bus suluošintas, ir šių padarinių nori, arba kad ir jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad kaltinamasis šunį per balkoną išmetė turėdamas tiesioginę tyčią jį nužudyti. Teismo vertinimu, subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę – tiesioginę tyčią nužudyti šunį, patvirtina liudytojos N. Č. parodymai apie tai, kad G. Ž. pastoviai sakydavo, kad šuo atsibodo, smirda, taip pat ir liudytojos E. Ž. parodymai apie tai, kad šuo išties sirgo. Maža to, šuo išmestas iš 9 aukšto, tuo tarpu akivaizdu, jog normalaus protinio išsivystymo kaltinamasis G. Ž., pats gyvendamas bute 9 aukšte, mesdamas gyvūną iš šio buto balkono suvokė, jog dėl to gyvūnas gali žūti ir tokių padarinių siekė.

17. Kaip minėta baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu arba gyvūno kankinimą atsiranda tik kilus minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba būna suluošintas. Nagrinėjamu atveju N. Č. parodė, kad priėjus prie išmesto šuns jis merdėjo ir netrukus mirė. Be to, iš 2020 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjęs adresu (duomenys neskelbtini), tyrėjas M. B. nustatė, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrima vieta, kur iškrito šuo, yra ant žolės, ties balkonu, 3-jų metrų atstumu nuo namo. Kraujo pėdsakų ar kitų objektų, reikšmingų tyrimui, neaptikta. Šuo rudos spalvos, garbanotas, apie 45 cm ilgio, kairėje šuns pusėje, ties pakaušiu, matoma kirstinė žaizda galvos srityje (b. l. 10-14). Taigi šių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad šuo dėl kaltinamojo veiksmų – išmetimo per 9 aukšto balkoną – mirė.

18. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas matyti, kad įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardinti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomas ir gyvūnų nužudymas. Atsižvelgdamas į šio teisės akto nuostatas taip pat į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šuns išmetimas per daugiabučio namo 9-to aukšto balkoną dėl to kilus jo mirčiai, laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnu, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl G. Ž. skirtinos bausmės

19. Teismas, skirdamas bausmę G. Ž., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

20. Pažymėtina, kad BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmiausia, teismas skirdamas bausmę kaltinamajam G. Ž., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas dorovei su neatstatomais padariniais – šuns mirtimi. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis G. Ž. parodė, kad buvo truputį neblaivus, tačiau jo teigimu, tai neturėjo veikos padarymui, todėl teismas nepripažįsta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. Ž. – yra vidutinio amžiaus, nedirbantis, paties teigimu, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (b. l. 28), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 29). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, G. Ž. elgesys tiek iki, tiek po nusikalstamų veikų padarymo nebuvo netinkamas, todėl jo veika pripažintina atsitiktinio pobūdžio, nulemta ilgalaikio alkoholio vartojimo, ką iš esmės patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai apie nuolatinį girtavimą kaltinamojo bute. Taigi, iš esmės kaltinamasis nėra neigiama asmenybė, jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios ir įsišaknijusios, tačiau akivaizdu, jog alkoholio vartojimas yra vienas iš kaltinamojo gyvenimo rizikos veiksnių ir daro akivaizdžiai neigiamą įtaką jo elgesiui. Teismas šiuo metu dar negali daryti kategoriškos išvados apie jo aiškų polinkį nusikalsti.

21. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. Ž. paskyrus inkriminuoto baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą ne švelniausią, bet ir negriežčiausią bausmės rūšį – baudą, bausmės dydį nustatant artimą minimaliam. Pažymėtina, kad kaltinamasis G. Ž. nesutiko atlikti viešųjų darbų, nes yra nedarbingas, turi sveikatos problemų, todėl viešųjų darbų bausmė neskirtina.

22. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tokio dydžio atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

23. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. Ž. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

24. Kaltinamajam G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 37-38) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. Ž. galutinę bausmę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

G. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.