Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.1.2.10; 2.1.5.4; 2.6.1.4; 2.6.26; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S)

2019 m. liepos 4 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Konrestas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1097-285/2019 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Konrestas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Konrestas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3 000,80 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė krovinių vežimo sutartis Nr. 2017231214, Nr. 201703897, Nr. 2017021042, Nr. 201703651, kurių pagrindu ieškovė suteikė atsakovei krovinių vežimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo ieškovei už jas sumokėti. Ieškovė paslaugas suteikė tinkamai ir pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras Nr. 10020, 20017. Atsakovė ieškovei pretenzijų dėl paslaugos kokybės nepateikė, tačiau savo prievolės sumokėti už paslaugą nevykdo, į ieškovės pretenzijas neatsakė. Visų pretenzijų tekstas buvo pakankamai aiškus, kad atsakovė suprastų, kad iš jos reikalaujama įvykdyti prievolę sumokėti už jai suteiktą vežimo paslaugą. Atsakovė nė vienos iš ieškovės pateiktų pretenzijų neatmetė ir ieškovei negrąžino. Tokių aiškių reikalavimų pateikimas sustabdė senaties termino eigą (LAT senato nutarimo Nr. 31 47 punktas).

3. Atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovė nurodė, kad dėl dalies reikalavimų yra suėjusi specifinė transporto sektoriuje galiojanti senatis. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktą teisė į reikalavimą išnyksta praėjus metams ir trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. rugpjūčio mėn., kas reiškia, jog pagal užsakymus Nr. 201703897, 2017021042, 201703651 bendrai 1 580 Eur ir PVM (1 911,8 Eur) sumai ieškinio senaties terminas pasibaigė gerokai prieš kreipimąsi į teismą dieną. Taip pat nurodė, kad UAB „Konrestas“ buvo pasamdyta pervežti kompiuterinę techniką 2016 m. lapkričio mėnesį. Gabenimo metu sugedo UAB „Konrestas“ transporto priemonė, dėl ko buvo ieškoma būdų krovinį pristatyti gavėjui. UAB „Konrestas“ perdavė krovinį kitam subjektui. Iš karto po to įvyko krovinio dalies vagystė. Bendra žala sudarė apie 66 000 JAV dolerių. UAB „Hegelmann transporte“ draudimo kompanija Kravag Logistic Versicherungs-AG, Handelsregister Nr. HRB76536, Heidenkampsweg 102, 20097 Hamburgas, Vokietija išmokėjo draudimo išmoką. Dėl minėto įvykio draudimo kompanija nesiėmė jokių veiksmų prieš vežėjus, įskaitant ir UAB „Konrestas“. Dėl minėto įvykio atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ buvo įpareigota išmokėti frančizę 2 500 Eur dydžio sumai, o minėtas įvykis buvo įskaičiuotas į bendrą draudiminių įvykių skaičių ir tuo būdu UAB „Hegelmann transporte“ metinė draudimo įmokos suma reikšmingai padidėjo.

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Hegelmann transporte“ ieškovei UAB „Konrestas“ 1 089,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 089,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 23,80 Eur žyminį mokestį, 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė suteikė atsakovei krovinių vežimo paslaugas. Dėl kiekvieno vežimo šalys sudarydavo atskirą susitarimą: 2017 m. vasario 2 d. šalys sudarė pervežimo užsakymą Nr. 327829 (Nr. 201703897), pervežimo bendra kaina 650 Eur; 2017 m. kovo 23 d. – užsakymą Nr. 327651(Nr. 201703651), pervežimo bendra kaina 280 Eur; 2017 m. kovo 23 d. – užsakymą Nr. 326666 (Nr. 2017021042), pervežimo bendra kaina 650 Eur; 2017 m. birželio 8 d. – užsakymą Nr. 362649 (Nr. 201731214), pervežimo bendra kaina 900 Eur. 2017 m. sausio 31 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija KON Nr. 20017 už atliktas krovinių pervežimo paslaugas pagal pervežimo sutartis Nr. 2017021042, Nr. 201703897, Nr. 201703651 bendrai 1 911,80 Eur sumai (su PVM), nurodydama apmokėti iki 2017 m. vasario 15 d. 2017 m. birželio 13 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija KON Nr. 10020 už atliktas krovinio pervežimo paslaugas pagal pervežimo sutartis Nr. 2017231214, bendrai 1 089 Eur sumai (su PVM), nurodydama apmokėti iki 2017 m. birželio 27 d. Ieškovė atsakovei siuntė pranešimus apmokėti sąskaitas 2017 m. vasario 21 d. - elektroniniu paštu, 2017 m. birželio 16 d. - elektroniniu paštu, 2017 m. birželio 19 d. - elektroniniu paštu, 2017 m. lapkričio 15 d. per „Skype“ programą. 2018 m. kovo 23 d. elektroniniu laišku pareikalavo sumokėti 3 000,80 Eur skolą. 2018 m. kovo 24 d. elektroniniu laišku pareikalavo pasirašyti skolų suderinimo aktą dėl 3 000,80 Eur skolos. 2018 m. kovo 27 d. elektroniniu laišku pateikė priminimą atsakyti į raginimą apmokėti skolą. 2018 m. birželio 12 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl skolos apmokėjimo pagal krovinių vežimo sutartis Nr. 2017231214, Nr. 201703897, Nr. 2017021042, Nr. 201703651, kurių bendra atliktų pervežimų kaina – 3 000,80 Eur.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl vežimo sutarties šalių ir asmens, privalančio atsiskaityti už suteiktas tarptautinio vežimo keliais paslaugas, byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino taikymo apmokėjimui už atliktą tarptautinį pervežimą.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamam ginčui taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį, ieškiniams kylantiems iš delikto, ir kitiems ieškiniams, taikant konvenciją. CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punkte numatyta, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus.

9. Teismas vertino, kad ieškovės 2017 m. vasario - birželio mėn. siųsti elektroniniai laiškai atsakovei sumokėti skolą, nelaikomi pretenzijomis. Ieškovė tik 2018 m. birželio 12 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos apmokėjimo pagal sudarytas krovinio vežimo sutartis bendrai 3 000,80 Eur sumai. Atsakovė pretenzijos neatmetė, todėl nėra pagrindo atnaujinti senaties termino eigos.

10. Pagal šalių sudarytą krovinio vežimo sutarties Nr. 201703897 sudarymo datą, senaties terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės 2 d. (2017 m. vasario 2 d. + 3 mėnesiai) ir pasibaigė – 2018 m. gegužės 2 d., pagal krovinio vežimo sutartis Nr. 2017021042 ir Nr. 201703651 – nuo 2017 m. birželio 23 d. (2017 m. kovo 23 d. + 3 mėnesiai) ir pasibaigė – 2018 m. birželio 23 d. Ieškovė į teismą dėl skolos išieškojimo teismo įsakymu kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 20 d., t. y. pasibaigus senaties terminui. Ieškovė tokiu būdu prarado galimybę savo galimai pažeistą teisę ginti teismine tvarka, todėl teismas ieškinį dalyje dėl 1 911,80 Eur skolos priteisimo atmetė.

11. Teismas nurodė, kad pagal 2017 m. birželio 8 d. šalių sudarytą krovinio vežimo sutartį Nr. 2017231214 atsakovė įsipareigojimų neįvykdė, ieškovei nesumokėjo 1 089 Eur už krovinio pervežimo paslaugas pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, serija KON Nr.10020. Šioje dalyje ieškinys pagrįstas, todėl teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 1 089 Eur skolą.

12. Ieškinį patenkinus iš dalies (35 proc.), teismas ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteisė 23,80 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovei iš ieškovės priteisė 400 Eur (65 proc.) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis 2 dalis, 98 straipsnis).

2. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Konrestas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė dalį ieškinio (dėl 1911,80 Eur skolos priteisimo ir dalies ieškovės bylinėjimosi išlaidų) ir priteisė atsakovei dalį jos bylinėjimosi išlaidų, priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas neteisingai išsprendė ginčą, kadangi neteisingai taikė ieškinio senaties institutą. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė atsakymų į ieškovės siųstas pretenzijas dėl skolos apmokėjimo, reikalavimą pasirašyti skolų suderinimo aktą dėl skolos ir tokiu būdu vilkino laiką, kad galėtų pasinaudoti specifine transporto sektoriuje galiojančia senatimi. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009, kur teismas konstatavo, kad sąmoningas atsakovo vengimas vykdyti prievolę yra vertintinas kaip tyčinis neveikimas ir yra pagrindas taikyti Konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

13.2. Teismas neteisingai išsprendė ginčą net ir laikant, kad pareikštam ieškiniui taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Vadovaujantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi, senaties terminai prasidėjo 2017-05-02 ir 2017-06-23. Ieškovė 2017-02-21 pateikė atsakovei pranešimą dėl įsiskolinimo, kuris gali būti laikytinas vežėjo pretenzija, todėl senaties termino eiga nuo 2017-02-21 buvo pristabdyta CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies pagrindu. Bendravimas tarp šalių vykdavo elektroniniais laiškais. Atsakovė nė vienos iš pretenzijų neatmetė ir ieškovei negrąžino.

13.3. Teismas ieškovės elektroninius laiškus nevertino kaip pretenziją, nors atsakovė neginčijo, kad elektroniniai laiškai buvo įprasta šalių komunikacijos priemonė. Be to, atsakovės atstovas teisme pareiškė, kad ginasi ne ta aplinkybe, kad elektroniniai laiškai neva buvo nepakankamai aiškus.

13.4. Netgi laikant, kad senaties terminas pareikštam ieškiniui yra vieneri metai ir ieškovės pretenzija pateikta 2018-06-23, pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį ieškovė dėl šalių sudarytų krovinio vežimo sutarčių Nr. 2017021042 ir Nr. 201703651 į teismą dėl skolos išieškojimo teismo įsakymu kreipdamasi 2018-08-20 nepraleido senaties termino, nes senaties terminas buvo pristabdytas nuo 2018-06-23.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Hegelmann transporte“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas tinkamai taikė CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį ir pagrįstai ieškinį ginčijamoje dalyje atmetė. Apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009, nes neatitinka bylų faktinės aplinkybės. Privalu remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2011, kurioje yra suformuota vėlesnė praktika dėl CMR Konvencijos 32 straipsnio taikymo.

14.2. UAB „Hegelmann Transporte“ veiksmai ir sąžiningumas/nesąžiningumas/tyčia iš viso negali būti šios civilinės bylos vertinimo objektu ir dalyku, kadangi pati ieškovė UAB „Konrestas“ turi prisiimti savo nepateisinamo delsimo teisines pasekmes. Be to, ieškovė šiuos argumentus nurodo tik apeliaciniame skunde, jie nebuvo iškelti net procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme.

14.3. Šios bylos kontekste atsakovė UAB „Hegelmann Transporte“ ieškovės atžvilgiu yra užsakovas, o ne vežėjas, todėl CMR Konvencijos 32 straipsnio 2 dalies nuostatos nesuteikia teisinės apsaugos ieškovei UAB „Konrestas“ kaip vežėjui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl atsiskaitymo už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, įrodymų vertinimo, ieškinio senaties termino taikymo.

17. Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad šio ginčo išsprendimui turi būti taikomos CMR konvencijos nuostatos, nes ieškovė suteikė atsakovei krovinių vežimo paslaugas pagal susitarimus: 2017 m. vasario 2 d. pervežimo užsakymą Nr. 327829 (Nr. 201703897), pervežimo kaina 650 Eur; 2017 m. kovo 23 d. – užsakymą Nr. 327651(Nr. 201703651), pervežimo kaina 280 Eur; 2017 m. kovo 23 d. – užsakymą Nr. 326666 (Nr. 2017021042), pervežimo kaina 650 Eur; 2017 m. birželio 8 d. – užsakymą Nr. 362649 (Nr. 201731214), pervežimo kaina 900 Eur. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. sausio 31 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija KON Nr. 20017 už atliktas krovinių pervežimo paslaugas pagal pervežimo sutartis Nr. 2017021042, Nr. 201703897, Nr. 201703651 bendrai 1 911,80 Eur sumai (su PVM), nurodydama apmokėti iki 2017 m. vasario 15 d. 2017 m. birželio 13 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija KON Nr. 10020 už atliktas krovinio pervežimo paslaugas pagal pervežimo sutartis Nr. 2017231214, bendrai 1 089 Eur sumai (su PVM), nurodydama apmokėti iki 2017 m. birželio 27 d.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl 2007 m. vasario 2 d. krovinio vežimo sutarties Nr. 201703897 ieškinio senaties terminas baigėsi 2008 m. gegužės 2 d., dėl 2017 m. kovo 23 d. krovinio vežimo sutarties Nr. 201703651 ir Nr. 2017021042 ieškinio senaties terminas baigėsi 2008 m. birželio 23 d., o ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 20 d., todėl 1 911,80 Eur skolos daliai teismas ieškinį atmetė dėl praleisto senaties termino (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis) ir priteisė 1 089 Eur.

19. Ieškinio senaties terminus ir jų taikymo ypatumus reglamentuoja CMR konvencijos 32 straipsnis. Šioje normoje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio tokį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai. Straipsnio 1 dalies c punkte nurodoma, kad senaties terminas prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Pažymėtina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį, ieškiniams, kylantiems iš delikto, ir kitiems ieškiniams, taikant konvenciją.

20. Apeliantė nurodo, kad 2017 m. vasario 21 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl įsiskolinimo, kuris laikytinas vežėjo pretenzija, vėliau taip pat teikė reikalavimus atsiskaityti, 2018-06-23 pateikė pretenziją, todėl senaties terminas buvo pristabdytas CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais. CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą (eigą) iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Nagrinėjamoje byloje atsakovė yra užsakovas, o ne vežėjas, todėl ieškovės reikalavimams ieškovės (vežėjo) pareikšta pretenzija atsakovei (užsakovui) nesukėlė CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. nepristabdė ieškinio senaties termino eigos.

21. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės 2017 m. vasario - birželio mėn. siųstų elektroniniais laiškais reikalavimų atsakovei sumokėti skolą, nevertino kaip pretenzijų. Apeliantės nuomone, šių pretenzijų tekstas buvo pakankamai aiškus, kad atsakovė suprastų, jog reikalaujama įvykdyti prievolę sumokėti už suteiktas vežimo paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pretenzijai keliami tam tikri reikalavimai. Pretenzija nelaikytinas bet koks rašytinis pareiškimas, o tik toks, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar pripažinti pretenziją. Tokie reikalavimai pretenzijai yra susiformavę tarptautinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2011). Apeliacinės instancijos teismas laiko apeliacinio skundo argumentą nepagrįstą, nes minimų laiškų (pranešimų dėl įsiskolinimo) turinys visiškai neatitinka pretenzijai keliamų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys kad ieškovei yra žinomi pretenzijai keliami reikalavimai, nes ieškovės 2018 m. birželio 12 d. pateikta atsakovei pretenzija dėl skolos apmokėjimo pagal sudarytas krovinio vežimo sutartis vertinama kaip pretenzija. Pažymėtina, kad kaip nurodyta nutarties 20 p. CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalis nagrinėjamu atveju netaikoma, todėl ir ieškovės pateiktos atsakovei pretenzijos data nėra aktuali.

22. Atmetami apeliantės argumentai, kad teismas turėjo konstatuoti atsakovės elgesį dėl atsiskaitymo už krovinių pervežimą ieškovės atžvilgiu buvus sąmoningą vengimą atsiskaityti, tyčinį neveikimą bei taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktą. Apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2009, nes yra kitos faktinės aplinkybės ir ji negali būti precedentas nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad vien atsakovės atsisakymas apmokėti ieškovės ieškinyje nurodytas sąskaitas negali būti laikomas tyčiniu veiksmu senaties termino skaičiavimo pagal CMR konvenciją prasme, nes pripažinti arba nepripažinti jiems reiškiamus reikalavimus yra civilinių teisinių santykių dalyvių teisė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovės veiksmai ir nesąžiningumas/tyčia negali būti šios civilinės bylos vertinimo objektu, nes šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra skolos, o ne žalos atlyginimo, priteisimas, todėl yra svarbu nustatyti suėjusį apmokėjimo terminą, o ne aplinkybes, kodėl atsakovė nevykdė savo pareigos laiku atsiskaityti su ieškove, kaip nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, be to, pagal apeliantės išaiškinimą, šalis bet kuriuo atveju yra kalta ir veikia tyčia vengdama apmokėti sąskaitą faktūrą. Taip pat atsižvelgiant, kad apeliantė yra pervežimo rinkos dalyvė ir jai gerai žinomas teisinis reglamentavimas, ji todėl turėjo imtis veiksmų ir inicijuoti procesą CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto termino ribose.

23. Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, bei tinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Apeliantės apeliacinio skundo netenkinus, jai turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.