- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-601-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01687-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- T. D.
- Suinteresuotas asmuo
- SEB, AB bankui, G. Ž., K. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. D. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. skundą suinteresuotiems asmenims SEB, AB bankui, G. Ž., K. Ž., antstolei R. M. dėl antstolės R. M. veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė R. M. 2012 m. balandžio 10 d. patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį Nr. 2-4790-285/2012 dėl priverstinio pardavimo iš varžytynių G. Ž. ir K. Ž. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto: 17,1000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5,2300 ha ploto žemės sklypo, iš jo miško plotas 5,0600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5,1700 ha ploto žemės sklypo, iš jo miško plotas 5,1300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kreditoriaus SEB, AB banko naudai.
2012 m. birželio 20 d. įvykusiose varžytynėse buvo parduodamas 17,1000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Varžytynes laimėjo didžiausią kainą (71 240 Lt) pasiūlęs dalyvis T. D..
Antstolės R. M. kontoroje 2012 m. liepos 2 d. gautas pareiškėjo T. D. prašymas grąžinti varžytynių dalyvio 6850 Lt įmoką, kuri buvo sumokėta 2012 m. birželio 20 d. už parduodamą žemės sklypą. Antstolė 2012 m. liepos 5 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo atsisakė tenkinti prašymą.
2012 m. liepos 10 d. antstolės kontora gavo T. D. skundą (b. l. 3-5), kuriuo prašoma antstolės R. M. 2012 m. liepos 5 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 0064/12/00675/1-S-5296 panaikinti ir įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjui varžytynių dalyvio įmoką – 6850 Lt; priteisti pareiškėjui iš antstolės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2012 m. liepos 13 d. patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti skundą, todėl jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0064/12/00675/1 persiuntė Jonavos rajono apylinkės teismui.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė V. D. (b. l. 39-41, 90) paaiškino, kad pažeisti CPK 707 straipsnio 2, 3 punktai, nebuvo pateikta tinkama informacija apie parduodamą žemės sklypą, nėra aišku, kur kreiptis, kad būtų sudaryta galimybė apžiūrėti turtą, kas yra ta – kita žemė, skelbime apie turtą nebuvo jo registro, kadastro numerio, nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti turtą, antstolės padėjėja nesuteikė visos informacijos, patarė kreiptis į patį skolininką G. Ž.. Byloje galimas antstolės susitarimas su skolininko G. Ž. artimais asmenimis dėl turto pardavimo iš varžytynių už mažesnę kainą. Teismo posėdyje pareiškėjas patikslino skundą ir nurodė, kad nereikalauja pripažinti, kad antstolės reikalavimas sumokėti 9 250 Lt varžytynių dalyvio įmoką yra neteisėtas, nes advokatas padarė klaidą. Antstolė nereikalavo sumokėti daugiau varžytynių dalyvio įmokos.
Antstolė R. M. prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas yra nuolatinis varžytynių dalyvis, jam niekada nebuvo problemų apžiūrėti iš varžytynių perkamą turtą, jis skundžia antstolės veiksmus dėl to, kad jo pirkėjas šį iš varžytynių įsigytą žemės sklypą atsisakė pirkti. Turto kainas nustato išieškotojas ir skolininkas, jie neprieštaravo kainai, turto vertės ekspertizė neskirta, turto kainos pirkėjai negali įtakoti. Jos paskelbtame skelbime internete apie parduodamą turtą buvo padaryta klaida, kuri vėliau pataisyta, kodėl T. D. jos nematė – nežinoma. Pats pareiškėjas nesidomėjo turto apžiūra, nereiškė antstoliui prašymų dėl turto apžiūrėjimo, Registrų centre galima gauti duomenis apie kito fizinio asmens turtą, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo.
Suinteresuotas asmuo SEB, AB bankas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra jo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys G. Ž. ir K. Ž. atsiliepimų į pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų nepateikė, teismo posėdyje prašė skundą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 100-106) pareiškėjo T. D. skundą atmetė; iš pareiškėjo valstybei priteisė 37,04 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad antstolės skelbime dėl varžytynių nebuvo nustatyta tvarka, kuria visi pageidaujantys asmenys gali apžiūrėti parduodamą turtą, tačiau toks skelbimo turinio punktas neprivalomas, kaip neprivalomas ir turto unikalaus, registro, kadastro numerių nurodymas skelbime (CPK 707 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad nuo 2012 m. gegužės 17 d. (kai skelbimas apie varžytynes buvo paskelbtas internete) iki varžytynių dienos buvo kreipęsis į antstolę dėl parduodamo turto apžiūrėjimo, o antstolė būtų neleidusi apžiūrėti parduodamo turto, tokiu būdu suvaržydama teisę įvertinti parduodamą turtą. Suinteresuotas asmuo, prieš mokėdamas varžytynių dalyvio įmoką, turėjo teisę patikrinti perkamą turtą bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Neturint pakankamai laiko nuo labai greito apsisprendimo dalyvauti varžytynėse iki varžytynių dalyvio įmokos sumokėjimo apžiūrėti perkamą žemės sklypą, sklypo reikėjo nepirkti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, dalyvaudamas varžytynėse ne pirmą kartą, vadovaudamasis G. Ž. subjektyviu paaiškinimu, kad sklype yra pievos ir antstolės kontoros darbuotojos 2012 m. birželio 18 d. paaiškinimu, kad yra 10,53 ha žemės ūkio naudmenų, pievų ir natūralių ganyklų, 0,3 ha vandens, 6,27 ha kt. žemės plotas, prisiėmė riziką pirkdamas realiai neapžiūrėtą žemės sklypą, todėl aplinkybė, kad antstolė nenustatė parduodamo turto apžiūrėjimo tvarkos, negali būti vertinama kaip esminis teisės normų pažeidimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad antstolė būsimiems pirkėjams būtų neleidusi apžiūrėti parduodamo turto, tokiu būdu suvaržydama CPK 708 straipsnyje įtvirtintą jų teisę. Domėjimasis žemės sklypu likus kelioms valandoms iki varžytynių nesudarė galimybių pirkėjų vežti prie žemės sklypo ir jį realiai parodyti.
Byloje teismas nenustatė, kad parduodamo turto kaina buvo neprotingai aukšta, skolininkas ir išieškotojas sutiko su turto vertinimu, todėl turto vertinimo ekspertizės antstolei skirti nebuvo būtina.
Teismas nustatė, kad Turto arešto akte žemės sklypų vertės taisymai pieštuku nėra oficialūs, turto kainos padidintos 2012 m. balandžio 30 d. motyvuotu patvarkymu (v/b. l. 19). CPK 613, 681 straipsnių tvarka, patvarkymas išsiųstas skolininkui ir išieškotojui. Todėl antstolės atžymos pieštuku apie turto vertės pasikeitimą 2012 m. balandžio 13 d. Turto arešto akte nėra dokumentų oficialūs, neaptarti taisymai. Bendros areštuoto turto vertės pagal naujas kainas nepataisymas Turto arešto akte nėra esminis pažeidimas ir nėra svarbus, todėl teismas nematė pagrindo dėl to panaikinti antstolės 2012 m. liepos 5 d. patvarkymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu (b .l. 110-112) prašo teismo panaikinti 2013 m. sausio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį ir patenkinti ieškovo skundą, panaikinant 2012 m. liepos 5 d. antstolės R. M. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 0064/12/00675/1-S-5296 ir įpareigoti grąžinti ieškovui varžytynių dalyvio įnašą – 6850 Lt bei priteisti iš antstolės 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
1. Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. sausio 4 d. nutartį pažeidė CPK 290 straipsnio 2 dalį, kadangi nutartis turėjo būti paskelbta ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 27 d.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai vertino esminius teisės normų pažeidimus, surinktą byloje medžiagą, liudytojų parodymus. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad jis kreipėsi į antstolių kontorą dėl žemės sklypo įvertinimo ir apžiūros. Ieškovo manymu, antstolė grubiai pažeidė CPK 708 straipsnį, ir tai yra esminis pažeidimas. Nebuvo nustatyta tvarka, kada ir kokiu laiku bus leidžiama apžiūrėti parduodamą turtą. Antstolė tik formaliai paskelbė, kur galima kreiptis dėl turto apžiūrėjimo. Be to, teismas priimtoje nutartyje pats padarė išvadą, kad ieškovas su kitu varžytynių dalyviu iki varžytynių neturėjo galimybės apžiūrėti perkamo žemės sklypo.
3. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad antstolė nepažeidė CPK 707 straipsnio 1 dalies 3 punkto, paskelbdama turto buvimo vietą ir trumpą aprašymą, tačiau jis yra visiškai neidentifikuotas, nenurodytas nei kadastrinis, nei registre numeris, todėl pagal tokį aprašymą sužinoti konkrečią turto buvimo vietą ir jį apžiūrėti yra neįmanoma. Trumpas aprašymas turi suteikti galimybę apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą, tačiau to padaryti buvo neįmanoma.
4. Areštuoto turto įkainojimo tvarka nustatyta CPK 681 straipsnyje. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kaina. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. 53/26492, žemės sklypo 17,10 ha, esančio Pašilių k. Kėdainių r., 2012 m. birželio 2 d. vidutinė rinkos, vertė buvo 26 081 Lt. Antstolės patvarkyme Nr. S-4729 šio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta 55 000 Lt kaina. SEB, AB banko rašte Nr. 9-259, Nr. 0170.02-2640, nurodyta, kad nustatyta turto rinkos kaina yra per maža ir ženkliai skiriasi nuo hipotekos lakštuose nustatytų kainų, kur turtas įvertintas 300 000 Lt. Bankas prašė minėtą turtą įvertinti 85 625 Lt. Remiantis CPK 681 straipsniu, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, šiuo atveju, esant tokiam prieštaravimui, skiriama turto ekspertizė. Antstolė turėjo skirti ekspertizę.
5. Teismas netinkamai įvertino taisymus Turto areštų registre. Turto areštų aktas yra antstolio oficialus dokumentas, todėl, jeigu teismas laiko, kad taisymas pieštuku nėra oficialus taisymas, tai turto arešto akte reikia laikyti, kad šio parduoto iš varžytynių žemės sklypo vertė, netaisyta pieštuku ir neišbraukta, yra įrašyta rašikliu – 55 000 Lt. Iš viso areštuotų abiejų žemės sklypų vertė nurodyta žodžiais ir skaičiais ir įrašyta rašikliu yra 85 000 Lt, tai neteisingai yra paskelbta pradinė pardavimo kaina – 68 500 Lt, o turėtų būti parduodamo nekilnojamojo turto vertė nuo 55 000 Lt mažinama 20 proc., t. y. 44 000 Lt. Paskelbta pradinė pardavimo kaita neatitinka daikto vertės, nurodytos Turto areštų akte, 2012 m. balandžio 13 d. Nr. S-4729. Apelianto manymu, jis sumokėjo neteisingą pradinę įmoką nuo perkamo turto vertės. Antstolė pažeidė CPK 707 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nustatydama netinkamą rinkos vertę.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo T. D. skundas dėl antstolės veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl parduodamo varžytynėse nekilnojamojo turto apžiūrios tvarkos nustatymo
CPK 634 straipsnio 2 dalis įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Parduodant iš varžytynių turtą ir atliekant kitus antstolio kompetencijai priskirtus veiksmus, antstoliui keliama pareiga bendradarbiauti su vykdymo proceso dalyviais ir vykdyti teismo sprendimą, išlaikant tiek skolininko, tiek išieškotojo, tiek kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2005).
Byloje ir vykdomojoje byloje Nr.0064/12/00675/1 esančiais dokumentais nustatyta, kad antstolė R. M. 2012 m. balandžio 13 d. areštavo G. Ž. turtą – 17,1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal CPK 705 straipsnį skelbimas apie 2012 m. birželio 20 d. varžytynes buvo paskelbtas internete 2012 m. gegužės 17 d. (v/b. l. 39), nepažeidžiant CPK 706 straipsnio reikalavimų, apie varžytynių laiko perkėlimą iš 2012 m. birželio 20 d. 10.45 val. į tos pačios dienos 13.45 val. buvo paskelbta internete 2012 m. birželio 19 d. (CPK 713 straipsnio 1 dalis, v/b. l. 33, 39). Iš skelbimo internete matyti, kad antstolė pagal CPK 707 straipsnio reikalavimus ir VĮ Registrų cento duomenis (b. l. 5-6) apibūdino parduodamą turtą kaip 17,1 ha žemės sklypą, iš jo – 10,53 ha pievų ir natūralių ganyklų plotą, paskirtis – žemės ūkio, našumo balai, nurodė turto buvimo vietą, turto savininką, antstolės kontoros adresą, telefoną pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto apžiūrėjimo, pradinę įmoką, pradinę turto pardavimo kainą, apribojimus, pranešimą asmenims, turintiems teises į parduodamą turtą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 18 d. kreipėsi į antstolės kontorą. Iš antstolės kontoros darbuotojos – padėjėjos A. J. sužinojo apie 0,3 ha vandens plotą ir 6,27 ha kitos žemės parduodamame sklype, 2012 m. gegužės 17 d. skelbime internete tai nebuvo nurodyta. Dėl likusio 6,27 ha žemės sklypo dalies pareiškėjui buvo nurodyta kreiptis į nekilnojamojo turto savininką G. Ž.. Šios aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra duomenų, jog nuo 2012 m. gegužės 17 d., kai skelbimas apie varžytynes buvo paskelbtas internete, iki varžytynių dienos norintys iš varžytynių pirkti turtą būtų kreipęsi dėl jo apžiūros, o antstolis būtų neleidęs apžiūrėti parduodamą turtą, taip suvaržant pirkėjo teisę įvertinti perkamą turtą. Be to, pokalbio metu pareiškėjui buvo nurodytas nekilnojamojo turto registro numeris. Iš byloje esančios VĮ Registrų centro pateiktos informacijos (b. l. 87) matyti, kad kitam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto registro išrašą ar kadastro žemėlapio ištrauką, nurodžius duomenų gavimo tikslą ir teisinį pagrindą, galima užsakyti atvykus į Registrų centrą arba pasinaudojus Registrų centro darbų užsakymo internetu sistema.
Pažymėtina, kad pareiškėjas yra pastovus varžytynių dalyvis, todėl turėjo žinoti apie savo teisę apžiūrėti perkamą nekilnojamąjį turtą ir būdamas atidus bei rūpestingas asmuo turėjo galimybę gauti detalią informaciją apie sklypą, žinant nekilnojamojo turto registro numerį. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko, kad pareiškėjas prisiėmė riziką pirkti nekilnojamąjį turtą jo nepažiūrėjęs. Todėl pareiškėjo argumentas, kad antstolė nesudarė sąlygų bei nenustatė tvarkos dėl parduodamo nekilnojamojo turto apžiūrėjimo taip pažeisdama įstatymų (CPK 708 straipsnis) nuostatas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl kainos
Vykdymo procese antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2008 m. lapkričio 14 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-90/2009).
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.
Antstolis, areštuodamas skolininko turtą, surašo turto arešto aktą, kuriuo areštuojamas skolininko turtas išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Vienas iš būtinų turto arešto turiniui keliamų reikalavimų yra tas, kad yra būtina nurodyti areštuoto turto vertę (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Jei turto arešto akto surašymo metu turto vertės nustatyti neįmanoma, tai turto vertei nustatyti kviečiamas ekspertas. Antstolės R. M. 2012 balandžio 12 d. turto arešto akte areštuojamo turto – 17,1000 ha žemės sklypo, iš jo 10,5300 ha pievų ir natūralių ganyklų plotas, paskirtis – žemės ūkio, našumo balas 43, esančio Pašilių k., Pelėdnagių sen., Kėdainių raj., vertė nurodyta 55 000 Lt.
Išieškotojui SEB, AB bankui pareiškus prieštaravimus, 2012 m. balandžio 30 d. antstolės patvarkymu Nr. S-5256 nekilnojamojo turto kaina, atsižvelgus į SEB, AB banko nekilnojamojo turto ekspertų vertinimą, padidintina iki 85 625 Lt. Šiai nustatytai kainai skolininkas neprieštaravo, todėl laikytina, kad nebuvo pagrindo skirti ekspertizę turto kainai nustatyti. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nustatyta pardavimo kaina nėra nei neprotingai aukšta, nei neprotingai žema, teismas sprendžia, kad nustatyta nekilnojamojo turto kaina nepažeidžia ne tik išieškotojo bei skolininko, bet ir pirkėjo T. D. interesų, kadangi jis turėjo pasirinkimo teisę pirkti nekilnojamąjį turtą jį įvertinus nurodyta kaina ar ne.
Dėl taisymų turto arešto akte
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino taisymus turto areštų akte. 2012 balandžio 12 d. turto arešto akte areštuojamo turto – 17,1000 ha žemės sklypo, iš jo 10,5300 ha pievų ir natūralių ganyklų plotas, paskirtis – žemės ūkio, našumo balas 43, esančio Pašilių k., Pelėdnagių sen., Kėdainių raj., vertė nurodyta 55 000 Lt. 2012 m. balandžio 30 d. antstolės patvarkymu Nr. S-5256, minėto turto vertė buvo padidinta iki 85 625 Lt (CPK 613, 681straipsnio 2 dalis). Patvarkymas išsiųstas skolininkui ir išieškotojui, todėl apie turo vertės pasikeitimą jie buvo informuoti. Atsižvelgiant į esančias aplinkybes, antstolės 2012 m. balandžio 30 d. patvarkymas laikytinas oficialiu dokumentu, kuriuo buvo pakeista minėto turto vertė, o pataisymai pieštuku turto arešto akte, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nelaikytini oficialiais taisymais, turinčiai reikšmės turto vertės pokyčiams.
Kiti atskirojo skundo argumentai nenagrinėtini, nes jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsniu, 707 straipsniu, 708 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.