Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustosios N. R. atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo N. R. nubausta:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d., padarymą 28 eurų dydžio bauda;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, 868 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir N. R. skirta subendrinta galutinė 868 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R. nubausta už tai, kad 2015 m. lapkričio 13 d. 11 val. 17 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, o po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punktą, 101 punktą, 114 punktą, 219 punktą.

Teismui nusprendus, kad jo argumentų dėl šališko teismo nepakanka, prašo panaikinti nutarimą dalyje, kuria N. R. paskirta 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams bei šioje dalyje bylą (administracinę teiseną) dėl mažareikšmiškumo nutraukti – BK 37 str. ir/ar ATPK 250 str. 1 p. pagrindais.

Teismui nusprendus, kad jo argumentai dėl bylos dalyje nutraukimo yra nepakankami, prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo dalį, kuria N. R. paskirta administracinė nuobauda – 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už pasitraukimą iš įvykio vietos, su kuria ji susijusi, pagal ATPK 130 str. 1 d., sumažinant N. R. paskirtos baudos dydį bei neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Mano, kad nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, kadangi nutarimą priėmė šališkas teismas. Teisėjas A. V. 1985-2000 metais dirbo kartu su nukentėjusiąją šioje byloje A. U. vienoje darbovietėje – Šiaulių vyriausiajam policijos komisariate, jog A. V. tuo metu buvo Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos nacionalinio skyriaus Šiaulių miesto poskyrio vadovu, o A. U. tuo pat metu buvo šio poskyrio revizijos komisijos narė. Mano, kad esant šioms aplinkybėms, teisėjas A. V. privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau to nepadarė.

Nurodo, kad teismas teisingai pripažino lengvinančiomis aplinkybėmis N. R. prisipažinimą dėl padarytų ATP bei savanorišką nuostolių atlyginimą, tačiau neteisingai nepripažino lengvinančiomis aplinkybėmis jos nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų pažeidimų bei jos atsiprašymo pareikšto nukentėjusiajai A. U.. Pažymi, kad teismas teisingai konstatavo, kad pats eismo įvykis pakankamai mažareikšmis, nukentėjusiosios automobilis apgadintas nežymiai. Teismas teisingai įvertino padaryto pažeidimo „pavojingumo“ (galbūt tik neteisingai pavartodamas sąvoką pavojingumas, ką aptars vėliau) laipsnį, nurodydamas, kad N. R. pasitraukdama iš eismo įvykio, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jos padarytus KET pažeidimus, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, ji rūpinasi vaikų vežiojimu į darželį, būrelius, kadangi vyras dirba kitame mieste ir negali padėti. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir aukščiau nurodomų aplinkybių teisės vairuoti atėmimas 3 metams būtų neproporcingas pažeidimo pavojingumui. Tačiau atstovas advokatas nesutinka su teismo nutarimo motyvuojamąja dalimi, kurioje vartojama sąvoka „pavojingumas“ bei rezoliucine dalimi toje dalyje, kuria N. R. paskirta 868 Eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Nurodo, kad pagal ATPK 9 str., pažeidimu laikoma priešinga teisei veika ar neveikimas, kuriuo kėsinamasi į tam tikrus teisinius gėrius. Taigi pažeidimai nėra pavojingi visuomenei, kaip kad nurodo teismas savo nutartyje, aptardamas veikos pavojingumo laipsnį. Mano, kad tokia teismo išvada yra klaidinga, nes neatitinka administracinio teisės pažeidimo sąvokos. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas pripažino šią veiką mažareikšme, tačiau skyrė didžiulę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Advokato manymu teismo verdiktas yra neteisingas. Pažymi, kad pagal BK 37 str. padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mnažareikšme. Kadangi ATPK nėra reglamentuotas ar aptartas ATP mažareikšmiškumas, teismas, advokato manymu, turėjo taikyti įstatymo analogiją (BK 37 straipsnį) , ir konstatavęs, kad N. R. padaryta veika yra mažareikšmė, turėjo bent jau apsvarstyti galimybę dėl administracinės bylos dalyje dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nutraukimo, arba ją toje dalyje nutraukti ATPK 250 str. l p. pagrindu, arba neskirti nuobaudos. Teigia, kad teismas atimdamas teisę vairuoti transporto priemones N. R. pažeidė Vaikų teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos principus, pagal kuriuos vaikų teisės yra prioritetinės. Teismas nutarimu faktiškai iki minimumo sumažino N. R. 1,5 metukų ir 4 metukų amžiaus dukryčių galimybes lankyti darželį bei būrelius, palikdamas galimybę tris mėnesius vežioti dukrytes su taksi, kas papildomai šeimai kainuotų dar apie 600 eurų. Tokio teismo verdikto, įskaitant 868 eurų baudą negalima laikyti nei teisingu, nei proporcingu. Teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą, todėl apeliaciniame skunde jį pakartoja.

Jų nuomone, N. R. suvokė savo pareigą, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiojo ir nesant galimybės įvykio vietoje užpildyti eismo įvykio deklaracijos, pranešti apie įvykį policijai ir laukti kol ji atvyks. Tačiau N. R. vienašališkai įvertinusi šio įvykio metu kilusių padarinių dydį, iš šio eismo įvykio vietos pasišalino, nesulaukusi automobilio savininko ir nepranešė apie įvykį policijai. Toks jos elgesys, tai siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas N. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės įsigilinus į eismo įvykio eigą ir mechanizmą.

Motyvuojamoji dalis

Administracine tvarka nubaustosios N. R. atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinis skundas atmestinas

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pažymėtina, kad klausimas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindas kreiptis su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo manymas dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai. Tačiau šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs N. R. atstovo advokato A. Koskaus prašyme nurodytus motyvus dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, daro išvadą, jog teismui nekyla abejonių dėl atstovo advokato nurodytų normų konstitucingumo. Todėl pagrįstai apylinkės teismas netenkino atstovo advokato A. Koskaus prašymo ir pažymėjo, kad ATPK 130 str., 30¹ str. yra sudarytos galimybės taikyti ir švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas.

Apeliaciniame skunde N. R. atstovas advokatas A. Koskus nurodo, kad N. R. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teisėjas A. V. 1985–2000 metais dirbo kartu su nukentėjusiąją A. U. vienoje darbovietėje, todėl teisėjas nuo šios bylos nagrinėjimo turėjo nusišalinti.

Teismo nešališkumo principas (lot. nemo judex in causa sua), įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 6 straipsnyje, Konstitucijos 109 straipsnyje, yra vienas iš pamatinių teisės principų, kurio įgyvendinimas užtikrina šalių teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Teisės į teisingą (tinkamą) teisinį (teismo) procesą ir teisės į teisingą teismą principai yra kildinami iš konstitucinių pamatinių nuostatų. Konstitucijoje pabrėžiamas ir teisingumo principas – teisingumą vykdo tik teismas. Teisingumo vykdymas negalimas esant proceso subjekto šališkumui, jo suinteresuotumui bylos baigtimi, neobjektyvumui tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą, nes tai įtakotų vienaip ar kitaip kitokio sprendimo baigtį. Darytina išvada, kad šio konstitucinio principo įgyvendinimui tinkamas ir teisingas nušalinimo instituto taikymas yra itin reikšmingas.

ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 57–61 str. nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. N1-1736/2007).

Teisėjo šališkumas ir suinteresuotumas bylos baigtimi turi būti pagrįstas įstatyme numatytais pagrindais ir nustatytomis (nurodytomis) aplinkybėmis. BPK 58 str. 1 d. 4 p. numatyta proceso dalyvio teisė reikšti nušalinimą motyvuotai nurodant kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškino objektyvųjį, subjektyvųjį nešališkumo kriterijų bei ne kartą pabrėžė, kad teisėjas turi vengti bet kokių situacijų, kurios keltų ne tik proceso dalyvių, bet ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų abejones teisėjo šališkumu, suinteresuotumu ar pan., nagrinėjamoje byloje.

Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjui A. V. nušalinimas nebuvo pareikštas. Konkrečiai šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie galimą administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumą ar suinteresuotumą. Tai, kad teisėjas A. V. 1985–2000 metais dirbo kartu su nukentėjusiąją A. U., nesuteikia pagrindo abejoti šio teisėjo nešališkumu, todėl nebuvo procesinio, įstatyme numatyto pagrindo teisėjui A. V. nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su N. R. atstovo advokato apeliacinio skundo argumentais, kad ATPK 130 str. 1 d. padarytas pažeidimas gali būti laikomas mažareikšmiu ir teismas turėjo taikyti įstatymo analogiją (BK 37 str.) bei administracinę teiseną dėl mažareikšmiškumo nutraukti. Pažymima, kad asmuo dėl mažareikšmiškumo gali būti atleistas tik nuo baudžiamosios atsakomybės ir tik dėl nusikaltimo (BK 37 str.), o ATPK pažeidimo mažareikšmiškumo sąvokos nenumato.

Taip pat apeliaciniu skundu prašoma sumažinti N. R. už ATPK 130 str. 1 d. padarytą pažeidimą paskirtos baudos dydį ir neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pažymima, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jog pats eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis, nukentėjusiosios automobilis apgadintas nežymiai, įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės, jog N. R. pasitraukimas iš įvykio vietos nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų bei savo noru atlygino nuostolį, jog galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, buvo bausta 2 kartus, rūpinasi vaikų vežiojimu į darželį, būrelius, kadangi jos vyras dirba kitame mieste ir negali padėti, taikė ATPK 30¹ str. nuostatas. Taigi pirmosios instancijos teismas skirdamas N. R. nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. ir taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas įvertino visas N. R. atstovo advokato apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, todėl pakartotinai į jas nėra pagrindo atsižvelgti.

Pateiktu apeliaciniu skundu taip pat prašoma N. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų bei atsiprašė nukentėjusiosios A. U.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patenka į pirmosios instancijos teismo nutarime ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atskirai jas išskirti bei tuo labiau jų pagrindu dar labiau švelninti skiriamą administracinę nuobaudą, pagrindo nėra.

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei tai, kad N. R. suvokė savo pareigą, nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusiajam ir nesant galimybės įvykio vietoje užpildyti eismo įvykio deklaraciją, pranešti apie įvykį policijai ir laukti jos atvykstant, tačiau, vienašališkai įvertinusi šio įvykio metu kilusių padarinių dydį, iš šio eismo įvykio pasišalino, nesulaukusi automobilio savininko ir nepranešė apie įvykį policijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad N. R. paskirta administracinė nuobauda už jos padarytus pažeidimus atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti N. R. atstovo advokato apeliacinį skundą ir skirti N. R. dar mažesnę baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra teisinio pagrindo.

Kaip deklaratyvus vertintinas N. R. atstovo advokato A. Koskaus apeliacinio skundo argumentas, kad teismas atimdamas teisę vairuoti transporto priemones N. R. pažeidė Vaikų teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos principus, nes pirmiausia apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie Vaikų teisių ir pagrindinių laisvių Konvencijos principai ir kaip yra pažeisti. O antra, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nubaustosios N. R. advokato A. Koskaus apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracine tvarka nubaustosios N. R. atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.