Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) , trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Kauno TI direktoriaus 2018 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 35-35 jam neteisėtai paskirta nuobauda - papeikimu.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Kauno TI direktoriaus 2018 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 35-35 paskirta nuobauda – papeikimas. Ši nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2018 m. kovo 20 d. padarė sėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą – apie 10.00 val. suimtasis D. A. buvo išvestas iš kameros pasivaikščioti gryname ore į pasivaikščiojimo kiemelį Nr. 1. Pasivaikščiojimo metu suimtasis pradėjo garsiai šūkaudamas bendrauti su 4 pasivaikščiojimo kiemelyje esančiomis suimtosiomis. Į pareigūno daugkartinius reikalavimus nutraukti bendravimą nereagavo ir toliau bendravo. Kauno TI APS vyr. specialisto sprendimu pasivaikščiojimas gryname ore buvo nutrauktas. Kauno TI APS jaunesniajam specialistui atėjus išvesti suimtąjį iš pasivaikščiojimo kiemelio ir atidarius kiemelio duris, pareikalavus išeiti, D. A. ėmė reikšti nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius ir kalėjimo žargoną. Suimtasis išėjo iš pasivaikščiojimo kiemelio tik po daugkartinių reikalavimų. Tokiu elgesiu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių, patvirtintų Kauno TI direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-259, 5.1, 5.1 ir 5.4 papunkčių reikalavimai (b. l. 21).

Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas, SVĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai.

Suimtųjų pareigas ir jiems taikomus draudimus reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnis, tarp jų – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos (SVĮ 32 str. 1 d. 1 p.), vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus (SVĮ 32 str. 1 d. 2 p.).

Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių, patvirtintų Kauno TI direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-259, 5 punkto, reglamentuojančio suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų pareigas, 5.1 papunktyje nurodyta, kad suimtieji ir laikinai atvežti nuteistieji Kauno TI privalo laikytis Suėmimo vykdymo įstatyme ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse numatytų reikalavimų ir įstaigos direktoriaus nustatytų tvarkų ir taisyklių bei dienotvarkės; vykdyti teisėtus įstaigos darbuotojų nurodymus ir reikalavimus (5.2 p); bendraujant su įstaigos darbuotojais elgtis mandagiai, nevartoti necenzūrinių žodžių, kalėjimo žargono ir išsireiškimų, pravardžių, nerodyti nepadorių gestų, nelaikyti rankų kišenėse, įėjus įstaigos darbuotojui į kamerą ar patalpą, kurioje jie tuo metu yra, atsistoti ir pasisveikinti (5.4 p).

Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnis, kurio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Šio straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, jog nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam suimtajam.

Pareiškėjas neigė padaręs drausmės pažeidimą, tvirtino, kad nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, tačiau teismo išaiškinta teise ginčyti nutarimą teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 30) nepasinaudojo.

Skunde nurodytus pareiškėjo argumentus, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniųjų specialistų D. G. ir Kotrynos K. J. 2018 m. kovo 20 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 19–20) bei šių liudytojų duoti parodymai teismo posėdžio metu. Pareigūnas D. G. nurodė, jog 2018 m. kovo mėn. tarnybiniu ryšiu gavęs pranešimą iš pasivaikščiojimo kiemelius prižiūrinčios pareigūnės, jog nuteistieji nesilaiko pasivaikščiojimo kiemeliuose tvarkos, bendrauja su kitais suimtaisiais, nuėjo į pasivaikščiojimo kiemelį nutraukti pasivaikščiojimo. Tvirtino kad, pareikalavus išeiti iš pasivaikščiojimo kiemelio, pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius, kalėjimų žargoną. Pareigūnė K.K. J. nurodė, kad ginčo dieną ji prižiūrėjo pasivaikščiojimo kiemelius, kurių viename buvo pareiškėjas. Jis šūkavo, bendravo su 4 pasivaikščiojimo kiemelyje buvusiomis suimtosiomis. Pareiškėjas dėl bendravimo buvo įspėtas 3 kartus, tačiau į įspėjimus nereagavo. Nutraukiant pasivaikščiojimą, pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius, kalėjimo žargoną, buvo grubus.

Liudytojų parodymai yra detalūs, aiškūs ir nuoseklūs, neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams dokumentams, todėl pagrindo jais nesivadovauti byloje nėra.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jam skirtos nuobaudos neteisėtumą galėtų patvirtinti pareigūnų turimų vaizdo ir garso registratorių užfiksuoti duomenys.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno TI vaizdas yra fiksuojamas stacionariomis priemonėmis, mobilūs vaizdo registratoriai nėra naudojami. Pastebėjo, kad vaizdo stebėjimo įranga garso nefiksuoja, todėl negalėtų patvirtinti ar paneigti pareiškėjo elgesio, t. y. necenzūrinių žodžių vartojimo bei bandymo bendrauti su kituose kiemeliuose esančiais asmenimis.

Į bylą pateikto Kauno tardymo izoliatoriuje įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2014 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1-178, 13 ir 14 punktuose nurodyta, kad vaizdo įrašai kietuosiuose diskuose išsaugomi iki devynerių parų. Dėl ribotos kietojo disko talpos, vaizdo įrašymo įrenginys automatiškai ištrina seniausius vaizdo įrašus, į atsilaisvinusią vietą įrašo naujausią vaizdo srautą.

Taigi, akivaizdu, jog dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių 2018 m. kovo 20 d. įvykio vaizdo įrašas negali būti pateiktas byloje, be to, jo įrodomoji vertė yra abejotina, nes iš vaizdo įrašo, nesant įrašytam garsui, įvykio aplinkybės negalėtų būti nustatytos, nes pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas siejamas su verbaliniais veiksmais.

Pareiškėjas nurodytų aplinkybių dėl jam nepagrįstai skirtos drausminės nuobaudos neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis, t. y. kartu su juo pasivaikščiojimo kiemelyje buvusių liudytojų rašytiniais parodymais, neprašė jų kviesti į bylą liudytojais, todėl, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo abejoti pareiškėjo padarytu suėmimo vykdymo režimo pažeidimu.

Pareiškėjas nekvestionavo jam skirtos nuobaudos skyrimo tvarkos teisėtumo, nenurodė, jokių kitų skirtos nuobaudos nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad nutarimas, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda buvo priimtas surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo padaryto pažeidimo faktą, jo kaltę ir kitus nusižengimo sudėties elementus, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, Drausmės komisijos teikimą, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, nuobauda buvo paskirta įgalioto pareigūno, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo veiksmų, priimant 2018 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. 35-35 neteisėtais ir nepagrįstais.

Pareiškėjas neįrodė esminės sąlygos atsirasti valstybės civilinei deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 str., t. y. valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nenustačius minėtos sąlygos negali būti pripažinta, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų asmuo patyrė žalą. Todėl pareiškėjo skundas dėl 20 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.