Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-09-23 · Civilinė byla Nr. e2-9366-1040/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-23
Bylos Nr.
e2-9366-1040/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Vaišvilienė
Atsakovas
D. G., N. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-9366-1040/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01175-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 23 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės M. B. ieškinį atsakovams D. G. ir N. G. dėl įmonės bankroto administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė bankroto administratorė M. B. (toliau – Administratorė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. G. ir N. G. 2000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.

Šalies argumentai

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „BK Baltic“ iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratore paskirta M. B., adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8-10). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, nes įmonė neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti padengtos administravimo ir teismo išlaidos (el. b. 1. 24-25). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „BK Baltic“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtinta 2000 Eur suma, kurią Administratorė turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti visam bankroto procesui (el. b. 1. 21-23). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo matyti, kad UAB „BK Baltic“ vadovu nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo D. G. (el. b. 1. 11-12), o UAB „BK Baltic“ vienintelė akcininkė buvo N. G. (el. b. l. 26-31). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugpjūčio mėnesio rašto Nr. (23.4-08 E) – RNA matyti, kad paskutinė įmonės UAB „BK Baltic“ finansinė atskaitomybė buvo pateikta už 2011 metus. Balanso duomenimis 2011 m. gruodžio 31 dienai UAB „BK Baltic“ turėjo turto už 33521,78 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 55742,01 Eur (el. b. l. 13-16).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalis numato, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį.

Administravimo išlaidoms skiriamų lėšų paskirtis yra, visų pirma, užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų vykdymą ir greitesnį jų užbaigimą. Tai – tiesioginės bankrutuojančios įmonės išlaidos, numatytos bankroto procedūrų vykdymui užtikrinti. Teismas pažymi, kad administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą.

Iš aukščiau nurodytų teismo procesinių dokumentų nustatyta, kad UAB „BK Baltic“ iškelta bankroto byla, bankroto procesas vyko supaprastinto bankroto proceso tvarka. Po 2011 m. įmonės balanso sudarymo tiek vadovas, tiek įmonės akcininkė, tikėtina matė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jos į balansą įrašyto turto vertės, todėl privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą atitinka ir juridinio asmens dalyvių pareiga elgtis taip, kad dėl jų veiksmų ar neveikimo įmonė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek įmonės vadovas, tiek akcininkė savo veiksmais padarė žalos ieškovei. Todėl galioja CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija.

Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė savalaikiu nepasikreipimu dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi įmonės vadovas ir/ar savininkas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. O nagrinėjamoje byloje į teismą dėl bankroto bylos UAB „BK Baltic“ iškėlimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija.

Pažymėtina, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Darytina išvada, kad atsakovai yra įgiję prievolę sumokėti ieškovei žalos atlyginimą, tačiau šios prievolės nevykdė, todėl laikomi pažeidusiais prievolę.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad atsakovai savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.59 straipsniu, 6.63 straipsniu, CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.245-6.249 straipsniais, ĮBĮ 8 straipsniu, ieškovės naudai iš atsakovų solidariai priteistina 2000 Eur bankroto administravimo išlaidų suma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovų solidariai priteisiamos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Už ieškinio pareiškimą teismui šiuo atveju mokėtinas 45 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista. Ieškinį patenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis po 22,50 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ir N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankroto administratorės M. B., adresas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovų D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ir N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), po 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Informuoti atsakovus, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Inga Vaišvilienė