Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-386/2007

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2007-09-10
Bylos Nr.: 2A-386/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: A. S.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai: Vanda Laukevičienė

Kategorijos

44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-386/2007Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.5.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,dalyvaujant ieškovui A. S. ,ieškovo atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

atsakovo, atstovaujamo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui Vyteniui Kasperavičiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Arūnui Sodoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1054-54/2007 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. S. 2006 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR generalinės prokuratūros, LR teisingumo ministerijos ir LR vidaus reikalų ministerijos, prašydamas priteisti iš atsakovo 24 200,24 Lt turtinės žalos bei 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 1992 m. rugpjūčio 17 d. pradėjo dirbti Varėnos teritorinėje muitinėje inspektoriumi, o 2002 m. liepos 1 d. jis buvo perkeltas dirbti į Vilniaus teritorinę muitinę vyresniuoju inspektoriumi. Ieškovas nurodė, kad Tardymo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos tardymo skyriuje buvo tiriama 1999 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių transporto policijos komisariato vyr. inspektoriaus iškelta baudžiamoji byla Nr. 02-1-157-99. Ieškovas pažymėjo, kad tyrimas buvo atliekamas ilgą laiką, ieškovas nuo tyrimo nesislapstė, visada atvykdavo pas pareigūnus, tačiau 2003 m. sausio 21 d. buvo neteisėtai sulaikytas ir 2003 m. sausio 22 d. suimtas. Iš suėmimo ieškovas už 20 000 Lt užstatą buvo paleistas 2003 m. vasario 21 d. nutarimu. Ieškovas nurodė, kad Tardymo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos tardymo skyriaus ypatingai svarbių bylų tardytojo 2003 m. vasario 4 d. nutarimu buvo neteisėtai nušalintas nuo pareigų Vilniaus teritorinėje muitinėje, nutarime, nenurodant nušalinimo nuo pareigų laikotarpio, ir Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2003 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1P-75K jam nebuvo mokamas darbo užmokestis nuo 2003 m. vasario 11 d. nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu. Ieškovas pažymėjo, kad apskundus veiksmus dėl nepagrįsto vilkinimo ikiteisminio tyrimo teismui, skundas buvo atmestas, bet Druskininkų miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 18 d. priėmė ieškovo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį ir 2005 m. gegužės 18 d. nutartimi pagal BK 225 str. 2 d. baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, buvo nutraukta. Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėtų veiksmų nebuvo išmokėtas 18 440,24 Lt dydžio darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2003 m. vasario 11 d. iki 2004 m. balandžio 16 d., kai Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1P-146K buvo pavesta tęsti tarnybą. Ieškovas pažymėjo, kad taip pat turėjo 570 Lt išlaidų kelionėms, 190 Lt išlaidų maistui, 5 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl viso turtinė žala vertintina 24 200,24 Lt. Ieškovo teigimu, be turtinės žalos jam ir jo šeimai padaryta ir neturtinė žala, kuri atsirado jį neteisėtai sulaikius, paskyrus kardomąjį kalinimą (suėmimą), nepagrįstai nušalinus nuo pareigų, šeimai netekus pragyvenimo šaltinio. Ieškovas pažymėjo, kad jis patyrė kančias, pažeminimą, prarado autoritetą, jo žmona pergyveno, negalėjo gyventi visapusiško ir pilnaverčio gyvenimo, motina, būdama silpnos sveikatos, nepakėlė tokio išgyvenimo ir 2003 m. vasario 13 d. mirė, o ieškovas negalėjo dalyvauti jos laidotuvėse. Dėl to ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 62,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Teismas nurodė, kad reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindžia tuo, kad jo sulaikymas bei suėmimas buvo neteisėti, taip pat jis nepagrįstai buvo nušalintas nuo pareigų, o 2003 m. vasario 4 d. nutarime dėl nušalinimo nuo pareigų, pažeidžiant BPK nuostatas, nebuvo nurodyta, kuriam laikui jis yra nušalinamas.

Teismas nurodė, kad deliktinė civilinė valstybės atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu atsiranda, jeigu konstatuojamos būtinosios sąlygos: neteisėti atitinkamų institucijų (pareigūnų) veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir/ar neturtinės žalos. Teismas pažymėjo, kad neteisėti veiksmai CK 6.272 straipsnio prasme yra suvokiami kaip atitinkamu teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ar/ir neturtinė žala.

Teismas konstatavo, kad nors savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas grindžia tuo, jog jis buvo neteisėtai sulaikytas ir suimtas, nušalintas nuo pareigų, o po to išteisintas, ir tai reikštų, jog nebuvo pagrindo ir ieškovą sulaikyti bei laikyti suimtą, taip pat ir nušalinti nuo pareigų, tačiau šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis CK 6.272 straipsnio aiškinimo bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Teismas nurodė, kad vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas, apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimas ar baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo) nutraukimas automatiškai nesuponuoja teismo priimtų nutarčių dėl suėmimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo, todėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimas negali būti besąlyginiu pagrindu konstatuoti, jog visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai taip pat buvo neteisėti, kadangi išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo.

Teismas nurodė, kad teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu sulaikant ar suimant asmenį buvo įvykdyti neteisėti veiksmai, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovo suėmimo bei sulaikymo neteisėtumo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo A. S. sulaikymas ir suėmimas buvo paremti procesiniais teismo sprendimais bei atitiko tuo metu susiklosčiusias ir įstatymo numatytas materialines ir procesines suėmimo sąlygas, be to, ieškovas buvo sulaikytas 2003 m. sausio 21 d., esant pagrindo manyti, jog ieškovas, paveikdamas liudytojus bei bendrininkus, trukdys nustatyti byloje tiesą, sunaikins daiktinius įrodymus bei darys naujus nusikaltimus. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog teisėjas visiškai pagrįstai prokuroro pareiškimą tenkino ir nutartyje paskirti ieškovui kardomąjį kalinimą (suėmimą) iki 2003 m. sausio 31 d. bei jį pratęsti iki 2003 m. kovo 3 d. nurodė, jog pagal byloje esančius įrodymus yra pagrindo manyti, jog įtariamasis gali trukdyti nustatyti byloje tiesą. Teismas pažymėjo, kad šias nutartis ieškovas skundė apeliacine tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas jo skundus atmetė.

Teismas pabrėžė, jog, sprendžiant klausimą, ar teismo nutartimi paskirtas asmens suėmimas ikiteisminio tyrimo metu buvo teisėtas, svarbu atsižvelgti į tai, kad suėmimas iki nuosprendžio nėra bausmė už padarytą nusikaltimą, o procesinės prievartos priemonė, turinti specifinius uždavinius, kurių svarbiausias – užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje, ištirti nusikaltimą. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant atsakovo veiksmų neteisėtumo klausimą, svarbiausia yra nustatyti, ar įtarimas padarius nusikaltimą, kaip suėmimo paskyrimo sąlyga, yra pagrįstas, taip pat atsižvelgti į aplinkybes, ar įtariamasis vengs tyrimo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujas nusikalstamas veikas. Teismas nurodė, kad byloje nėra procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ar teismo veiksmų neteisėtumą sulaikant ar suimant ieškovą bei pratęsiant suėmimo terminą. Teismas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog kardomoji priemonė – suėmimas – ieškovo atžvilgiu buvo paskirta neteisėtai, kadangi ieškovo sulaikymas ir suėmimas buvo atlikti pagal baudžiamajame procese numatytas procedūras, tuo metu pagrįstai įtariant ieškovą nusikaltimo padarymu, tikimybe, kad laisvėje kaltinamasis (ieškovas) gali trukdyti nustatyti byloje tiesą, šie procesiniai veiksmai buvo grindžiami teismo procesiniais sprendimais, kurie nėra panaikinti.

Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra grindžiamas tuo, jog jis buvo neteisėtai nušalintas nuo pareigų, nutarime nebuvo nurodytas nušalinimo nuo pareigų laikotarpis, tačiau ieškovas tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, kad tardytojo nutarimas nušalinti ieškovą nuo pareigų buvo sankcionuotas LR generalinio prokuroro pavaduotojo ir ši procesinė prievartos priemonė buvo taikyta galiojant senajam BPK, kurio 173 straipsnyje nebuvo nustatytas konkretus nušalinimo terminas. Teismo nuomone, kadangi paskyrus procesinę prievartos priemonę nušalinimą nuo pareigų, nebuvo nustatyta kokiam laikui ji bus taikoma, tai jos pabaiga sietina su ikiteisminio tyrimo pabaiga arba teismo nutarties panaikinti nušalinimą nuo pareigų priėmimu. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui priėmus nutartį panaikinti ieškovo nušalinimą nuo pareigų ieškovas buvo grąžintas į darbą.

Teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti, plačiau dėl prašomos priteisti turtinės bei neturtinės žalos buvimo, dydžio bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.272 straipsnį.Teismas, spręsdamas ieškovo sulaikymo ir suėmimo pagrįstumo bei teisėtumo klausimus, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo sulaikymas ir suėmimas neprieštaravo įstatymui ir įstatymas nebuvo pažeistas. Kreipiantis į teismą dėl suėmimo paskyrimo ieškovui, nebuvo pateikta teismui įrodymų dėl kardomosios priemonės suėmimo būtinumo, todėl kardomoji priemonė suėmimas ieškovui buvo paskirta nepagrįstai. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.Teismas neteisingai įvertino ieškovo nušalinimo nuo pareigų aplinkybes. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymą, nušalinimą nuo pareigų neteisingai sugretino su kardomosios priemonės skyrimo nuostatos taikymu ir taikė senojo BPK nuostatas, galiojusias iki 2003 m. sausio 1 d., tačiau ieškovo atžvilgiu turėjo būti taikyta BPK 157 straipsnio 2 dalis. Be to, teismas, spręsdamas nušalinimo nuo pareigų klausimą, turėjo taikyti nekaltumo prezumpciją. Ieškovas buvo išteisintas, todėl ieškovo nušalinimas nuo pareigų buvo nepagrįstas ir už visą nušalinimo laikotarpį jam turi būti sumokėtas darbo užmokestis.Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl turėtų išlaidų priteisimo, konstatuodamas, kad nenustatė neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti. Dėl pareigūnų kaltės bylos tyrimas buvo atliekamas ilgą laiką, jis buvo vilkinamas, todėl ieškovas dėl pareigūnų veiksmų turėjo išlaidų, kurios privalo būti atlygintos. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pažeistų ieškovo teisių į kuo trumpesnį ir teisingą baudžiamosios bylos tyrimą. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustatęs neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti. Ieškinyje buvo nurodyti konkretūs argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo, jos prašomo dydžio pagrindimo. Teismas šių argumentų netyrė ir nepasisakė dėl jų pagrįstumo. Dėl to teismas pažeidė CPK 176 straipsnio reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodo, kad su ieškovo A. S. apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių transporto policijos komisariato vyr. inspektoriaus 1999 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu iškelta baudžiamoji byla Nr. 06-1-555-99 pagal požymius nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 312¹ str. 3 d. dėl neteisėto prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos. Tardymo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos tardymo skyriaus ypatingai svarbių bylų vyr. tardytojo 1999 m. spalio 25 d. nutarimu nurodyta baudžiamoji byla priimta savo žinion ir baudžiamajai bylai suteiktas Nr. 02-1-157-99. LR generalinio prokuroro pavaduotojo 2000 m. balandžio 10 d., 2001 m. kovo 20 d., 2002 m. birželio 18 d. nutarimais sudarytos tardymo-operatyvinės grupės baudžiamajai bylai Nr. 02-1-157-99 ištirti. Tardymo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos tardymo skyriaus ypatingais svarbių bylų tardytojo 2003 m. sausio 21 d. įtariamojo sulaikymo protokolu A. S. sulaikytas įtariant nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 274 str. 3 d. ir 18 str. 6 d. dėl padėjimo sukčiauti stambiu mastu, padarymu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. sausio 22 d. nutartimi skirtas įtariamajam A. S. kardomasis kalinimas (suėmimas) iki 2003 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. sausio 31 d. pratęstas kaltinamajam A. S. kardomasis kalinimas (suėmimas) iki 2003 m. kovo 3 d. Tardymo departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos tardymo skyriaus ypatingai svarbių bylų tardytojo 2003 m. vasario 4 d. nutarimu, sankcionuotu LR generalinio prokuroro pavaduotojo, A. S. nušalintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės vyr. inspektoriaus pareigų, 2003 m. vasario 21 d. nutarimu kaltinamasis A. S. paleistas iš suėmimo ir jam kardomoji priemonė pakeista į 20 000 Lt užstatą. LR generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2004 m. balandžio 15 d. nutarimu panaikintas A. S. nušalinimas nuo Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus pareigų, kaip netekęs galios 2003 m. lapkričio 1 d. LR generalinės prokuratūros ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras 2004 m. liepos 12 d. perdavė Vilniaus apygardos teismui kaltinamąjį aktą, kaltinant A. S. pagal BK 225 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., ir baudžiamosios bylos medžiagą. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. liepos 26 d. nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas A. S. , perdavė pagal teismingumą Druskininkų miesto apylinkės teismui. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 18 d. nutartimi nutarė pagal BK 225 str. 2 d. baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu nusprendė A. S. dėl dalyvavimo padarant nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., išteisinti nenustačius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonės pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (CK 6.272 str. 1 d.). Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 str. 1 d.). Procesinis veiksmas yra teisėtas, jeigu jis atliekamas nepažeidžiant ir tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl procesinis veiksmas yra neteisėtas ir tuo atveju, kai pažeidžiamos ar netinkamai taikomos tiktai materialinės teisės arba tiktai procesinės teisės normos.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame procese, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio pirmosios dalies norma taikoma tiesiogiai; tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka ir pripažinti jį neteisėtu, jeigu civilinėje byloje nustato kitas esmines aplinkybes. Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006 UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje užtikrintos asmens teisės į įmanomai trumpesnį bylos išnagrinėjimo laiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007 A. N. v. Lietuvos Respublika nurodė, kadangi CK 6.272 straipsnyje reglamentuojama civilinė atsakomybė už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą, t.y. už teisių pažeidimus, panašius į nurodytus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, tai sprendžiant klausimą dėl šiais pažeidimais padarytos žalos atlyginimo, taikytina įstatymo analogija – CK 6.272 straipsnio nuostatos (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pažeistų A. S. teisių į kuo trumpesnį ir teisingą baudžiamosios bylos tyrimą. Patikslintame ieškinyje (b. l. 79-81) nurodyta, kad tyrimas buvo atliekamas ilgą laiką, kad daugiau (ilgiau) kaip tris metus ieškovas buvo nepagrįstai kaltinamas nusikaltimo padarymu, kad ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai ilgą laiką, kad ieškovas apskundė teismui veiksmus dėl nepagrįsto vilkinimo ikiteisminio tyrimo ir skundas buvo atmestas. Nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nėra nurodyta, kad buvo nepateisinamai uždelstas (vilkintas) ikiteisminis tyrimas bei baudžiamosios bylos nagrinėjimas ir tai yra aplinkybė, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisėjų kolegija pagal ieškinio formą ir turinį sprendžia, kad ieškinyje nėra pareikštas reikalavimas dėl žalos, padarytos nepateisinamai uždelstu ikiteisminiu tyrimu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra Civilinio proceso kodekse numatytų atvejų dėl byloje pareikštų reikalavimų peržengimo. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindžia tuo, kad jo sulaikymas bei suėmimas buvo neteisėti, kad jis nepagrįstai buvo nušalintas nuo pareigų, yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto ir neteisėto A. S. sulaikymo. A. S. laikinąjį sulaikymą 2003 m. sausio 21 d. reglamentavo 1961 m. BPK 137 straipsnis. A. S. sulaikymo teisėtumas bei pagrįstumas instancine tvarka nebuvo tikrinami. A. S. nebuvo užkluptas darant nusikaltimą ar tuoj po to, kai jis nusikaltimą padarė, todėl pagal 1961 m. BPK 137 straipsnio reikalavimus, nesant nurodytų aplinkybių, vien pagrindas manyti, kad jis gali pabėgti, nebuvo pagrindas sulaikymui. A. S. žinojo apie atliekamą tyrimą baudžiamojoje byloje ir nesislėpė nuo tyrimą atliekančių pareigūnų. Prieš sulaikymą buvo įmanoma ir buvo nustatyta A. S. asmenybė. Pagal pateiktus į bylą įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad A. S. sulaikymo momentu nebuvo atvejo, kai yra kardomajam kalinimui (suėmimui) taikyti būtinosios sąlygos ir pagrindai. Teisėjų kolegija pažymi, kad sulaikant A. S. buvo įtariamas nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 274 str. 3 d. ir 18 str. 6 d., padarymu 1997 m., kad baudžiamoji byla buvo iškelta 1999 m. rugpjūčio 25 d. ir kad A. S. nebuvo sulaikytas tuoj po to, kai V. G. 2003 m. sausio 11 d. buvo apklaustas įtariamuoju bei kai 2003 m. sausio 17 d. buvo gautas V. G. prašymas. Nesant 1961 m. BK 137 straipsnyje nurodytų pagrindų A. S. sulaikymui, veiksmai dėl A. S. sulaikymo yra nepagrįsti ir neteisėti.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto ir neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo A. S. . Kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo bei pratęsimo A. S. momentais galiojo 1961 m. BPK, kurio 104 straipsnis reglamentavo kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo sąlygas ir pagrindus. Kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo ir pratęsimo A. S. teisėtumas bei pagrįstumas buvo tikrinamas instancine tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. sausio 22 d. nutartyje dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo ir 2003 m. sausio 31 d. nutartyje dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo nurodyta, kad pagal byloje esančius įrodymus yra pagrindo manyti, kad A. S. gali trukdyti nustatyti byloje tiesą, ir nėra nurodyti kiti kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo bei pratęsimo pagrindai. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs skundus dėl nurodytų nutarčių, sutiko su kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo bei pratęsimo A. S. motyvais ir paminėtas nutartis paliko nepakeistas. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys nustatyti bylos tiesą, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti paskirtas, jei faktiniai duomenys rodo, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius ar kaltinamuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktinius įrodymus bei dokumentus (1961 m. BPK 104 str. 5 d.). Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad skiriant bei pratęsiant A. S. kardomąjį kalinimą (suėmimą) nebuvo faktinių duomenų, rodančių, jog A. S. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius ar kaltinamuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktinius įrodymus bei dokumentus. Baudžiamoji byla buvo iškelta 1999 m. rugpjūčio 25 d. ir iki A. S. skyrimo kardomojo kalinimo suėmimo 2003 m. sausio 22 d. buvo pakankamai laiko atlikti ir buvo atlikti esminiai bei pagrindiniai procesiniai veiksmai dėl įrodymų surinkimo bei pateikimo byloje. Kratos A. S. priklausančiuose bute, garaže, sodo name taip pat buvo atliktos iki kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo A. S. . Todėl A. S. kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo bei pratęsimo momentais neturėjo realios galimybės trukdyti nustatyti tiesą byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, įtariamojo V. G. 2003 m. sausio 11 d. papildomos apklausos protokolo ir V. G. 2003 m. sausio 17 d. prašymo duomenys nėra faktiniai duomenys, rodantys, kad A. S. trukdys nustatyti bylos tiesą. Pažymėtina, kad V. G. baudžiamojoje byloje buvo apklaustas anksčiau ir jo parodymų byloje pakeitimas būtų susijęs su teisinėmis pasekmėmis. 2003 m. sausio 11 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole V. G. nenurodė konkrečiai kada, kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis A. S. minėjo, kad V. G. neduotų visiškai teisingų parodymų, ir kad A. S. sakė, jog visais atvejais susiras pažįstamų policijoje ar prokuratūroje ir ten sutvarkys visus reikalus, o blogiausiu atveju išvažiuos pas savo tėvus į Rusiją. Esant tokiems nekonkretiems parodymams, minėti parodymai turėjo būti tikslinami, konkretizuojami bei aiškinami paminėtos apklausos metu ir taip pat aiškinami procesiniais veiksmais atliekant tyrimą byloje, tačiau tai padaryta nebuvo. V. G. 2003 m. sausio 17 d. prašyme LR generalinės prokuratūros kvotos ir tardymo kontrolės skyriaus prokurorui buvo prašoma atsižvelgti į V. G. parodymus, siūlant jam bausmę teisme, ir imtis priemonių, kad būtų pašalinta įtaka dėl jo duotų parodymų. Prašyme nurodoma, kad dėl finansinių galimybių, pažinčių su nusikalstamo pasaulio atstovais R. M. , A. S. gali daryti spaudimą V. G. ir jo šeimos nariams. Prašyme nenurodyta konkrečiai kada, kurioje vietoje ir kokiomis aplinkybėmis A. S. darė įtaką ir konkrečiai kokią įtaką dėl V. G. duotų parodymų. Prašyme taip pat nenurodytos A. S. konkrečios finansinės galimybės, konkrečios pažintys su nusikalstamo pasaulio atstovais bei konkretūs neteisėti veiksmai. Dėl paminėtame prašyme nurodytų aplinkybių nekonkretumo ir, nesant byloje jas patvirtinančių įrodymų, šios aplinkybės turėjo būti aiškinamos ir išaiškintos skiriant A. S. kardomąjį kalinimą (suėmimą), tačiau tai padaryta nebuvo. Esant paminėtuose apklausos protokole bei prašyme V. G. nurodytoms nekonkrečioms aplinkybėms apie A. S. veiksmus, šių aplinkybių neaiškinus bei netyrus, pagal 1961 m. BPK 104 straipsnio reikalavimus nebuvo pagrindo manyti, kad A. S. trukdys nustatyti bylos tiesą. Teisėjų kolegijos nuomone, asmens nurodymas nekonkrečių aplinkybių apie neteisėtus veiksmus, nesant tai patvirtinančių kitų įrodymų, ir tokių aplinkybių neaiškinimas, nėra pagrindas manyti apie neteisėtų veiksmų įvykdymą ar jų atlikimą ateityje. 1961 m. BPK 104 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio kodekso 95 straipsnyje numatytų tikslų. Pažymėtina, kad A. S. turėjo pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, dirbo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad A. S. nepagrįstai buvo skirtas ir pratęstas kardomasis kalinimas (suėmimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) buvo skirtas A. S. tik dėl manymo, kad A. S. trukdys nustatyti bylos tiesą, todėl teisėjų kolegija dėl kitų kardomojo kalinimo (suėmimo) pagrindų nepasisako. Kadangi nebuvo pagrindo kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimui bei pratęsimui A. S. , veiksmai dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo bei pratęsimo A. S. , yra nepagrįsti ir neteisėti.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto ir neteisėto A. S. nušalinimo nuo pareigų. A. S. nušalinimo nuo pareigų 2003 m. vasario 4 d. momentu galiojo 1961 m. BPK, kurio 173 straipsnis reglamentavo nušalinimą nuo pareigų. A. S. nušalinimo nuo pareigų 2003 m. vasario 4 d. nutarimo dėl A. S. nušalinimo nuo pareigų motyvuose nurodyta, kad atsižvelgiant į A. S. inkriminuojamų nusikaltimų versliškumą, masiškumą bei recidyvinį pobūdį, valstybei padarytą žalą bei byloje esančius duomenis apie tai, kad A. S. gali daryti naujus panašaus pobūdžio nusikaltimus, yra pagrindas teigti, kad A. S. , dirbdamas muitinėje, gali daryti analogiškus nusikaltimus nuosavybei ir valstybės tarnybai. Teisėjų kolegijos nuomone, įstatymo nurodytų pagrindų nušalinti A. S. nuo pareigų nebuvo, kadangi baudžiamoji byla iškelta 1999 m. rugpjūčio 25 d., A. S. buvo įtariamas nusikaltimų padarymu 1997 m., nuo bylos iškėlimo momento iki nušalinimo nuo pareigų A. S. dirbo muitinėje vyr. inspektoriumi ir aplinkybės dėl darbo bei baudžiamojoje byloje nepasikeitė. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tiktai dėl įtarimo nusikaltimų padarymu konkrečiu atveju nebuvo pagrindo nušalinti A. S. nuo pareigų. Į bylą nepateikta įrodymų, kad buvo pagrindas teigti (manyti), kad A. S. , dirbdamas muitinėje gali daryti nusikaltimus. Anksčiau paminėtos 2003 m. sausio 11 d. įtariamojo papildomos apklausos protokole ir 2003 m. sausio 17 d. prašyme V. G. nurodytos nekonkrečios aplinkybės dėl A. S. galimų neteisėtų veiksmų nebuvo patvirtintos kitų įrodymų bei nebuvo aiškinamos ir dėl to nebuvo pagrindo manyti, kad A. S. dirbdamas muitinėje darys naujus nusikaltimus, ir nušalinti A. S. nuo pareigų. Todėl, praėjus beveik trims su puse metų po baudžiamosios bylos iškėlimo, nebuvo pagrindo nušalinti A. S. nuo pareigų ir tokio pagrindo nebuvo visą A. S. nušalinimo nuo pareigų laiką. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis dėl įpareigojimo panaikinti A. S. nušalinimą nuo pareigų, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 18 d. nutartis dėl baudžiamosios bylos nutraukimo ir 2005 m. gegužės 18 d. išteisinamasis nuosprendis taip pat patvirtina nušalinimo A. S. nuo pareigų nepagrįstumą. Kadangi nebuvo pagrindo nušalinti A. S. nuo pareigų, veiksmai dėl nušalinimo A. S. nuo pareigų yra nepagrįsti bei neteisėti.

Pagal pateiktus į bylą įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl neteisėtų veiksmų ieškovui padaryta 23 440,24 Lt turtinė žala, kurią sudaro 18 440,24 Lt negautas darbo užmokestis ir 5 000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Į bylą pateiktas socialinio draudimo pažymėjimo nuorašas patvirtina, kad nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu A. S. nevykdė kitų pareigų ir nedirbo. Pažymėtina, kad A. S. , esant nušalintam nuo pareigų, bet neatleistam iš pareigų, teisės aktai iš dalies ribojo galimybę dirbti kitą darbą. Į bylą nepateikta įrodymų apie ieškovo turėtas kelionės išlaidas dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo, todėl ieškovas neįrodė žalos dėl turėtų kelionės išlaidų. Teisėjų kolegijos nuomone, maitinimosi išlaidos nėra padaryta žala ieškovui, kadangi tokias išlaidas ieškovas būtų turėjęs nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistinas iš atsakovo ieškovui 23 440,24 Lt turtinės žalos atlyginimas (CK 6.245-6.249, 6.272, 6.251 str.).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusios asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, pagal bylos duomenis ir nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad dėl neteisėtų veiksmų ieškovui padaryta 7 000 Lt neturtinė žala ir priteistinas iš atsakovo ieškovui šios neturtinės žalos atlyginimas (CK 6.245-6.250, 6.272 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui atlyginama turtinė žala ir ieškovas toliau dirba darbą, dirbtą iki sulaikymo, kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo bei nušalinimo nuo pareigų.

Pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus priteistina iš atsakovo ieškovui 900 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo bei išvadų nepagrįstumo, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys tenkintinas iš dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, kad veiksmai dėl A. S. sulaikymo, kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo, nušalinimo nuo pareigų yra teisėti ir ieškinys yra nepagrįstas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys tenkintinas iš dalies, priteistina iš atsakovo ieškovui 23 440,24 Lt turtinės žalos atlyginimo, 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 900 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo ir kita ieškinio dalis atmestina.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus priteistina iš atsakovo ieškovui 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 23 440,24 Lt (dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt litų dvidešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo, 7 000 Lt (septynis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 900 Lt (devynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos ieškovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjai Kazys KailiūnasDanutė MilašienėVigintas Višinskis