- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 1A-223-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01138-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Donatas Jatužis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- R. Š.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė laisvės atėmimo 8 aštuoniems mėnesiams bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 1 vieneriems metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, darbo netekus registruotis darbo biržoje, kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei skiriant BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2016 metų sausio 1 dieną apie 19.36 valandą, viešojo maitinimo įstaigoje, picerijoje „(duomenys neskelbtini) “, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini) , Rokiškio mieste, įžūliu elgesiu bei patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: kitų įstaigos lankytojų akivaizdoje garsiai šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo padavėją I. S. bei administratorę G. D.; tęsdamas nusikalstamą veiką, garsiai plūsdamasis įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, ranka trenkė į baro stalviršį ir išliejo ant jo stovėjusius gėrimus, spyrė į duris ir įsibrovęs į tarnybines patalpas, grasino G. D. susidorojimu, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu prašo jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, arba nuosprendį pakeisti, nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 2 dalį ir skirti švelnesnę bausmę.
Šalies argumentai
2.1 Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendžio argumentai yra lakoniški ir neišsamūs, todėl teismo išvada dėl jo veiksmų kvalifikavimo daugiau konstatuojanti, nei paremta motyvuotu konkretaus įvykio aplinkybių vertinimu. Be to, apelianto manymu, teismas padarė neteisingą išvadą apie neigiamą jo asmenybės charakterizavimą, nes neįvertino ir nepasisakė dėl teigiamai jį charakterizuojančių ir byloje esančių bylos duomenų, dėl to skyrė per griežtą bausmę.
2.2 Apeliantas cituoja skundžiamą nuosprendį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir teigia, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis materiali, visuomenės rimtis ar tvarka turi būti realiai sutrikdoma. Teigia, kad teismų praktikoje veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyti veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala ir pan. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. T.y. aptariama veika gali būti padaryta necenzūrinių žodžių vartojimu arba nepadoriu elgesiu viešoje vietoje. Dėl veiksmų turi būti trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, tačiau realiai šios vertybės nėra pažeidžiamos. Už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį ATPK 174 straipsnyje yra numatyta ir administracinė atsakomybė. Visomis paminėtomis veikomis yra kėsinamasi į tą pačią vertybę - viešąją tvarką ir pagrindinis kriterijus atribojant šiuos skirtingo pobūdžio pažeidimus - yra nusikalstamai veikai būdingas pavojingumas, apie kurį sprendžiama įvertinus veiksmų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų skaičių, juos apibūdinančius duomenis, viešosios vietos specifiką bei kitas bylos aplinkybes. Taip pat būtina konstatuoti, jog konfliktas peržengė privatumo ribas ir dėl to buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tuo tarpu ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo ar BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėčiai užtenka paties visuomenės rimties ir tvarkos trikdymo proceso.
2.3 Apeliantas nurodo, kad kaltu prisipažino, nurodė įvykio aplinkybes, gailisi dėl savo netinkamo elgesio, tačiau mano, kad jo veiksmai turėjo būti vertinami ne kaip nusikaltimas, o kaip baudžiamasis nusižengimas ar administracinės teisės pažeidimas, nes nuosprendyje nenustatyta, dėl kokių konkrečiai jo veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis, kokie kilo padariniai. Nors nuosprendyje teismas vieną iš būtinų BK 284 straipsnio 1 dalies padarinių - visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą grindė lankytojų pasipiktinimu ir apsaugos darbuotojų iškvietimu, byloje nėra nei vieno tokią teismo išvadą pagrindžiančio įrodymo. Apklausti apsaugos darbuotojai nurodė kad jiems atvykus į įvykio vietą jis ( apeliantas) buvo ramus, netriukšmavo, išvedamas iš picerijos nesipriešino, vaizdo įraše jokių jo agresyvių ar išskirtinai trikdančių kitų aplinkinių dėmesį trikdančių veiksmų byloje neužfiksuota, be picerijos darbuotojų nėra nei vieno liudytojo parodymų ar kitų įrodymų, kad jo veiksmai būtų išgąsdinę ar šokiravę aplinkinius, o jis, dėl neteisingai išrašytos sąskaitos išsakytų keiksmažodžių ginčo su picerijos darbuotojais metu, bendrame tuo metu picerijoje buvusiame triukšme niekuo neišsiskyrė ir lankytojų dėmesio neatkreipė. Dėl paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad teismo išvada, jog jis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, deklaratyvi ir nepagrįsta. Be to, jis smurto nenaudojo ir neketino naudoti, picerijos darbas sutrikdytas nebuvo, joks įmonės turtas nesunaikintas, pasekmės, būtinos BK 284 straipsnio 1 dalies sudėčiai, nesukeltos, todėl jis pagal inkriminuotą straipsnį nuteistas nepagrįstai.
2.4 Be to, priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas vertindamas jo asmenybę ypatingai pabrėžė ankstesnį teistumą, pripažindamas kaltu padarius nusikaltimą pripažino recidyvistu, ką vertino kaip atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir ignoravo byloje esančias net jo tris teigiamas charakteristikas, nežiūrint ir į tai, kad jis su nukentėjusiomis susitaikė, jų atsiprašė, padarytą žalą atlygino, dėl neteisėtų veiksmų gailisi, dirba, anksčiau jo atžvilgiu priimtu baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėjo, kas, apelianto manymu, rodo, kad jis tyčia nusikalsti nėra linkęs, savo ankstesnį elgesį įvertino kritiškai ir yra pasitaisęs.
2.5 Apibendrindamas apeliantas teigia, kad įvertinus išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad jo veika nebuvo pavojinga aplinkai ir aplinkiniams bei jokių neigiamų pasekmių jis nesukėlė, mano, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, paskirta bausmė per griežta.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
3.1 Skundas tenkinamas iš dalies.
4. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-259-976/2016).
5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas R. Š. nesutinka su jam inkriminuotos veikos kvalifikavimu, prašo jį išteisinti, arba nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 2 dalį ir skirti švelnesnę bausmę.
6. Byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad 2016 m. sausio 1 d. R. Š. lankantis picerijoje „(duomenys neskelbtini) “ Rokiškio mieste, tarp nuteistojo ir picerijos darbuotojų – padavėjos I. S. bei administratorės G. D. kilo ginčas dėl jam pateiktos sąskaitos, aiškinantis aplinkybes kilo konfliktas, kurio metu picerijos administratorė iškvietė apsaugos darbuotojus ir pastarieji R. Š. iš picerijos išvedė.
6.1 Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad konflikto metu R. Š. vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo padavėją bei administratorę, trenkdamas į baro stalviršį išliejo ten stovėjusius gėrimus, spirdamas į duris įsibrovė į tarnybines patalpas ir grasino administratorei G. D. susidorojimu. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą : teisiamojo posėdžio metu duotus apelianto parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu metu jis būdamas picerijoje konfliktavo su nukentėjusiomis dėl, jo manymu, pateiktos neteisingos sąskaitos, konflikto metu keikėsi, vartojo necenzūrinius žodžius, trenkė į baro stalviršį, spyrė į tarnybinio įėjimo duris; UAB „ (duomenys neskelbtini) “ pareiškimu, kuriame nurodyta, kad R. Š. lankantis picerijoje kilo konfliktas, kurio metu pastarasis reiškė pretenzijas dėl aptarnavimo, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo padavėjas, trukdė dirbti, įsiveržęs į tarnybines patalpas grasino administratorei, trenkdamas į baro stalviršį sudaužė ten stovėjusius gėrimus, dėl tokio jo elgesio kai kurie lankytojai reiškė pretenzijas ir nepasitenkinimą picerijos vadovybe, buvo iškviesta apsauga; bei vaizdo įrašo medžiaga, kuriame užfiksuotas konfliktas picerijoje prie baro. Apelianto R. Š. veiksmus apylinkės teismas vertino kaip įžūlius, ir konstatavo, kad dėl tokių jo veiksmų buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai ir sukeltos pasekmės - pažeista visuomeninė rimtis ir viešoji tvarka, todėl tokią R. Š. veiką pripažino atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
7. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės su tokiu pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu ir veikos kvalifikavimu nesutinka.
8. Iš byloje esančių nukentėjusių I. S. bei G. D. ir liudytojos L. L. parodymų matyti, kad jų darbo metu vienas iš picerijoje buvusių klientų ėmė reikšti pretenzijas dėl jų darbo ir neteisingai išrašytos sąskaitos, t.y. jis garsiai šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius, trenkdamas į baro stalą sudaužė ten stovėjusius gėrimus, po ko kai kurie kiti klientai paliko picerijos patalpas. Dėl tokio jo elgesio buvo iškviesta apsauga, o atvykus apsaugos darbuotojams pasak minėtų liudytojų R. Š. tapo dar agresyvesnis – vydamasis administratorę G. D. ir spirdamas į duris įsiveržė į tarnybines patalpas grasino jai susidorojimu ir keikėsi, po ko apsaugos darbuotojų buvo išvestas ir picerijos. Tačiau paminėtų proceso dalyvių parodymų dėl nuteistojo elgesio picerijoje atvykus apsaugos darbuotojams ir picerijoje ant baro sudaužytų gėrimų kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina.
8.1 Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, apklausiamas R. Š. neneigė konflikto metu vartojęs necenzūrinius žodžius, tačiau nurodė, kad jų konkrečiai niekam neadresavo, o reiškė emocijas dėl pateiktos sąskaitos, kokius sakė žodžius nepamena. Į pagalbines patalpas einančią administratorę vijosi ne ketindamas su ja susidoroti, o tęsdamas, jo nuomone, nebaigtą ginčą, nepamena, kad konflikto metu būtų ką nors sudaužęs. Iš esmės tokius jo parodymus patvirtina vaizdo medžiaga, liudytojų Š. R. ir M. S. parodymai.
8.2 Iš vaizdo medžiagos, kuria priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi ir apylinkės teismas, matyti, kad joje užfiksuotos nuteistojo ginčo picerijoje prie baro aplinkybės: matyti, kaip apeliantas šneka su nukentėjusiomis, prie kasos aparato žiūri, kaip suprantama iš bylos duomenų, į sąskaitas, šalia jo matyti stovintys du vienodomis striukėmis vilkintys vyriškiai ( apsaugos darbuotojai), po to apeliantas sekdamas paskui vieną iš picerijos darbuotojų eina į tarnybines patalpas, iš kurių netrukus išvedamas apsaugos darbuotojų, vėl aiškinasi prie baro, rankomis už jo užsikabina, po to nuvedamas apsaugos darbuotojų. Duomenų, kad būtų sudaužomi gėrimai ant baro, ar spiriama į picerijoje esančias duris, pateiktame vaizdo įraše nėra.
8.3 Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų apsaugos darbuotojų Š. R. ir M. S. parodymų, kurie remiantis vaizdo įrašo medžiaga konflikto metu buvo šalia nuteistojo įvykio metu, matyti, kad jie į piceriją vyko pagal gautą pranešimą dėl joje esančio nepageidaujamo kliento, nuvykę matė prie baro su barmenėmis dėl sąskaitos besiginčijantį vaikiną, kuris, kiek pamena, garsiai rėkavo, keikėsi ir kurį jie iš picerijos išvedė. Kokius konkrečiai žodžius sakė vaikinas, kurį iš picerijos išvedė paminėti liudytojai, nepamena. Liudytojas M. S. papildė, kad vaikinas ėjo į picerijos pagalbines patalpas ir eidamas galbūt grubiau pastūmė duris, tačiau akivaizdžiai jų nelaužė (b.l. 65,66; 68,69).
9. Tokiu būdu byloje nėra neginčijamų duomenų, kad R. Š. atliko kaltinime nurodytus veiksmus – spyrė į duris ir trenkdamas į baro stalviršį sudaužė ten buvusius buteliukus su gėrimais, o ištirti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad R. Š. viešoje vietoje - picerijoje, kilusio konflikto su darbuotojomis metu šūkavo, vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius, tačiau skundą nagrinėjantis teismas nesutinka, kad tokie jo veiksmai prilygsta įžūliam elgesiui ir, kad R. Š. sukėlė būtinas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai inkriminuoti būtinas pasekmes - sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
10. BK 284 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi minėto straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Teismų praktikoje įžūliais veiksmais pripažįstami veiksmai pasireiškiantys fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015 kt.). Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.
11. Kaip jau buvo paminėta, byloje neginčytinai nustatyta, kad R. Š. picerijoje šūkavo, vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius. Nors nukentėjusios nurodo, kad dėl R. Š. elgesio kai kurie klientai paliko piceriją ir reiškė nepasitenkinimą buvusia situacija, tačiau tokie asmenys byloje nenustatyti. Apklaustos picerijoje dirbusios nukentėjusios ir liudytojos parodė, kad toks R. Š. elgesys jas papiktino, išgąsdino, tačiau tokie duomenys nepatvirtina, kad dėl R. Š. veiksmų būtų kilęs realus pavojus aplinkai. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, R. Š. neteisėti veiksmai truko neilgą laiko tarpą, kad dėl jo veiksmų žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis ar buvo nutrauktas baro darbas ir dėl to turėjo pasišalinti picerijos lankytojai, bei kitų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti realų viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymą, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. Š. įžūliais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, yra neteisinga.
12. Pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas R. Š. veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nesant šio straipsnio dispozicijoje numatytų padarinių, o būtent visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
13. Tačiau kolegija konstatuoja, kad R. Š. veiksmai viešoje vietoje – keiksmažodžiai, šūkavimai ir įžeidžiantys žodžiai, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 2 dalyje, požymius.
13.1 Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
13.2 Nepadoriu elgesiu teismų praktikoje pripažįstamas visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys, kaip pavyzdžiui: įžeidžiamas kabinėjimasis prie aplinkinių, spjaudymasis, nepadorių gestų demonstravimas ir pan.. Taigi iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama norma numato atsakomybę tiek už nepadorų elgesį, tiek ir už necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje trikdant visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2014). Svarbiausia, kad minimo straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje. Baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 284 str. 2 d. sudėtis yra formali, t. y. baudžiamoji atsakomybė taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti.
14. Nagrinėjamoje byloje R. Š. veiksmai viešoje vietoje - keiksmai, nukentėjusių įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais, vadinimas „žiurke, padla“, vertintinas kaip nusikalstamas ir atitinkantis BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius. Aptariama norma nustato atsakomybę tiek už nepadorų elgesį, tiek už necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje trikdant visuomenės rimtį ar tvarką. Šiuo atveju viešosios vietos specifika (picerija), kur nuolat būna lankytojų, veiksmų atlikimo laikas, pobūdis - nukentėjusių įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais ir keiksmai, rodo, kad buvo trikdomas picerijos darbuotojų darbas, lankytojų poilsis, normalus bendravimas ir, kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, picerijos darbas dėl tokių jo veiksmų realiai nebuvo sutrikdytas, todėl R. Š. veika baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 straipsnio 2 dalyje požymius. Pažymėtina, kad tokių veiksmų ir jų neteisėtumo proceso metu ir skunde neginčija ir nuteistais.
15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius būtinųjų padarinių, R. Š. veiksmai iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotini į baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 284 straipsnio 2 dalyje.
16. Taigi apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad R. Š. 2016 metų sausio 1 dieną apie 19.36 valandą, viešojo maitinimo įstaigoje, picerijoje „(duomenys neskelbtini) “, priklausančioje UAB „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini) , Rokiškio mieste, nepadoriu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams garsiai šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo padavėją I. S. bei administratorę G. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, garsiai plūsdamasis įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais, įsibrovęs į tarnybines patalpas, grasino G. D. susidorojimu, tokiais savo veiksmais viešoje vietoje nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
17. Perkvalifikavus R. Š. nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 2 dalį, iš naujo sprendžiamas ir bausmės skyrimo klausimas.
17.1 Skiriant bausmę ir sprendžiant bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, vadovaujamasi BK specialiosios dalies sankcija ir atsižvelgiama į bendrosios dalies normų reikalavimus. Bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas yra įtvirtintas BK 54 straipsnyje, kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.
17.2 Skiriant bausmę vertinama tai, kad R. Š. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, bei savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui - būdamas recidyvistu. Bylos duomenimis jis šiuo metu dirba, apeliacinės instancijos teismui pateikė teigiamai jį charakterizuojančias charakteristikas. Kaip minėta, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo R. Š. buvo 7 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, taip pat ir analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams - nubausti asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, šiems tikslams pasiekti skirtina arešto bausmė. Nustatant arešto trukmę atsižvelgiama į jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių santykį ir skiriama mažesnė nei galimas vidurkis arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendį:
R. Š. veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 2 dalį ir nubausti jį 24 (dvidešimt keturių) parų areštu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, R. Š. paskiriant galutinę arešto bausmę 16 (šešiolikai) parų.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5,7,10 punktais nuteistajam R. Š. atidėtas bausmės vykdymas vieneriems metams šešiems mėnesiams paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo arešto vykdymo pradžios.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.