Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, asmens bei visuomenės saugumui, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, atsakingumo ir atidumo reikalavimai. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad visos 40 str. 1 d. atskiruose punktuose įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2015-11-05 pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2020-11-05 (b. l. 61). Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 10 p., 2016-05-13 sprendimu Nr. 16-IL-20-01346-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nusprendė panaikinti D. P. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Faktiniu tokio sprendimo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybes, kad 2015-09-28 registruotas įvykis, kurio metu viešoje vietoje D. P. triukšmavo ir tyčia sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. D. P. buvo pareikšti įtarimai pagal LR BK 284 str. 1 d., o 2016-04-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu D. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. padarymą, susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta pagal BK 38 str. sąlygas. Pareiškėjas nuo 2001 metų 24 kartus buvo baustas už ATPK pažeidimus, iš jų 17 kartų KET pažeidimai viršijant greitį. Per pastaruosius trejus metus D. P. pažeidė ATPK, nes vairuodamas kalbėjo telefonu, taip pat 2013-05-29 nebuvo užsisegęs saugos diržų, 2014-12-07 - vairavo automobilį neapsidraudęs, 2015-01-13 vairuodamas transporto priemonę nepateikė nustatytos formos dokumentų, nes jų neturėjo, 2015-05-14 vairavo neįregistruotą mopedą, 2016-05-07 viršijo greitį, taikytas LR ATPK 124 str. l d.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2016-05-13 sprendimo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, kuriuo nuspręsta panaikinti D. P. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo bei jo paaiškinimų, savo nesutikimą su atsakovo Sprendimu, D. P. iš esmės grindžia tuo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu panaikintas išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Analogiškai GŠKĮ 40 str. 1 d. 10 p. numato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.

Iš nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių darytina išvada, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas pareiškėjui iš esmės siejamas su ta aplinkybe, kad Kauno apylinkės teismo 2016-04-21 nuosprendžiu D. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja (b. l. 10-12).

Kauno apylinkės teismas minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažino, kad pareiškėjas 2015-09-28 viešoje vietoje, Sukilėlių pr. ir Tvirtovės al. sankryžoje, Kaune, nukentėjusiajai S. S. vairuojant automobilį „VW Passat“, ir sustojus ties raudonu šviesoforu, išlipęs iš automobilio „Toyota Avensis“, iškoliojo necenzūriniais žodžiais: „kūrva, kekše, žiūrke“ bei smogė kumščiu nukentėjusiajai į veido kairiąją pusę, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiuo nuosprendžiu D. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja, išaiškinant D. P., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teismo vertinimu, D. P. tyčiniai smurtiniai veiksmai - šviesiu paros metu (8.20 val.), viešoje vietoje (sankryžoje), kur vyksta didelis judėjimas, t. y. akivaizdoje kitų eismo dalyvių, be jokios pateisinamos priežasties, nukentėjusiosios iškoliojimas bei smūgio jai sudavimas, yra pavojingi savaime. Tokie agresyvūs, aplinkinius šokiruojantys ir moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstai vadovavosi GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad D. P. 24 kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinės teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas Sprendimas panaikinti D. P. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas, pagrįstas, dėl ko jį naikinti nėra jokio pagrindo. Be to, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo pateikta teigiama charakteristika, nepaneigia policijos išvados, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kadangi laiko tarpas, praėjęs nuo pareiškėją neigiamai charakterizuojančios nusikalstamos veikos padarymo, yra trumpas (minėtas nuosprendis priimtas 2016-04-21), todėl D. P. argumentai apie tai, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytus keliamus reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, nėra pakankami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.