Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui P. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir kitu adresu (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. sausio 30 d. įteikti kartu gyvenančiam šeimos nariui – broliui J. P. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau - CPK, 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkinamas.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – informacinės sistemos duomenų, 2019 m. lapkričio 7 d. rašto dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto atlyginimo – vertinimą ir atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis).

Apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą ir atvejus, kai asmuo yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 6 straipsnyje yra išvardinti asmenys, draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, atsakovui nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau šių paslaugų teikimo metu jie nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Dėl tokių atsakovo veiksmų Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui (toliau – PSDF) padaryta žala, nes atsakovui neturint apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statuso, jis gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas iš PSDF biudžeto kompensuota 75,51 Eur suma sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.246 – 6.249 straipsnius įrodytos, todėl ieškinys tenkinamas (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.263 straipsniai).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteisiama 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 188783839), 75,51 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 51 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo P. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.