Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. D.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

F. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, niekur nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. V. smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, o būtent: 2012 metų vasario 24 dieną, apie 10 valandą, (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini) mokytoju, (duomenys neskelbtini) pamokos metu, paėmęs nukentėjusįjį mažametį A. B., gimusį (duomenys neskelbtini) už kaklo, pradėjo smaugti, bei penkis kartus nukentėjusiojo galvą trenkė į sieną, taip smurtaudamas sukėlė mažamečiui A. B. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis F. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. vasario 24 d. apie 10 val. pamokos metu, jis paprašė nukentėjusiojo paduoti kamuolį, tačiau nukentėjusysis kamuolį numetė į priešingą pusę ir pasakė: „eik ir pasiimk“. Tada jis priėjo prie nukentėjusiojo ir suėmęs jam už rūbų ties krūtine pakėlė nukentėjusįjį nuo suolelio. Galėjo būti, jog jo ranka buvo ties nukentėjusiojo kaklu. Jis stovėjo prie nukentėjusiojo, kuris buvo arčiau sienos ir galėjo, jog nukentėjusysis su galva trenkėsi į sieną. Prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo bei jo įstatymine atstove susitaikė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo F. V. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

- 2012 m. vasario 27 d. D. B. protokolu-pareiškimu dėl sūnaus A. B. sumušimo, kuriame nurodė, jog 2012-02-24 apie 10 val. iš savo sūnaus gavo žinutę, kurioje buvo parašyta, jog per (duomenys neskelbtini) pamoką mokytojas F. V. jį sugriebęs už kaklo keletą kartų galvą trenkė į sieną (b.l. 6);

- nukentėjusiojo A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jog jis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. 2012 metų vasario 24 dieną, tiksliai datos nepamena, buvo penktadienis, trečioji pamoka buvo (duomenys neskelbtini), kurioje jis nedalyvavo, pamokos metu sėdėjo sporto salėje ant suolelio. Pamokos viduryje, apie 10 valandą, laiko tiksliai nepamena, jam sėdint ant suolelio prie sienos, prie jo atriedėjo kamuolys, kurį (duomenys neskelbtini) mokytojas F. V. jo paprašė paduoti. Tuo pat metu kamuolio paprašė jo draugai, todėl kamuolį jis numetė ne (duomenys neskelbtini) mokytojui, bet draugams, todėl mokytojas F. V. prie jo iš karto priėjęs, jis tuo metu stovėjo, viena ranka sugriebęs jam už kaklo, prispaudė jo galvą prie šalia buvusios sienos, pradėjo smaugti, o kita ranka jo galvą 4-5 kartus trenkė į sieną, dėl ko jis labai išsigando ir pajuto galvoje skausmą. Paskui mokytojas jį paleidęs, nuėjo šalin, o jis turėtu mobilaus ryšio telefonu apie įvykusį incidentą parašė savo mamai SMS žinutę, ir netrukus į mokyklą atėjo jo mama. Kai (duomenys neskelbtini) mokytojas jam daužė galvą į sieną, sužalotas smarkiai nebuvo, galva jam praskelta nebuvo, jokių mėlynių nepaliko, tik tuo metu jam skaudėjo ir buvo išsigandęs. Anksčiau fizinio mokytojas jo mušęs nėra. Kaip fizinio mokytojas F. V. jį mušė matė netoliese buvę jo klasiokai A. K. ir J. J. (b.l. 15);

- nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą D. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jog 2012-02-24 apie 10.00 val. nuo savo sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gavo žinutę, kurioje buvo parašyta, kad vykstant (duomenys neskelbtini) pamokai jį sumušė mokytojas, kuris vedė (duomenys neskelbtini) pamoką. Ji perskaičiusi žinutę nuvyko į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kurioje mokosi jos sūnus ir nuėjo pas direktoriaus pavaduotoją, o tada pas mokytoją, kuris sugriebęs jos sūnų už kaklo, kelis kartus galvą trenkė į sieną, taip jai papasakojo sūnus. Tuo metu dar tebevyko (duomenys neskelbtini) pamoka ir pradėjus kalbėtis su tuo mokytoju F. V., pastarasis paaiškino, jog jos sūnaus sugriebęs į sieną nedaužęs, o tik sugriebęs už rūbų ir kelis kartus supurtęs, todėl, kad jos sūnus nepadavė kamuolio. Vėliau pakalbėjusi su sūnaus bendraklasiais sužinojo, jog mokytojas daužė sūnaus galvą į sieną ir apie tai pastarieji surašė savo paaiškinimus dėl savo parodymų (b.l. 7-8);

- baudžiamojoje byloje esančių A. K. ir J. J. situacijos paaiškinimų kopijų, kuriuose nurodyta, jog per (duomenys neskelbtini) pamoką mokytojas paėmė ir A. galvą trenkė į sieną (b.l. 19-20).

- 2012 m. kovo 1 d. susitaikymo protokolu, kuriame nurodyta, jog kaltinamasis F. V. visiškai pripažįsta kaltė dėl įvykdyto nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir jo įstatyminės atstovės, įsipareigojo atlyginti neturtinę 500,00 Lt žalą iki 2012 m. liepos 1 d., o nukentėjusysis A. B. ir jo įstatyminė atstovė atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė (b.l. 63).

Kaltinamojo F. V. veiksmai tyčia suėmus ranka mažamečiui A. B. už kaklo ir jo galvos trankymas į sieną, kvalifikuotini pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį kaip tyčinis fizinio skausmo sukėlimas, nes pakaltinamas asmuo sugriebdamas už kaklo bei trankydamas mažamečio asmens galvą į sieną, negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių. Kaltinamasis, tyčia sugriebdamas už kaklo ir mažamečio asmens galvą trankydamas į sieną, suprato tokių veiksmų pavojingumą ir nors sukelto fizinio skausmo nekonkretizavo ir jo nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jam kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl F. V. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – sukėlus fizinį skausmą mažamečiui.

Kaltinamojo F. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms LR BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios F. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos, nes kaltinamasis F. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; susitarė su nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove dėl žalos atlyginimo ir susitaikė su nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis anksčiau nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, tame tarpe nėra baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b.l. 26), nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė jo elgesio pasekmė, savo buvusios darbovietės (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 38), UA „Mažeikių psichinės sveikatos centre“ nesilankė (b.l. 36), todėl F. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės bei šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina ir patvirtintinas susitarimas dėl žalos atlyginimo (LR BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Išaiškintina F. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Paskelbus nuosprendį panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l. 52-53).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras J. M., gindamas viešąjį interesą, t. y. mažamečio A. B. interesus, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu A. B. patyrė skausmą, baimę, šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, be to, buvo pažeistos vaiko, kaip žmogaus pagrindinės teisės – teisė į sveikatą, asmens neliečiamybę.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo F. V. neturtinė žala yra 500,00 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

F. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį patenkinti visiškai.

Iš kaltinamojo F. V. priteisti nukentėjusiajam A. B. 500,00 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos.

Patvirtinti kaltinamojo Ferdinando ir nukentėjusiojo A. B. bei jo atstovės pagal įstatymą D. B. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo F. B. įsipareigoja atlyginti vyr. prokuroro pareikštą ieškinį dėl 500,00 Lt (penkių šimtų litų) neturtinės žalos atlyginimo iki 2012 m. liepos 1 d.

Išaiškinti F. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.