Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1963-753/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-06-26
Bylos Nr.
e1-1963-753/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1963-753/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19876-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 26 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Kaišiadorių) prokurorės J. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą Nr. 01-1-19876-20, kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. gegužės 23 d. apie 11.50 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, prie pirties, konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – motinos V. G. atžvilgiu, tai yra sugriebė ją abejomis rankomis už abiejų rankų alkūnių srityje ir stipriai ją pastūmė, po ko ji nukrito ant žemės ir susitrenkė kairės rankos alkūnę, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos narei – motinai V. G. fizinį skausmą.

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

M. G., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 23 d. jis buvo pakviestas pas draugo P. I. pusbrolį R. Č. į pirtį. Tiek P., tiek R. yra jo draugai. Pas R. jie su P. nuėjo prieš vidurdienį, tikslesnio laiko negali pasakyti, buvo jau šiek tiek išgėrę, nusipirko dar alaus, kurį ketino gerti pirtyje. Kai nuėjo pas R., pirtis dar nebuvo išsikūrenusi, todėl jie lauke prie pirties bendravo ir gėrė alų. Po kurio laiko atėjo jo mama V., ji norėjo jį parsivesti namo, tačiau jis atsisakė eiti, todėl mama supyko ir norėjo atimti iš jų alų. Kas vyko toliau, jis prisimena kaip per miglą, atsimena, kad lyg ir bandė atimti iš mamos telefoną, bet tiksliai to neatsimena, taip pat atsimena, kad jis buvo suėmęs mamą už rankų, bandė ją apsukti, kad ji išeitų ir jiems netrukdytų. Atsimena, kad mama buvo nugriuvusi ant žemės, tačiau dėl kokių aplinkybių ji nugriuvo, jis neatsimena. Gali būti, kad ji nugriuvo ant žemės po jo pastūmimo. Tačiau jam atrodo, kad jos griuvimas buvo labiau kaip vaidyba. Jis savo veiksmais neturėjo tikslo sužaloti mamą ar sukelti jai fizinį skausmą, tiesiog norėjo, kad ji išeitų ir paliktų juos. Su mama kartu buvo atėjusi ir jo sesuo G., tačiau ji buvo atokiau nuo pirties kartu su G. (R. mama), nežino, ar jos matė, kas įvyko (b. l. 73-75).

Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji V. G. parodė, kad ji gyvena kartu su savo sūnumi M. G. Jos sūnus namuose alkoholio nevartoja, jeigu grįžta į namus girtas, niekada nekonfliktuoja, eina miegoti, tikrai nebūna agresyvus. Taip pat niekada ankščiau nėra buvę smurto atvejų jų namuose, ar tiksliau jos atžvilgiu. Taip pat sūnus jokių vaistų nevartoja, alkoholio dažnai nevartoja, apie narkotinių medžiagų vartojimą nežino nieko, namuose nematė, kad jis būtų turėjęs su savimi narkotinių medžiagų. 2020 m. gegužės 23 d. ryte ji alkoholio nevartojo, buvo alaus gėrusi prieš tai vakare, t. y. 2020 m. gegužės 22 d., gėrė nestiprų alų, 5 laipsnių stiprumo, apie 3 bokalus. Ji buvo namuose, sodino šilauoges, kai jai į jos telefoną apie 10.00 val. paskambino jos pažįstama G. Č., kuri pasakė, kad jos namų kieme yra jos sūnus M., kuris su kitais draugais vartoja alkoholinius gėrimus, todėl paprašė, kad atvažiuotų pasiimti M., kadangi jis prigirdys jos sūnų R. Č., dėl ko paskui neiškūrens jiems pirties. Ji G. pasakė, kad atvažiuos pasiimti sūnaus. Tuomet ji sėdo ant dviračio ir važiavo, o jos dukra G. bėgo iš paskos jos, kadangi ji nuolat bėgioja ir ruošėsi tuo metu dalyvauti maratone. Nuo jos namų iki G. yra apie pusės kilometro atstumas. Jai atvykus pas G., kurios tiksliai adreso nežino, ten jau yra kitas kaimas, jai atrodo (duomenys neskelbtini), kieme prie pirties pamatė, kad ant pievos stovi jos sūnus M., o R. ir P. I. sėdėjo ant pievos. Matė, kad jie vartoja alkoholinius gėrimus, M. buvo labai girtas, taip pat matė, kad šalia jų dar buvo krepšys, kuriame buvo 3 plastmasiniai buteliai alaus. Ji nuėjo iki M., prie pirties, o dukra G. liko stovėti prie G. namo, galėjo būti nuo jos apie 200 m atstumas. Ji priėjo prie M., jam pasakė, kad jis tuose namuose yra nepageidaujamas ir, kad eitų namo. Tuomet R. pradėjo sakyti, ko ji čia vaikščioja, gal ji čia gerti atėjo. Tada ji jiems pasakė, kad ji iškvies policiją ir tuo metu M. stipriai suėmė ranka jai už dešinės rankos riešo ir su kita ranka iš jos dešinės rankos stvėrė telefoną, po ko jis su abejomis rankomis stipriai suėmė jai už abiejų rankų ties alkūnėmis ir stipriai ją stumdamas parvertė ant žemės. Ji nukrito ant nugaros ir susitrenkė kairės rankos alkūnę, dėl ko juto alkūnėje stiprų skausmą ir tokiu būdu sūnus M. jai sukėlė fizinį skausmą. Tuomet ji atsikėlė nuo žemės, susirado savo vieną šlepetę, nes kai vertė ją, jas pametė, o kitos taip ir nerado, tada nuėjo į kiemą pas G. ir pasakė, kad M. iš jos atėmė telefoną. G. tuo metu buvo prie namo, darže. Tuomet jos dukra G. nuėjo iki M. ir atnešė jos telefoną. Tada ji atsisėdo ant namo laiptų ir paskambino į policiją, kuriems pasakė, kad sūnus smurtavo ir, kad lauks jų savo namuose. Tada ji su dukra išvyko namo laukti policijos pareigūnų, o M. liko pas G. kieme. Ant jos kairės rankos jokių sužalojimų nesimatė, tik ją skaudėjo, todėl atsisakė kviesti medikus, taip pat atsisakė vykti pas teismo medicinos ekspertus, kadangi ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo. Jos sūnus dėl šio įvykio jos atsiprašė, ji jam atleido, sutiktų su juo taikytis, kadangi niekada ankščiau nėra buvę, kad sūnus smurtautų jos atžvilgiu bei, kad namuose elgtųsi agresyviai. Nei jos dukra G., nei G. nematė įvykio aplinkybių (b. l. 20-23).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja G. Č. parodė, kad kokia buvo mėnesio diena, ji nepamena, tačiau tai buvo šeštadienį, apie 10.30 val. jos sūnus R. kūreno pirtį, o ji tvarkėsi daržiuką, kai pamatė, kad kažkas ateina pas ją į kiemą su maišu ant peties, kai priėjo arčiau pamatė, kad tai P. I., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ji neleidžia, kad kas nors vaikščiotų po jos sodybą ir neleidžia sūnui vedžiotis draugų, todėl ji P. paklausė, kur jis eina, o jis jai agresyviai atsakė, kad ne jos reikalas, nes jis atėjo ne pas ją, o pas jos sūnų R. ir nuėjo prie pirties. Po kurio laiko pamatė ateinantį M. G., kurį pažįsta kaip kaimo gyventoją, tačiau ji su juo jokių ryšių neturi, su jo motina taip pat nebendrauja, tačiau ją taip pat pažįsta kaip kaimo gyventoją. Ji, kaip ir P., taip M. paklausė, kur jis eina, o M. jai draugiškai atsakė, kad pabus ir išeis, ir nuėjo prie pirtelės. Ji pastebėjo, kad M. yra išgėręs. O tos pačios dienos ryte, apie 9.00 val. jai skambino M. G. mama ir klausė, ar jo nėra pas ją, ji pasakė, kad nėra, todėl kai M. atėjo į sodybą, ji iškarto telefonu paskambino M. mamai V. ir pasakė, kad jos sūnus atėjo. Praėjus maždaug 15 minučių, su dviračiu atvažiavo V., o jai iš paskos atbėgo jos dukra G. Atvažiavusi V. nuėjo prie pirties, o kur buvo V. dukra, ji nežino, nes toliau darbavosi darželyje. Netrukus išgirdo riksmų garsus, girdėjo, kaip V. sušuko, riksmas buvo lyg iš skausmo. Po to V. atėjo į kiemą prie jos, ji verkė ir buvo išsigandusi, pasakė, kad M. griebė jai už rankos. Ji pati jokių sužalojimų ant V. kūno nematė. V. pasakė jai, kad nežino ką daryti, bet nori kviesti policiją. Ji matė, kad V. yra neblaivi, todėl pasakė V., kad ji prisidarys sau bėdų, bet ji vis tiek prie jos paskambino į policiją, girdėjo, kad V. pareigūnams nurodė, jog jų lauks namuose. Po skambučio V. su dukra išėjo namo, o vaikinai, tai yra jos sūnus R., P. ir M.buvo prie pirtelės, ką jie ten darė, ji nematė. Po kurio laiko V. grįžo į jos sodybą kartu su pareigūnais. Atvykus pareigūnams, M. elgėsi labai agresyviai, atsikalbinėjo, muistėsi ir priešinosi, todėl pareigūnai turėjo jam uždėti antrankius. Tuomet pareigūnai patikrino V. girtumą, matė ir girdėjo, kad V. buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas. Tuomet V. pareigūnai išvežė namo, o M. išsivežė į komisariatą (b. l. 30-32).

Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas R. Č. parodė, kad M. G. yra jo draugas, tačiau bendrauja retai. Buvo šeštadienis, tačiau dienos pasakyti negali, maždaug prieš dvi savaites, jis kūreno pirtį ir pakvietė į pirtį pusbrolį P. I. ir draugą M. G. Jam dar nespėjus iškūrenti pirties, tiek P., tiek M. atėjo per anksti. Abu atėjo jau išgėrę. Jo mama jam sakė, kad M. mama jau nuo ryto M. ieškojo, todėl matyt jie jau nuo ryto gėrė. Po kurio laiko jiems būnant prie pirties, atėjo V. su dukra, ji atėjo parsivesti M., nes atėjusi pasakė –„M., einam namo“. Vaikinai buvo atsinešę alaus ir jį tuo metu gėrė, o V. paėmė alų, kokiu tikslu ji jį paėmė, jis nežino, gal norėjo neštis namo. Po to M. pradėjo grumtis su V., jie voliojosi ant žemės. Kas pradėjo grumtynes, jis nepasakys, nes buvo pasisukęs šonu ir nematė, bet mano, kad grumtynės kilo abipusiai, jie abu dėl to kalti. Jis nematė, kad M. suduotų kokius nors smūgius V., ar kitaip ją žalotų, ten nebuvo išvis jokių muštynių nei su kumščiais, nei su niekuo kitu, jie tik pasivoliojo. Matė, kad per grumtynes V. pametė pievoje basutes. Jis nesikišo, P. taip pat nesikišo, jie tik kelis kartus liepė baigti, kartu su V. buvo atėjusi V. dukra G., kuri taip pat pradėjo raminti abu ir grumtynės baigėsi. V. su M. voliojosi apie 5 minutes ir po to viskas baigėsi. Tuomet V. nuėjo į kiemą pas jo mamą, o jie visi liko prie pirties. Vėliau atvyko pareigūnai ir M. išsivežė. Gal pareigūnai M. ir nebūtų vežęsi, tačiau pareigūnams paprašius M. pasiaiškinti, jis nieko nesakė, todėl pareigūnai nurodė, kad jis bus vežamas į komisariatą, tuomet M. tapo agresyvus, jis neklausė pareigūnų nurodymų, priešinosi, tuomet pareigūnai uždėjo antrankius ir sulaikė M. Visas šis incidentas tarp M. ir V. vyko tarp 11.00 ir 12.00 valandos (b. l. 35-37).

Ikiteisminiame tyrime liudytoju apklaustas P. I. parodė, kad 2020 m. gegužė 23 d. ryte susitiko su draugu M. G., kartu vartojo alkoholį. Apie 11.00 val. jam paskambino jo pusbrolis R. Č. ir pakvietė juos į pirtį. Po skambučio iš karto nuėjo pas R. į pirtį, kuri yra jo sodyboje. Jie su M. turėjo nusipirkę alaus ir jį prie pirties gėrė. Po kurio laiko atėjo M. mama V. Akivaizdžiai matėsi, kad ji yra išgėrusi. Kartu su V. buvo atėjusi ir V. dukra, tai yra M. sesuo. V. pradėjo priekaištauti M., kad jis vartoja alkoholį ir pradėjo iš jo atiminėti alų. Tuomet M. pradėjo stumdyti V. ir norėjo iš jos atimti telefoną, nes V. norėjo iškviesti policiją. Vieną kartą M. V. pastūmė stipriau ir ji nugriuvo ant žemės, tačiau M. jai jokių smūgių nesudavė, tik pastūmė ir viskas. Po M. pastūmimo, kai ji nugriuvo ant žemės, V. atsistojo ir nuėjo pas R. mamą, kad ji iškviestų policiją, o jie liko prie pirties. V. prie pirties daugiau nebuvo atėjusi. Atvykus pareigūnams, pareigūnai pasikvietė M. ir su juo bendravo prie automobilio šalia namo, o jie su R. liko prie pirties, paskui matė, kad pareigūnai M. surakino antrankiais ir pasodino į policijos automobilį, o prieš tai matė, kad M. grūmėsi su pareigūnais, tačiau kodėl, nežino, nes buvo prie pirties, po to pareigūnai liepė jam eiti namo ir jis išėjo. M. tik kelis kartus pastūmė V., o po vieno iš pastūmimų V. nugriuvo ant žemės ir viskas, M. jokių smūgių rankomis, kojomis ar kokiais nors kitais objektais jai nesudavė (b. l. 39-41).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. K. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas dėl to, jog 2020 m. gegužės 23 d. apie 11.49 val. kieme prie pirties, adresu (duomenys neskelbtini) (namo numerio nėra), būdamas neblaivus M. G., kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,91 promilių girtumas, smurtavo prieš neblaivią savo mamą V. G., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,00 promilių girtumas, t. y. suėmė stipriai už dešinės rankos, parvertė ją ant žemės ir apie 1 metrą tempė žeme, taip jai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymius paviršutinius kūno sužalojimus.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo yra V. G., smurtas pasireiškė sugriebiant už rankos ir parverčiant ant žemės. Smurto pažymiai – kraujosruva ant dešinės rankos žasto. Smurtu įtariamas asmuo – M. G. (b. l. 13-14).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, įkeltas į registruoto įvykio ataskaitą. Vaizdo įraše užfiksuota, kad V. G. nurodė policijos pareigūnui, jog sūnus sugriebęs ją už rankų nutrenkė ant žemės (b. l. 42-46).

Alkotesterio duomenų žurnalo kopija nustatyta, kad M. G. 2020 m. gegužės 23 d. 13.26 val. nustatytas 2,91 prom. girtumas.

Kaltinamojo M. G. neteisėta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. gegužės 23 d. apie 11.50 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme prie pirties, konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės – motinos V. G. atžvilgiu, tai yra sugriebė ją abejomis rankomis už abiejų rankų alkūnių srityje ir stipriai ją pastūmė, po ko ji nukrito ant žemės ir susitrenkė kairės rankos alkūnę, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos narei – motinai V. G. fizinį skausmą.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas M. G. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, – tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 90-93), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 97), (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštu nustatyta, kad seniūnija nėra gavusi skundų dėl M. G. elgesio, jis charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir trukmė yra tinkama kaltinamajam, todėl jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kaltinamąjį įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 7 punktai). Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį (motiną), M. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas ir 72² straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 65-66 straipsniais, į M. G. skirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas sulaikyme.

M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.

Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu (b. l. 46), paliktinas saugoti bylos medžiagoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, M. G. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 23 d. 12.30 val. iki 2020 m. gegužės 25 d. 10.22 val. (2 paros), keistinas į 4 (keturias) paras laisvės apribojimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

Byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui palikti bylos medžiagoje.

Išaiškinti M. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Balsevičienė