Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini); nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2020 m. gegužės 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – 40 MGL (2000 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams; turto (automobilio) konfiskavimas; 2019 m. kovo 21 d. bauda išieškota antstolio, vykdomoji byla uždaryta;

3) 2023 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 30 parų, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams; turto (automobilio) konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. V. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą šiomis aplinkybėmis:

jis 2023 m. kovo 6 d., apie 18.20 val. namuose (duomenys neskelbtini), paėmęs į rankas peilį, priėjo prie savo sugyventinės J. Ž. ir pridėjo peilio geležtę jai prie kaklo, sakydamas, kad tuoj ją užmuš, o jai atitraukus peilį rankomis, pradėjo mosikuoti tuo peiliu jai prieš veidą, sakydamas, kad ją sužalos, taip grasino nukentėjusiajai J. Ž., kas sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis N. V. parodė, kad jo teisės jam buvo išaiškintos, jas suprato. Jo teisė turėti gynėją išaiškinta, ją suprato. Šios dienos procesinių veiksmų atlikimo metu turėti gynėją nepageidauja. Jis psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologo įskaitą neįrašytas. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kur su savo sugyventine J. Ž. nuomojasi butą. Bute gyvena dviese. Jis dirbantis, darbo vieta nurodyta pažymoje. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, su juo susipažino, jo esmė aiški, savo kaltės nepripažįsta ir nori parodyti, kad 2023 m. kovo 6 d., apie 15.00 val. jo sugyventinė J. Ž. išvažiavo iš namų, kaip jam paaiškino, susitikti su savo pažįstamu, kuris turėjo jai dovanų jos praėjusio ((duomenys neskelbtini) d.) gimtadienio proga. Jis laukė sugyventinės namuose. Maždaug po valandos ar kiek vėliau sugyventinė grįžo su jam iš matymo pažįstamu vyru (kurį matė anksčiau Naujojoje Vilnioje, bet nebendravo). Jo vardas berods M., pavardės nežino. Jie trise pradėjo vartoti alkoholį. Po to jis susiginčijo su sugyventine ir tuo vyru. Dėl ko susiginčijo, neatsimena. Ginčas buvo žodinis, smurto nebuvo. Jis pasakė M., kad jam laikas namo, bet J. nesutiko, sakė, kad jis dar pabūtų. Ji jam pasakė, kad ji tuoj iškvies policiją, jeigu jis išvarinės M. Ji dažnai taip daro, nuolat grasina, kad tuoj iškvies policiją, nors jis jai nieko blogo nedarė. Kadangi jis ir toliau žodžiais reikalavo, kad M. išeitų iš jų buto, J. paėmė telefoną ir paskambino į policiją. Kai atvažiavo policija, N. V. buvo virtuvėje, rūkė, pats atidarė duris pareigūnams. J. pradėjo sakyti pareigūnams, kad jis jai grasino peiliu, nors jis peiliu jai negrasino, prie jos kaklo peilio nebuvo pridėjęs ir nemojavo peiliu prieš ją, taip pat jis nesakė, kad ją užmuš ar kitaip sužalos. Ji paėmė virtuvėje patį didžiausią jų virtuvinį peilį su juoda rankena ir padavė pareigūnams, sakydama, kad jis tuo peiliu jai grasino, nors to nebuvo. M. patvirtino jos žodžius, nes jie toje situacijoje abu buvo nusiteikę prieš jį. Pareigūnai jį sulaikė ir išvežė.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis N. V. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, su juo susipažino, jo esmė aiški, savo kaltę pripažįsta visiškai ir nori parodyti, kad 2023 m. kovo 6 d., apie 15.00 val., jo sugyventinė J. Ž. išvažiavo iš namų, kaip ji jam paaiškino, susitikti su savo pažįstamu, kuris turėjo jai dovanų jos praėjusio ((duomenys neskelbtini) d.) gimtadienio proga. Jis liko namuose. Maždaug po valandos ar kiek vėliau ji grįžo su jam iš matymo pažįstamu vyru (jį matė anksčiau Naujojoje Vilnioje, bet nebendravo), jo vardas berods M., pavardės nežino. Jie trise pradėjo vartoti alkoholį. Po to jis susiginčijo su sugyventine ir tuo vyru dėl to, kad jis pasakė M., jog jam laikas namo. J. nesutiko, ji norėjo, kad tas vyras dar pabūtų. Jam pasirodė, kad J. simpatizuoja tam vyrui, ir jis toliau žodžiais reikalavo, kad M. išeitų iš jų buto. Jie abu pradėjo su juo ginčytis ir bartis, sakė, kad geriau jis išeitų iš namų. Dėl to jis susinervino ir supyko, nuėjo į virtuvę ir ten iš stalčiaus paėmė pirmą pasitaikiusį virtuvinį peilį. Su tuo peiliu nuėjo į kambarį, kur buvo J. ir M., norėdamas juos pagąsdinti. Jis priėjo prie J., priartino tą peilį prie jos veido (galimai ir prie kaklo, bet niekur jos kūno tuo peiliu palietęs nebuvo) ir sakė, kad tuoj ją užmuš, jeigu ji neišprašys to vyro iš jų namų. Ji patraukė tą peilį nuo savęs, tada jis atsitraukė ir stovėdamas kambaryje su tuo peiliu rankoje reikalavo, kad M. išeitų. J. priėjo prie jo ir pradėjo tą peilį atiminėti, bet po to jis pats nuėjo į virtuvę ir padėjo tą peilį atgal į stalčių. Jis prisipažįsta, kad grasino J., bet peilį jis buvo paėmęs norėdamas psichologiškai paveikti, išgąsdinti J. ir M., kad ji paprašytų jo išeiti arba kad jis pats išeitų, nes kai jis sakė žodžiais, jie jo neklausė. Ketinimų ir net minčių realiai sužaloti J. ar M. jis neturėjo, niekada nebūtų to padaręs. Tuo peiliu nei J., nei M. nebuvo palietęs. Supranta, kad pasirinko netinkamą būdą, bet tada jam į galvą neatėjo geresnės minties, kaip išprašyti M. iš jo namų. Dėl to, ką padarė, labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be N. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

2023 m. kovo 6 d. protokole-pareiškime nukentėjusioji J. Ž. nurodė, kad 2023 m. kovo 6 d., apie 18.20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis N. V., gimęs (duomenys neskelbtini), pridėjęs peilį jai prie kaklo, grasino su J. Ž. susidoroti. Jai pavyko atitraukti jo ranką su peiliu nuo savęs. Tada N. V. mojavo peiliu jai prieš veidą ir grasino sutrikdyti jos sveikatą. Tuo metu turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad N. V. ketinimai ją sužaloti buvo realūs. Prašo atlikti ikiteisminį tyrimą dėl N. V. grasinimų ją sužaloti.

Nukentėjusioji J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 6 d., apie 18.20 val. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu N. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir draugu M. P. (P.), gimusiu (duomenys neskelbtini). Trise buvo kambaryje. Sugyventinis N. V. gulėjo savo lovoje, o ji su draugu M. P. sėdėjo ant kitos lovos. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Staiga sugyventinis N. V. pradėjo reikalauti, kad draugas M. P. išeitų iš namų. Draugas nenorėjo išeiti. Tada N. V. atsikėlė iš lovos ir nuėjo į virtuvę, o netrukus grįžęs rankoje laikė peilį. Su tuo peiliu priėjo prie jos ir peilio geležtę pridėjo jai prie kaklo, sakydamas, kad tuoj ją užmuš. Tada ji atitraukė savo rankomis peilį ir tuo metu truputį apsidraskė sau riešą. N. V. pradėjo mojuoti peiliu jai prieš veidą ir grasino, kad ją sužalos. Norėjo paskambinti ir iškviesti policijos pagalbą, bet sugyventinis N. V. atėmė jos telefoną. Jai pavyko iš jo telefoną atimti ir paskambinti Bendruoju pagalbos Nr. 112. Pranešė apie įvykį. Tai girdėdamas N. V. išėjo iš kambario ir kažkur padėjo peilį. Kol važiavo pagalba, N. V. dar rėkavo, šūkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais bei grasino žodžiais, kad ją užmuš ir sužalos. Tuo metu ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jo ketinimai ją sužaloti buvo realūs. Kai atvyko policijos pareigūnai, jiems parodė peilį, kuriuo grasino jai sugyventinis N. V. Peilis turėjo juodos spalvos rankeną, o jo geležtė buvo pailga. Kartu su sugyventiniu N. V. gyvena 23 metus. Patalpos, kuriose gyvena, nuomojamos. Turi 2 pilnamečius vaikus, kurie gyvena atskirai, ir vieną nepilnametį vaiką, tačiau jis gyvena atskirai, jam yra paskirta laikina globa. Policija kviečiama dėl N. V. netinkamų veiksmų ir smurtavimo ne pirmą kartą. Pasitvirtinęs smurtas artimoje aplinkoje buvo maždaug prieš 4 metus. Šiuo metu N. V. jokių kardomųjų priemonių ar teismo apribojimų neturi. Ant dešinio riešo jai liko nubrozdinimas, tačiau medikų pagalbos jai nereikia. Sužalojo jis ją tuo metu, kai atitraukė peilį nuo savęs. Iš karto nepastebėjo, kad susižalojo, ir fizinio skausmo nejautė. Patirta žaizda nereikšminga, prašo jai neišduoti siuntimo pas medicininius specialistus, nes į Teismo medicinos tarnybą nevažiuos. Įvykio metu buvo neblaivi, nes vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau visas aplinkybes gerai atsimena, jos orientacija ir koordinacija nėra sutrikusi. Įvykio metu kambaryje dalyvavo M. P., kuris buvo šalia ir turėjo matyti įvykio aplinkybes. Psichologų ar kitų specialistų pagalbos jai nereikia. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl N. V. grasinimų ją sužaloti ir pripažinti ją nukentėjusiąja.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. Ž. parodė, kad į Teismo medicinos tarnybą ji nesikreipė ir nesikreips, taip pat nesikreipė ir nesikreips į medicinos įstaigas, jokių rimtų kūno sužalojimų nepatyrė. Įvykio metu tarp jos ir jos sugyventinio N. V. įvyko konfliktas dėl to, kad N. norėjo, kad iš jų namų išeitų tada pas ją svečiuose buvęs jos draugas M. P., o ji norėjo, kad M. P. liktų. Įvykus žodiniam konfliktui, jos sugyventinis N. V., kuris tada buvo neblaivus, buvo paėmęs virtuvinį peilį virtuvės spintelėje, priėjo prie jos su tuo peiliu bei priartino tą peilį jai prie kaklo (bet jos kaklo peiliu nepalietė, laikė jį per atstumą, todėl jokių žymių ant jos kaklo neliko). Ji tą peilį savo ranka nustūmė nuo savo kaklo, tada jis pasitraukė nuo jos ir laikydamas tą peilį rankoje, įžeidinėjo ją visokiais necenzūriniais žodžiais, tačiau jokių veiksmų ar bandymų prisiartinti arba durti jai peiliu nedarė. Tada ji, norėdama iš jo atimti tą peilį, priėjo prie jo ir pradėjo traukti tą peilį iš jo rankos ir tuo metu pati truputį sužeidė sau ranką prie delno iš vidinės pusės, tačiau žaizda buvo visai nedidelė, skausmo ji beveik nepajuto. Ji nežino, ar N. grasinimai buvo realūs ar ne, bet ji išsigando, juo labiau pati tada buvo neblaivi ir negalėjo teisingai įvertinti situacijos. Paskambino į policiją, galvodama, kad tai bus geriausias būdas užbaigti jų konfliktą. N. jai peiliu anksčiau negrasino, tai įvyko pirmą kartą, todėl ji tiesiog išsigando. Kadangi ji vaikystėje savo šeimoje matė smurtą, grasinimus peiliu, tai iki šiol labai jautriai reaguoja į konfliktines situacijas, smurtą, grasinimus, ji labai išsigąsta ir kviečia policiją. Po to N. pats apsiramino ir tą peilį padėjo kambaryje ant staliuko, o ji nunešė jį atgal į virtuvės spintelę (iš kurios ji tą peilį vėliau ištraukė ir padavė atvykusiems policijos pareigūnams). Anksčiau buvo pradėtos 2 bylos dėl smurto, nes konflikto tarp jos ir N. metu jis ją buvo du kartus pastūmęs ir ji buvo nugriuvusi. Nori parodyti, kad N. nėra konfliktiškas žmogus, jis labiau ramus, tačiau kaip ir kiekvienoje šeimoje, jų šeimoje irgi būna konfliktų, tačiau N. jai niekada nebuvo sudavęs smūgių, tik ją buvo pastūmęs, taip pat jis iki šio įvykio niekada nebuvo grasinęs peiliu, nebuvo grasinęs ją nužudyti ar kitaip sužaloti. Galimai šio konflikto metu jis nenorėjo jos sužaloti, paėmė peilį ir grasino tik dėl vaizdo, norėdamas pagąsdinti, nes jis buvo supykęs ir norėjo, kad ji išprašytų M. P. iš jų buto. Įvykio dieną N. pergyveno dėl to, kad jo motina pakliuvo į ligoninę, dėl to išgėrė, ir po to supyko, kad ji pakvietė M. P. į svečius ir su juo vartojo alkoholį bei nenorėjo, kad jis išeitų. Mano, kad ji pati kalta dėl įvykusio konflikto, nes jį išprovokavo, būdama neblaivi. Šiuo metu jos santykiai su N. vėl yra geri, jie susitaikė jau kitą dieną po įvykio, jokių konfliktų tarp jų nėra. Ji asmeniškai jokių pretenzijų N. V. neturi, civilinio ieškinio šioje byloje nereikš, norėtų, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas.

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad N. V. pažįsta tik iš matymo, jis dirbo su jo tėvu. 2023 m. kovo 6 d., apie 16.00 val. su drauge J. Ž. atvažiavo į jos namus adresu (duomenys neskelbtini). Namuose trise vartojo alkoholinius gėrimus. Jis su J. Ž. sėdėjo kambaryje ant lovos. N. V. taip pat buvo kambaryje, gulėjo ant kitos lovos. Apie 18.20 val. staiga N. V. pradėjo reikalauti, kad jis išeitų iš namų. Iš karto nesutiko. Tada N. V. atsikėlė iš lovos ir išėjo iš kambario, o netrukus grįžęs rankoje laikė peilį. Su peiliu priėjo prie J. Ž., peilį pridėjo jai prie kaklo ir jai ištarė visokius necenzūrinius žodžius. Matė, kaip J. Ž. savo ranka atitraukė peilį nuo kaklo. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos, visai šalia jos. Bandė nuraminti N. V. žodžiais. N. V. pradėjo mosikuoti peiliu prieš J. Ž. ir šaukė, kad ją nužudys. Netrukus N. V. vėl puolė su peiliu, o būtent mojavo ir artinosi prie J. Ž., tada jis jį atstūmė nuo jos. N. V. rėkė ir šaukė, kad J. Ž. yra (necenzūrinis žodis), šliundra ir šaukė, kad ją nužudys. J. Ž. paskambino ir iškvietė policijos pagalbą. Įvykio metu M. P. nenukentėjo, fizinio smurto nepatyrė. Peilio rankena buvo juodos spalvos, peilis virtuvinis. Peilio geležtė pailga. Pretenzijų N. V. neturi.

Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju. 2023 m. kovo 6 d. apie 18.25 val., patruliuojant su vyresniuoju tyrėju R. P., iš Vilniaus AVPK budėtojo gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad policiją kvietė J. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Su ja name buvo jos sugyventinis N. V., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir jos draugas M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Visi nurodyti asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, kambaryje ant staliuko stovėjo keli buteliai alkoholinių gėrimų, dalis iš jų – tušti. Pranešėja atrodė truputį susijaudinusi, ji neverkė, ant jos atvirų kūno dalių smurto žymių nesimatė (tik po to, pasakodama apie įvykį, ji parodė mažą įdrėskimą ant rankos riešo). Pranešėja nurodė, kad butas, kur jie gyvena, yra nuomojamas. Papasakojo, kad 2023 m. kovo 6 d., apie 18.20 val. ji buvo namuose su sugyventiniu N. V. ir savo draugu M. P. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Sugyventinis N. V. iš pradžių gulėjo savo lovoje, o ji su draugu M. P. sėdėjo ant kitos lovos. Po to sugyventinis N. V. pradėjo reikalauti, kad draugas M. P. išeitų iš jų namų. Draugas nenorėjo išeiti, ji irgi nenorėjo, kad jis išeitų. Tada N. V. atsikėlė iš lovos ir nuėjo į virtuvę. Grįžo rankoje laikydamas virtuvinį peilį. Su tuo peiliu priėjo prie jos ir peilio geležtę pridėjo jai prie kaklo, sakydamas, kad tuoj ją užmuš. Tada ji atitraukė savo rankomis peilį ir pradėjo atiminėti iš jo tą peilį, ir tuo metu truputį apsidraskė sau riešą, tačiau iš karto net nepastebėjo, kad susižalojo, fizinio skausmo nejautė, medikų pagalbos atsisakė. Nurodė, kad po to N. V. pradėjo mosikuoti peiliu jai prieš veidą ir grasino, kad ją sužalos. Tada ji paskambino Bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Tai girdėdamas N. V. išėjo iš kambario ir padėjo tą peilį virtuvėje. Kol važiavo pagalba, N. V. dar rėkavo, šūkavo ir keikėsi necenzūriniais žodžiais bei grasino žodžiais, kad pranešėją užmuš ir sužalos. Pranešėja nurodė, kad tuo metu ji labai išsigando ir jos manymu, turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad sugyventinio grasinimai ją sužaloti buvo realūs. Ji nurodė, kad anksčiau buvo pradėtos bylos dėl smurto artimoje aplinkoje. Kambaryje buvęs M. P. patvirtino pranešėjos J. Ž. žodžius. J. Ž. nurodė, kad policija kviečiama dėl N. V. elgesio ir smurtavimo ne pirmą kartą. Pasitvirtinęs smurtas artimoje aplinkoje buvo maždaug prieš 4 metus. Pranešėja pageidavo rašyti pareiškimą ir pageidavo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų. N. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK areštinę. Pristatymo metu spec. priemonės nenaudotos, vyras elgėsi ramiai.

2023 m. kovo 6 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), patalpos ir peilis. Gyvenamasis namas yra 1-o aukšto, medinis. Į patalpas patenkama pro įėjimo duris, iš kiemo pusės. Įėjimo durys medinės, ant jų pritvirtintas skaičius (duomenys neskelbtini). Užėjus pro įėjimo duris patenkama į namo koridorių. Jame iš kairės stovi baldai, sudėti rūbai ir kiti daiktai, kurie nėra reikšmingi tyrimui. Praėjus koridorių patenkama į virtuvės patalpas. Virtuvėje stovi įvairi buitinė technika, matomi virtuviniai įrankiai. Ant skalbimo mašinos stovi tuščias butelis, ant kurio pavaizduota etiketė alkoholinio gėrimo. Virtuvės patalpoje ant spintelės prie pečiaus randamas gulintis peilis. Peilis virtuvinis, peilio rankenėlė juodos spalvos, jo ilgis 33 cm. Ant peilio geležtės raudonos spalvos dėmių nerasta. Aptiktas peilis nufotografuojamas, supakuojamas į popierinį voką Nr. 1 ir paimamas iš įvykio vietos. Virtuvės patalpose iš kairės pusės yra įėjimas į kambarį Nr. 1. Kambaryje Nr. 1 prie sienos stovi spinta ir iš abiejų pusių prie sienos stovi lovos. Tarp lovų praėjimas iki 1 metro. Kambaryje Nr. 1 prie lovų ir lango stovi stalas su spintelėmis. Ant stalo stovi 2 stikliniai buteliai. Abiejuose buteliuose yra skysčio, turinčio alkoholio kvapą. Prie butelių stovi stiklinės su skysčiu, kurios taip pat turi alkoholio kvapą. Apžiūrimose patalpose yra bendra netvarka, daiktai guli netvarkingai, lovos neužklotos, virtuvėje indai neišplauti. Apžiūros metu kitų reikšmingų tyrimui daiktų ar objektų nerasta. Įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų patalpos viduje ir išorėje nėra.

2023 m. balandžio 15 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas virtuvinis peilis (paimtas iš įvykio vietos). Peilis yra naudotas. Peilio rankena juodos spalvos, plastikinė, ant rankenos yra nešvarumų pėdsakai. Peilio geležtė yra iš balto metalo, ant geležtės matosi rūdžių, nešvarumų pėdsakai. Peilio bendras ilgis yra – 34 cm. Peilio rankenos ilgis – 11 cm, plotis – 2,5 cm. Peilio geležtės ilgis – 22 cm, plotis – 1,5 cm. Po apžiūros peilis buvo grąžintas nukentėjusiajai J. Ž. su sąlyga, kad ji saugos peilį iki tyrimo pabaigos.

2023 m. kovo 30 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas skambučio į BPC garso įrašas (ID 92155453307, skambučio pradžia_ 2023-03-06 18_22_23) BPC operatorius: 112. Moteriškas balsas: Sveiki. Norėčiau išsikviesti … čia smurtas šeimoje. BPC operatorius: Adresą sakykit. Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini). BPC operatorius: Kelintas aukštas bus? Moteriškas balsas: Čia nuosavas namas. BPC operatorius: Tai kelių butų namas, ar ne? Moteriškas balsas: Nu čia nuosavas namas... BPC operatorius: Supratau. Tai kas smurtauja? Ką daro? Vyras jūsų ar kaip? Moteriškas balsas: Taip, vyras. BPC operatorius: Neblaivus šiuo metu? Moteriškas balsas: Taip. BPC operatorius: Jis mušasi ar triukšmauja? Ką daro? Moteriškas balsas: Jisai trenkė. Su peiliu. BPC operatorius: Su peiliu? Moteriškas balsas: Taip. BPC operatorius: Tai jums kraujuoja kažkur? Moteriškas balsas: Nu biški ranka kraujuoja, bet nestipriai. BPC operatorius: Greitoji reikalinga? Moteriškas balsas: Ne, nereikia. BPC operatorius: Vaikų yra namuose nepilnamečių? Moteriškas balsas: Ne, nėra. BPC operatorius: Vardas, pavardė jūsų? Moteriškas balsas: J. Ž. BPC operatorius: Supratau. Jeigu reikės greitosios, prašom perskambinti, laukit. Moteriškas balsas: Gerai.

2023 m. balandžio 15 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi 2023 m. kovo 6 d. policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu PSS-20230306-183851UTC+0200, ekrano viršutiniame kairiajame kampe matomas užrašas PSS-20230306-183851UTC+0200. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnai vyksta į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie namo, kieme sėdi vyras, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, su akiniais, apsirengęs pilkos spalvos sportiniu megztiniu ir juodos spalvos kelnėmis (tyrimo metu buvo nustatyta, kad tai yra liudytojas M. P.). Ant vyro atvirų kūno vietų jokių sužalojimų, kraujo, smurto pėdsakų nesimato. Paklausus vyro, kas jis yra, šis atsako, kad draugas. Jis įleidžia pareigūnus į namo vidų. Užėjus pareigūnus pasitinka kitas vyras, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, su akiniais, apsirengęs juodos spalvos megztiniu ir juodomis kelnėmis (tyrimo metu buvo nustatyta, kad tai yra įtariamasis N. V.), ant jo atvirų kūno vietų jokių sužalojimų, kraujo, smurto pėdsakų nesimato. N. V. elgiasi ramiai, pakviečia pareigūnus užeiti į kambarį. Iš kambario išeina moteris, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų surištų plaukų, apsirengusi žalios spalvos megztiniu, su šaliku (tyrimo metu buvo nustatyta, kad tai yra nukentėjusioji J. Ž.). Moteris atrodo rami, kalba ramiai, ant jos atvirų kūno vietų jokių sužalojimų, kraujo, smurto pėdsakų nesimato. Į klausimą, kas atsitiko, moteris sako, kad jis (rodo į N. V. pusę) „Mano vyras pradėjo su peiliu šokti, o aš rankomis patraukiau peilį (rodo į savo ranką). Aš labai išsigandau ir iš karto paskambinau į policiją“. Pareigūnui paklausus, ar vyras puolė ją su peiliu ir norėjo sužaloti, moteris atsako „Taip“. Pareigūnui paklausus, ar jie konfliktavo, moteris atsako, kad taip. Pareigūnas kreipiasi į kambaryje esantį M. P., klausia, ką jis matė. M. P. sako: „Tas su peiliu šokinėjo, jai prie kaklo pridėjo“. Pareigūnams paklausus, ar jis buvo šalia ir viską matė, šis atsako, kad taip. N. V., kuris yra virtuvėje, sako M. P.: „O kas tu toks išvis esi?“. Pareigūnas klausia M. P., kas jis toks, šis atsako, kad draugas. N. V. sako, kad jis jį išvis tik porą kartų matęs. Pareigūnas klausia, tai kodėl tada jis įleidžia svetimus žmones į savo namus. N. V. atsako, kad tai žmona jį atvedė. Pareigūnui paklausus, kur peilis, J. Ž. nueina į virtuvę, pasilenkia prie spintelės, paima iš ten virtuvinį peilį su juoda rankena ir paduoda pareigūnams, jiems liepus, padeda tą peilį ant stalo. Pareigūnas klausia N. V., ar jie kartu vartojo alkoholį. Jis sako, kad taip. Pareigūnas paklausia ir užfiksuoja įvykio dalyvių duomenis. Pareigūnas klausia N. V., kodėl jis puolė su peiliu. Į ką N. V. atsako, kad jis nepuolė. Jis tęsia, kad su kitu mažu peiliuku norėjo blogą pasidaryti sau, o ne žmonai, sako, kad žmonai nieko blogo nenorėjo padaryti, kad prie jos nelenda. Pareigūnas klausia, kodėl kviečiama policija, jeigu nieko blogo nevyksta. N. V. aiškina, kad jis norėjo išprašyti šitą (rodo į M. P.), o žmona paskambino ir pasakė ant jo. N. V. prašo išvežti iš jo namų M. P. Pareigūnai sako N. V. apsirengti ir eiti su jais. N. V. vis kartoja, kad jis nieko blogo nedarė. J. Ž. sako priešingai, rodo pareigūnams mažą įbrėžimą ant savo rankos iš vidinės pusės, sako, kad yra liudininkas (rodo į M. P.). Pareigūnas prieina prie stalo, kur stovi keli alkoholinių gėrimų buteliai, klausia, kas tai yra. Moteris atsako, kad degtinė. Pareigūnas nufotografuoja moters ranką, apžiūri ir nufotografuoja įvykio vietą. Po to pareigūnai išveda į lauką N. V., kuris nuolat kartoja, kad nieko blogo nepadaręs, kad jo žmona ir jos draugas meluoja. Pareigūnas įsodina N. V. į tarnybinį automobilį. Įrašo pabaiga. Įrašo trukmė: 00:00 - 20:29 min.

Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu PSS-20230306-190157UTC+0200, ekrano apačioje matomas užrašas PSS-20230306-190157UTC+0200. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnams įsodinus N. V. į tarnybinį automobilį, vienas pareigūnas grįžta į namą, kur bendrauja su M. P. Kambaryje M. P. rodo, kur įvykio metu buvo J. Ž. ir jis pats, bei sako, kad jie vienas šalia kito sėdėjo ant lovos. Sako, kad N. V. paėmė iš virtuvės spintelės peilį (kurį po to paėmė pareigūnai) ir su peiliu rankoje priėjo prie J. Ž. Tada pareigūnas pakviečia J. Ž. ir klausia, kaip viskas buvo. J. Ž. sako, kad ji sėdėjo ant lovos, o N. V. iš pradžių miegojo ant kitos lovos. Po to jis atsikėlė, ištraukė iš rozetės jos telefoną, po to iš virtuvės paėmė peilį, priėjo prie jos ir pridėjo tą peilį prie jos kaklo. Pareigūnas pastebi, kad ant jos kaklo jokių pėdsakų nėra. Ji sako, kad gerai, jog nėra, nes jai padėjo M. P., kuris atitraukė N. V. Tada ji rodo mažą įdrėskimą ant savo rankos vidinės pusės, ir sako, kad tai nuo to, kad ji gynėsi. M. P., girdėjęs pokalbį, patvirtina J. Ž. žodžius. J. Ž. sako, kad jie gyvena kartu 23 metus, butą nuomojasi, vaikų turi, bet jie gyvena kitur. Sako, kad buvo bylų dėl smurto, bet N. V. baustas nebuvo, nes ji jam atleido. Į klausimą, ar šiandien vartojo alkoholį, J. Ž. atsako, kad vartojo su M. P., nes šventė jos gimtadienį. Pareigūnas klausia, ar ji rašys pareiškimą. Ji atsako, kad taip. Pareigūnas sako, kad tuoj ateis su protokolais ir eina iki tarnybinio automobilio. Įrašo pabaiga. Įrašo trukmė: 00:00 -10:30 min.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad N. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl savo nusikalstamos veikos padarymo galutiniame ikiteisminio tyrimo etape savo kaltę pripažino ir nurodė, kad jo sugyventinei į namus parsivedus savo draugą M., visi trys vartojo alkoholį, paskui susipyko, nes jis norėjo, kad sugyventinės pažįstamas M. išeitų, o sugyventinė su tuo nesutiko. Norėdamas juos pagąsdinti, virtuvėje paėmė pirmą pasitaikiusį peilį ir grįžęs į kambarį pas J. ir M. peilį priartino prie sugyventinės veido, galimai kaklo, nors palietęs juo kūno nebuvo, ir pagrasino ją užmušti, jei ji neišprašys iš namų M. J. rankomis atitraukus peilį nuo savęs, jis ir toliau su peiliu rankoje reikalavo, kad M. išeitų. Savo veiksmais tik siekė paveikti M. ir J., kad M. pats išeitų iš jo namų ar padarytų tai prašomas J. Jokių ketinimų juos sužaloti, juolab nužudyti, neturėjo. Nukentėjusioji J. Ž. tiek iškviestiems policijos pareigūnams, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai pasakojo, kad jai į namus parsivedus pažįstamą M. P., iš pradžių visi trys vartojo alkoholį, o paskui tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas, nes jis norėjo, kad M. išeitų, o ji to nenorėjo. Žodinio konflikto metu sugyventinis virtuvėje pasiėmė virtuvinį peilį, priėjęs prie jos peilį priartino prie kaklo grasindamas ją nužudyti, savo ranka atitraukinėdama peilį nuo kaklo juo įsibrėžė riešą, jai atsitraukus nuo sugyventinio šis vis tiek jai prieš veidą mojavo peiliu, grasino nužudyti, todėl ji iškvietė policiją. Nukentėjusiosios žodžius visiškai patvirtino kartu su ja ir kaltinamuoju namuose buvęs liudytojas M. P., kuris taip pat paaiškino, kad trise kaltinamojo namuose vartojo alkoholį, apie 18.20 val. kaltinamasis pradėjo jo reikalauti išeiti iš namų, o kai jis nesutiko, išėjo iš kambario ir grįžo su peiliu, kurį pridėjo J. Ž. prie kaklo, vartodamas necenzūrinius žodžius. J. Ž. savo ranka peilį nuo kaklo atitraukė. Bandė nuraminti N. V., tačiau šis mosikavo peiliu prieš J. Ž. ir šaukė, kad ją nužudys. Kai N. V. mojuodamas su peiliu artinosi prie J. Ž., nustūmė jį nuo jos, tuomet kaltinamasis iškeikė ją necenzūriniais žodžiais ir vis tiek šaukė, kad nužudys, todėl moteris iškvietė policiją. Įvykio vietoje su visais trimis įvykio dalyviais bendravęs policijos pareigūnas nurodė įvykio vietoje išgirstus analogiškus J. Ž. paaiškinimus, kuriuos patvirtino M. P. Nors, J. Ž. teigimu, tokio pobūdžio grasinimus ji patyrė iš sugyventinio pirmą kartą, ji realiai jų išsigando. Iš policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų matyti, jog pareigūnai apie jų iškvietimo priežastį ir įvykio aplinkybes klausinėjo tiek pačios nukentėjusiosios, tiek M. P., M. P. nurodė, kad kaltinamasis šokinėjo su peiliu, peilis buvo pridėtas nukentėjusiajai prie kaklo. Pažymėtina, kad šalia esantis kaltinamasis, kuris girdėjo pareigūnų ir liudytojo pokalbį, nepaneigė M. P. žodžių, ką neabejotinai būtų daręs, jei jo nurodomos aplinkybės neatitiktų objektyvios tikrovės, tik abstrakčiai aiškino, kad nieko blogo nedarė, žmonos nepuolė, kalba, kad su peiliu norėjo bloga pasidaryti tik sau. Apie tai, kad sugyventinė su savo draugu meluoja ir jį apkalba, pradėjo aiškinti tik vedamas į pareigūnų automobilį. Tuo tarpu nukentėjusiosios J. Ž. ir liudytojo M. P. pasakojimai pareigūnams, vėliau tyrėjams visiškai atitinka vienas kito žodžius, jų detalės nesiskiria, jiedu vienodai nupasakoja įvykio eigą, kaltinamojo veiksmus ir žodžius, teismui nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Nukentėjusioji įvykio vietoje pareigūnams parodė ant riešo likusį įbrėžimą, atsiradusį ranka atitraukinėjant sugyventinio prie jos kaklo laikomą peilį, apie nestipriai kraujuojančią ranką ji aiškino ir BPC operatorei, kviesdama policiją dėl vyro smurto.

Aukščiau aptarti duomenys nėra prieštaringi, vieni kitus nuosekliai papildo ir nepalieka teismui abejonių, kad N. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis su peiliu rankose priėjo prie savo sugyventinės J. Ž., pridėjo peilio geležtę jai prie kaklo, sakydamas, kad tuoj ją užmuš, o jai atitraukus peilį rankomis, pradėjo mosikuoti tuo peiliu jai prieš veidą, sakydamas, kad ją sužalos. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – peilio prikišimas nukentėjusiajai prie kaklo, lydimas tiesioginių žodinių grasinimų nužudyti, suteikė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad jos asmeniui gresia realus pavojus, dėl ko ji ir kvietė į namus policiją. Tokio poveikio kaltinamasis ir siekė, norėdamas, kad ši iš namų išprašytų sugėrovą, kuriam matomai jis pavyduliavo. Teismo įsitikinimu, kaltinamojo veiksmu ir žodžiu išsakytas grasinimas buvo efektyvus ir paveikė moters psichinę būseną, ji realiai išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės.

Tokiu būdu N. V. veiksmai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

N. V. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusioji J. Ž., būdama informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio prokurorės sprendimo įstatymo numatyta tvarka neskundė. Bylos aplinkybės aiškios, civilinių ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos byloje nepareikšta, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

N. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi naujas tyčinis nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui už kitus tyčinius nusikaltimus. Nors kaltinamasis neneigė, kad prieš įvykį vartojo alkoholį, jo girtumas objektyviai nustatytas nebuvo, jo laipsnis nežinomas, tad teismas šios aplinkybės nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas N. V. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog N. V. iki nusikaltimo padarymo du kartus buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu abi kriminalinės bausmės buvo atliktos. Dirba. Duomenų apie gydymą VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, pačios nukentėjusiosios poziciją, kad ji atleido kaltinamajam, tačiau kartu ir faktą, kad tai nėra pirma smurtinio pobūdžio veika prieš nukentėjusiąją, ir praeityje atlikta laisvė apribojimo bausmė nesulaikė kaltinamojo nuo naujos teisei priešingos veikos nukentėjusiosios atžvilgiu, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta N. V. paskyrus BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – maksimalios trukmės laisvės apribojimą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 6 d. 21.18 val. iki 2023 m. kovo 8 d. 12.09 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi N. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, kardomosios priemonės taikymo terminas nustatytas nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. birželio 8 d. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį bausmės laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo, dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66, 65 straipsniais, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 6 d. 21.18 val. iki 2023 m. kovo 8 d. 12.09 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.