Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Gyvendama santuokoje (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro: žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatas, kiti inžineriniai statiniai – šulinys, kiemo statiniai. Turto vertintojo UAB „Lituka ir Ko“ atlikto turto vertės nustatymo duomenimis šio nekilnojamojo turto rinkos vertė 2019 m. liepos 22 d. buvo 40 000,00 Eur. Šį nekilnojamąjį turtą ieškovė nupirko (duomenys neskelbtini) pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise ir jos mamai L. M. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurį ji įgijo, kai (duomenys neskelbtini) jos tėvas A. K. padovanojo jai 37/100 dalis su rūsiu, priestatu, mansarda gyvenamojo namo 1A1/p, su dalimi kiemo įrengimų, taip pat paveldėjusi žemės sklypą kartu su mama po tėčio mirties. Šio parduoto nekilnojamojo turto 63/100 dalys priklausė ieškovės motinai, o 37/100 dalys priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo gauta 188 000,00 Lt (54 448,56 Eur), iš kurių 101 000,00 Lt (29251,62 Eur) buvo sumokėti L. M. (duomenys neskelbtini) už jos dalį grynais pinigais, o likę 87 000,00 Lt (25 196,94 Eur) sumokėti ieškovei į jos atsiskaitomąją sąskaitą. Ieškovės motina, gavusi grynuosius pinigus, dalį jų, t. y. 79 000,00 Lt (22879,98 Eur) padovanojo ieškovei, tačiau sandorio nesudarydama notarine tvarka, o ieškovė šiuos pinigus įnešė į savo sąskaitą. Gautus pinigus, t. y. 166 000,00 Lt arba atitinkamai 48 077,00 Eur ieškovė sumokėjo (duomenys neskelbtini) už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą pardavėjui. Nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra panaudojus tik vienos ieškovės asmenines lėšas. Todėl prašo teismo nutraukiant santuoką priteisti jai kompensaciją už jos panaudotas asmenines lėšas įgyti nekilnojamam turtui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nustatant jai asmeninės nuosavybės teisę į visą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovo finansinės galimybės sumokėti piniginę kompensaciją yra labai ribotos.

Gyvendami santuokoje ieškovė su atsakovu įgijo šias transporto priemones: „Mitshubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 100,00 Eur; „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 150,00 Eur; „(duomenys neskelbtini) valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 250,00 Eur. Ieškovė sutinka, kad visos nurodytos transporto priemonės po santuokos nutraukimo būtų priteistos atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nemokant jai kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę šio turto dalį. Dėl santuokos metu įgyto kito kilnojamojo turto, ginčo nėra. Ji ir atsakovas neturi kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovė iki santuokos sudarymo iš ankstesnių santykių turėjo mažametė dukrą G., gimusią (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. M.. Po santuokos sudarymo atsakovas apsigyveno ieškovės tėvų namuose, kur gyveno ieškovė su dukra, abu sutuoktiniai dirbo, rūpinosi vaikais, buitimi. Ieškovės tėvų namai buvo seni, atsakovas santuokinėmis lėšomis ir savo darbu suremontavo mansardą – atsakovo šeima apsigyveno joje, o ieškovės tėvai gyveno pirmame aukšte. Konfliktai tarp sutuoktinių prasidėjo maždaug prieš ketverius metus: ieškovė netikėtai pradėjo nušalinti atsakovą nuo per eilę metų susiklosčiusių šeimos įpročių, tradicijų, jos nuotaika nuolat kaitaliodavosi. Atsakovas visada uždirbo daugiau nei ieškovė, dalį gautos algos atiduodavo žmonai šeimos pragyvenimui, o kitais pinigais nuolat remontavo ir rekonstravo namus, pirko apstatymą, buitinius prietaisus, per bendro gyvenimo laikotarpį įgijo šeimai tris automobilius.

Laiku bėgant ieškovė pradėjo šalintis sutuoktinio, daugiau laiko leisdavo ne namuose, atsisakė ilgą laiką trukusių tradicijų, kai atsakovas ją nuveždavo iki autobuso sustojimo vykstant į darbą, vakarais parveždavo namus – prieš gerus metus nuvažiavęs ryte jos darbe nerado, o bendradarbės paaiškino, kad tą naktį ieškovei dirbti ir nereikėjo. Praėjusių metų rudenį, sutuoktinių bendras gyvenimas nutrūko, ieškovė išėjo miegoti į kitą kambarį, šalys bendro ūkio neveda, šeima bendrai negamina ir kiekvienas valgo sau.

Apsigyvenęs ieškovės tėvų namuose atsakovas 1996 metais ėmėsi namo antrojo aukšto remonto. (duomenys neskelbtini) ieškovės tėvas A. K. padovanojo ieškovei 37/100 dalis mūrinio namo su rūsiu, priestatu, mansarda, su dalimi kiemo įrengimų. Atsakovas 1997 metais suremontavo antrojo aukšto patalpas ir laiptinę, 1999 m. atsakovas į namus įvedė vandentiekį ir kanalizaciją, virtuvėje pastatė baldus, nupirko vandens šildytuvą, skalbimo mašiną ir juos pajungė. 2007 metais atliko pirmojo aukšto remontą iškalė medinėmis dailylentėmis, lubas išlygino ir iškalė plastikinėmis dailylentėmis, dalį sienos išklijavo keramikinėmis plytelėmis, nupirko virtuvinį komplektą ir jį surinko, pakabino spinteles, dviejuose kambariuose išdažė sienas ir lubas, sudėjo grindų laminatą, grindjuostes, pakabino šviestuvus, verandoje išbetonavo grindis, sienas ir lubas iškalė plastikinėmis dailylentėmis. Visus darbus atliko pats, medžiagas pirko santuokinėmis lėšomis, medžiagų vertė apie 5 000 Lt (1 448,10 Eur). Sutvirtino sandėlio ir garažo sienas; 2009 metais rugpjūčio mėnesį atsakovo motina pardavė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir už jį gautus 30 000 Lt padovanojo sūnui (atsakovui). Atsakovas už šiuos pinigus pakeitė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogą, pirko medžiagas, samdė stogdengius, Iš atsakovo mamos dovanotų pinigų buvo pakeisti ir šio namo langai. Atsakovas 2009 metais antrą kartą atliko šio gyvenamojo namo antrojo aukšto remontą: nušveitė ir išlygino sienas, išklijavo tapetus, pirko namui kiliminę dangą, nupirko ir pakabino šviestuvus, nupirko naujus miegamojo, vaikų kambario baldus, į svetainę nupirko minkštąjį kampą, sekciją, staliuką, virtuvei užsakė ir apmokėjo virtuvinio komplekto pagaminimą. 2012 metais nugriuvus namo skliautui, atsakovas savo lėšomis pirko naujas plytas bei kitas reikalingas medžiagas, pats jas sumurino.

Namas buvo senas, 1965 metų statybos, vaikai ruošėsi išeiti iš namų, todėl su žmona nusprendė parduoti senąjį būstą ir pirkti mažesnį būstą. Ieškovė su atsakovu išsirinko sodo sklypą su namu (duomenys neskelbtini). Prieš įsigyjant šį nekilnojamą turtą, buvo parduotas tiek ieškovės vardu, tiek jos motinos vardu registruotos nekilnojamojo turto dalys, šiam turtui įsigyti buvo panaudotos ir bylos šalių santaupos. Po turto įsigijimo atsakovas iš karto įsigytą turtą pradėjo rekonstruoti ir jį pagerino iš esmės: nupirko ir sutvėrė naują tvorą, į sandėlį įvedė elektrą, išvedžiojo laidus sandėlyje ir ant sandėlio, pakabino šviestuvus ir sandėlyje ir lauke; 2015 metais padarė kiemo apšvietimą; 2016 m. kovo mėnesį paėmė 2 000,00 Eur paskolą ir įrengė valymo įrengimus; 2016 m. sumontavo namui lietaus latakus ir lietvamzdžius; 2019 metų pavasarį ant sandėlio sumontavo vandens nubėgimo sistemą.

Atsakovas investicijoms į įgytą nekilnojamą turtą panaudojo savo uždirbtus pinigus, paimtas paskolas ir didžiąją dalį darbų padarė pats. Į ieškovės vardu įgytą nekilnojamojo turto pagerinimą atsakovas investavo ir asmenines lėšas, gautas pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus bei atsakovo motinos padovanotus pinigais, kuriuos ji gavo pardavusi žemės sklypą.

Viena transporto priemonė yra įsigyta už šalių sūnaus asmenines lėšas ir ieškovei tai žinoma, tačiau ji visas transporto priemones siūlo palikti atsakovui, net ir tokiu būdu mažindama atsakovo nuosavybėn faktiškai tenkančią turto dalį. Atsakovas išlaikymo sau nereikalauja. Po ištuokos atsakovas pasilieka pavardę M. Atsakovas kreditorių neturi.

Priešieškinyje, atsakovas nesutinka, kad santuoka dėl atsakovo kaltės ir teigia, kad jo manymu, ieškovė panoro spalvingesnio gyvenimo, naujų pažinčių, linksmybių, intrigų ir romantikos, todėl atsakovas jai tapo neįdomus ir tuo pačiu nereikalingas, todėl abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo – kad nesugebėjo tapti draugais, surasti bendrų vertybių, surasti įdomių interesų šeimoje, pritrūko pagarbos ir noro išsaugoti šeimą.

Nekilnojamojo turto pagerinimo darbai buvo atlikti šalims gyvenant santuokoje, bendromis sutuoktinių pastangomis ir pinigais, atsakovas E. M. asmeniniu darbu ir uždirbtomis lėšomis prisidėjo prie remonto darbų, tokiu būdu prisidėdamas prie nekilnojamojo turto pagerinimo, todėl atsakovas prašo priteisti jam piniginę kompensaciją.

Apsigyvenęs ieškovės tėvų namuose atsakovas 1996 metais suremontavo namo laiptinę ir mansardą, darbus atliko pats medžiagos kainavo 1200,00 Lt (347,54 Eur); 1999 m. atsakovas į namus įvedė vandentiekį ir kanalizaciją, virtuvėje pastatė baldus, nupirko vandens šildytuvą, skalbimo mašiną ir juos pajungė, medžiagos kainavo 600,00 Lt (173,77 Eur).; 2007 metais atliko pirmojo aukšto remontą iškalė medinėmis dailylentėmis, lubas išlygino ir iškalė plastikinėmis dailylentėmis, dalį sienos išklijavo keramikinėmis plytelėmis, nupirko virtuvinį komplektą ir jį surinko, pakabino spinteles, dviejuose kambariuose išdažė sienas ir lubas, sudėjo grindų laminatą, grindjuostes, pakabino šviestuvus, verandoje išbetonavo grindis, sienas ir lubas iškalė plastikinėmis dailylentėmis. Visus darbus atliko pats, medžiagas pirko santuokinėmis lėšomis, medžiagų vertė apie 5 200 Lt (1506,02 Eur). Sutvirtino sandėlio ir garažo sienas; 2009 metais rugpjūčio mėnesį atsakovo motina pardavė žemės sklypą Z. T. g. 19, Kaune ir už jį gautus 30 000 Lt (8688,60 Eur) padovanojo sūnui (atsakovui). Atsakovas už šiuos pinigus pakeitė gyvenamojo namo Jazminų g. 1, Teleičių kaime, Kauno rajone stogą, pirko medžiagas, samdė stogdengius, Iš atsakovo mamos dovanotų pinigų buvo pakeisti ir šio namo langai. Atsakovas 2009 metais antrą kartą atliko šio gyvenamojo namo antrojo aukšto remontą: nušveitė ir išlygino sienas, išklijavo tapetus, pirko namui kiliminę dangą, nupirko ir pakabino šviestuvus, nupirko naujus miegamojo, vaikų kambario baldus, į svetainę nupirko minkštąjį kampą, sekciją, staliuką, virtuvei užsakė ir apmokėjo virtuvinio komplekto pagaminimą, remonto medžiagos kainavo 200 Lt (57,92 Eur). 2012 metais nugriuvus namo skliautui, atsakovas savo lėšomis pirko naujas plytas bei kitas reikalingas medžiagas, pats jas sumurino, medžiagos kainavo 400 Lt (115,85).

2014 m. birželio 20 d. ieškovė ir jos motina pasirašė Nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), pardavimo už 188 000,0 Lt sutartį (Žemės sklypo ir statinių pardavimo sutartis). Tokį sprendimą šalys ir ieškovės motina priėmė apsvarsčius, kad būsimos investicijos į senos statybos namą yra begalinės ir šalims nepakeliamos, be to ir bylos šalių vaikai ruošėsi palikti namus, todėl didelio ploto gyvenamas namas nebuvo reikalingas. Todėl priėmė sprendimą nupirkti naujesnį ir mažesnį būstą. Ieškovė ir atsakovas išsirinko sodo sklypą su 72 kv. m. namu (duomenys neskelbtini). Nors parduotas turtas (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės ir jos motinos vardu, prieš ieškovei pasirašant pirkimo pardavimo sutartį šalys aptarė turto įsigijimo nuosavybėn būdą: įvertinusios faktą, kad santuokos metu atsakovas pagerino parduotą nekilnojamą turtą savo darbu ir santuokinėmis lėšomis, priėmė sprendimą nekilnojamąjį turtą Aronijų g. 5, Byliškės, Prienų rajone, įgyti bendrosios santuokinės nuosavybės teise.

Po turto įsigijimo atsakovas iš karto įsigytą turtą pradėjo rekonstruoti ir jį pagerino iš esmės: nupirko ir sutvėrė naują tvorą, į sandėlį įvedė elektrą, išvedžiojo laidus sandėlyje ir ant sandėlio, pakabino šviestuvus ir sandėlyje ir lauke, medžiagos ir įranga kainavo 2 000 Lt (579,24 Eur); 2015 metais padarė kiemo apšvietimą, medžiagų kaina – 100 Eur; 2016 m. kovo mėnesį paėmė 2 000,00 Eur paskolą ir įrengė valymo įrengimus, paskolą grąžino su palūkanomis, iš viso 2 807,75 Eur; 2016 m. sumontavo namui lietaus latakus ir lietvamzdžius, medžiagos ir įranga kainavo 1 000,00 Eur; 2019 metų pavasarį ant sandėlio sumontavo vandens nubėgimo sistemą.

Atsakovas investicijoms į įgytą nekilnojamą turtą panaudojo savo uždirbtus pinigus, paimtas paskolas, kurias vėliau pats grąžino, ir didžiąją dalį darbų padarė pats. Viso atsakovas nekilnojamojo turto pagerinimui investavo 15 114 Eur. Savo darbą vertina tokia pat suma. Teikdamas reikalavimą dėl piniginės kompensacijos, atsakovas įvertina tai, kad atsakovo pajamos visada buvo didesnės nei ieškovės, tuo pačiu didesnė finansinė suma, skirta nekilnojamojo turto pagerinimui, todėl reikalaujama piniginė kompensacija yra 16 000 Eur.

Esant išvardintoms aplinkybėms, atsakovas neprieštarautų, jog jam ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo būtų perduotas ieškovei valdyti asmeninės nuosavybės teise, ieškovei I. M. išmokant atsakovui 16 000 Eur piniginę kompensaciją.

Gyvendamos santuokoje šalys įgijo transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 150,00 Eur. Šalių sūnus M. M. savo asmeninėmis lėšomis įgijo žemiau išvardintas transporto priemones ir įregistravo jas ieškovės vardu: „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 150,00 Eur; „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 250,00 Eur. Atsakovas neprieštarauja, kad visos nurodytos transporto priemonės po santuokos nutraukimo būtų priteistos atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teise, nemokant ieškovei kompensacijos su atsakovui tenkančią didesnę šio turto dalį – sūnui priklausantį turtą atsakovas grąžins sūnui. Atsakovas išlaikymo sau nereikalauja. Po ištuokos atsakovas pasilieka pavardę M. Atsakovas kreditorių neturi.

Atsakovas 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 4 d., teismo posėdžio metu prašė tenkinti priešieškinį, remdamasis priešieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais, bei nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Papildomai paaiškino, jog jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, o išgerdavo kartu su ieškove. Dauguma konfliktai kildavo dėl ieškovės dukros. Jis buvo ištikimas, kitos moters neturėjo. Su ieškove nuo 2018 m. santuokinio gyvenimo negyvena, jis girdėjo, kad ji turi kitą vyrą. Nauji namai nupirkti už ieškovės ir jos motinos padovanotus pinigus.

Atsakovas klaidingai apibūdina atliktus remonto darbus kaip reikšmingus turto pagerinimus, o jo reikalaujamos kompensacijos dydis yra neprotingai didelis.

1996 metais buvo tik einamojo remonto darbai, ženkliai mažesnės apimties, jiems atlikti buvo panaudota ieškovės gauta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpį. Maždaug už 800,00 litų, gautų kaip motinystės pašalpa, buvo nupirktos medžiagos remonto darbams, kad atsinaujinti gyvenamąsias patalpas gimus sūnui. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas remontavo laiptinę ir mansardoje esančią atskirą virtuvėlę, daugiau darbų neatliko. Ieškovė pripažįsta, jog ne 1999, o 2001 metais, atsakovas atliko darbus, kuomet pasirūpino, kad vanduo būtų tiekiamas į namą, atsakovas supirko reikalingas medžiagas, už ieškovės motinos L. M. K. duotus pinigus. 2007 metais atsakovas pirmojo aukšto remonto darbų neatliko, jokių medžiagų santuokinėmis lėšomis nepirko. 2004 m. ieškovės tėvas A. K. pardavė nuosavybės teise turėtą žemės sklypą už 24 000,00 litų už kuriuos jis užsakė stogo remonto darbus ir pasirūpino stogo uždengimu nauja danga bei pakeitė langus. Visa tai kainavo apie 16100,00 litų. Atsakovo motina niekada nedovanojo jam tokios didelės 30 000,00 litų sumos. Ieškovė pripažįsta, kad 2004 m. atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusius du sklypus, kuriuos buvo padovanojusi jo mama po tėvo mirties. Už vieną parduotą žemės sklypą atsakovas gavo, 2 000,00 litų, o už kitą – 3 000,00 litų. Už juos atsakovas nupirko ir ieškovės trisdešimtojo gimtadienio proga padovanojo minkštųjų baldų kampą (kainavusį 1 650,00 litų), už likusius sau nusipirko automobilį „Renault“. 2009 metais atsakovas neatliko jokių gyvenamojo namo antro aukšto remonto darbų ir jokių baldų jis nepirko. 2010 metais ieškovė kartu su savo mama sutarė užsisakyti virtuvės baldų komplektą, už kurį atsiskaitė abi lygiomis dalimis. Pagal užsakymą meistras pagamino ir atvykęs į vietą surinko bei pastatė virtuvės baldus. Atsakovas nei darbais, nei piniginėmis lėšomis prie virtuvės baldų pirkimo ir pastatymo neprisidėjo. 2012 metais, po vėtros, nugriuvus namo skliautui, ji su atsakovu pirko apie 20 plytų ir mūrijimui reikalingos medžiagas, kurias šis sumūrijo, tačiau jos nekainavo 400,00 litų, o ženkliai mažiau, apie 150,00 litų.

(duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovei įgijus nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo jokio poreikio jį remontuoti, juo labiau rekonstruoti, nes įgytas turtas buvo naujas. Atsakovas užtvėrė tvorą, pritvirtindamas suvirintą tinklą prie jau buvusių tvoros stulpų, medžiagos buvo pirktos už ieškovės motinos duotus pinigus. Atsakovas pasirūpino elektros įvedimu į sandėlį, kiemo apšvietimu, lietaus latakų ir lietvamzdžių sumontavimu, vandens nubėgimo sistemos įrengimu, tai kainavo ne 1 000,00 Eur, o 200,00 Eur. Atsakovas savo vardu ėmė vartojimo kreditą vandens valymo įrengimui, tačiau paskolą dengė abu lygiomis dalimis.

Atsakovas atliko kai kuriuos paprastojo remonto darbus, turto vertė nepadidėjo, o kaip tik sumažėjo. E. M. nė karto pats nemokėjo komunalinių mokesčių, taip pat neprisidėjo prie šių mokesčių išlaidų dalies kompensavimo pinigais. Todėl ieškovė mano, jog atsakovas, atlikęs tam tikrus remonto ar įrengimo darbus, tokiu būdu kompensavo būsto išlaikymo kaštus, todėl atsakovo reikalavimas priteisti jam 16 000,00 Eur dydžio kompensaciją atmestinas kaip nepagrįstas.

Liudytoja L. M. K. 2020 m. kovo 4 d., teismo posėdyje, ieškovės motina, paaiškino, kad atsakovas namuose nieko nepadėdavo, neduodavo ieškovei pinigų, dažnai gerė, atsakovas turėjo moterį, nes namo grįždavo per vėlai. Prie naujo namo atsakovas tvėrė tvorą. Senam name, kurį pardavė atsakovas kalė lenteles, vedė vandentiekį, tvarkė stogą. Gautus pinigus už parduotą namą ji dovanojo tik ieškovei, savo dukrai. Ieškovė nuo 2018 m. vasaros turi draugą. Ji su ieškove ir atsakovu gyvena vienuose, namuose, su atsakovu nesikalba.

Liudytojas E. K., 2020 m. kovo 4 d., teismo posėdyje, ieškovės brolis, paaiškino, kad tėvų namas buvo remontuojamas kai jo tėvas 2004 metais pardavė žemes, remontą darė pasamdyti žmonės. Tėvų namą pardavus jo sesuo ieškovė paėmė savo dalį ir motinos dalį ir nupirko namą soduose. Atsakovas senam tėvų name buvo atlikęs kosmetiškus darbus, buvo padarę lauko dušinę. Naujam name nieko nereikėjo daryti, žino, kad dėjo tvoros sietą, stulpai buvo. Apie atsakovą nieko blogo pasakyti negali, per šventes visi išgerdavo, konfliktų būdavo kaip ir kiekvienoj šeimoj.

Liudytoja G. K. 2020 m. kovo 4 d., teismo posėdyje, ieškovės dukra, paaiškino, kad nebuvo šeimos, atsakovas visus savaitgalius gerdavo, kartais su juo išgerdavo ir jos motina, ieškovė. Ji nuo šešių metų gyveno pas močiutę pirmame aukšte, o ieškovė su atsakovu – antrame aukšte. Jos ir atsakovo santykiai priešiški nuo mažens. Senam name buvo daromas remontas kai senelis pardavė žemes. Kai pardavė seną namą, močiutę L.M. K. padovanojo pinigus ieškovei.

Liudytoja A. S. 2020 m. kovo 4 d., teismo posėdyje, abiejų šalių giminaitė, paaiškino, kad kai atsakovas savaitgaliais išgerdavo kildavo konfliktai. Kartais su juo išgerdavo ir ieškovė. Iš kalbų girdėjo, kad atsakovas turi kitą moterį. Ieškove apie metai laiko turi draugą. Senam name atsakovas nieko neremontavo, jis namuose nedirbo ūkio darbų, buvo išėjęs gyventi pas savo motiną.

Liudytojas D. S. 2020 m. kovo 4 d., teismo posėdyje, paaiškino, kad bendravo šeimomis, per šventes išgerdavo ir ieškovė ir atsakovas. Atsakovas buvo pavydus. Visą buitį tvarkė viena ieškovė.

Liudytojas M. M. 2020 m. kovo 4 d., teismo posėdyje, šalių sūnus, paaiškino, kad tėvai skiriasi, nes nesutaria, barniai kyla dėl motinos kaltės, nes ji aštresnio charakterio, ji nuteikinėjo kitus žmones prieš tėvą. Jau prieš du metus motina turėjo draugą. Tėvas padėdavo buityje, duodavo motinai pinigų. Po paskutinio tėvų konflikto 2020 m. sausio 3 d. tėvas gyvena pas jį. Abu tėvai kartais išgerdavo, tėvas nėra prasigėręs. Senam name tėvas remontavo kambarius, tuomet jis dar buvo mažas. Naujam name tėvas tvarkė pamatus. Naujas namas buvo pirktas šeimai.

Liudytoja S. K. 2020 m. kovo 4 d., teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra šalių sūnaus Manto draugė ir pati ieškovė prieš du metus jai pripažino, kad turi kitą vyrą. Ieškovė priekaištaudavo atsakovui. Atsakovo girto nemačiusi.

Liudytoja J. Š. 2020 m. kovo 4 d., teismo posėdyje, paaiškino, kad jos motina R. B. 2017 m pasakė, kad ieškovė turi kitą vyrą. Atsakovas remontavo senus namus pirmą ir antrą aukštą. 2009 metais jai močiutė pardavė žemės sklypą už 30000 litų ir sakė, kad šie pinigai bus skirti jos dėdei (atsakovui), už kuriuos buvo remontuojamas namo stogas, keisti langai.

Liudytoja R. B. 2020 m. kovo 4 d., teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra atsakovo sesuo. Maždaug prieš 10 metų pas ją motina paklausė ar ji gali atiduoti broliui (atsakovui) pinigus, kuriuos gavo už parduotą žemės sklypą. Žemės sklypą pardavė už 30000 litų jos dukrai, o šiuos pinigus perdavė atsakovui, kuris remontavo senus namus.

Liudytoja G. M. 2020 m. kovo 4 d., teismo posėdyje, paaiškino, kad ji yra atsakovo teta ir jai žinoma, kad jos motina davė atsakovui 30000 litų namo atnaujinimui, kuriai metais nežino. Remontą darė pasamdyti žmonės.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodo, kad su atsakovu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2018 m. liepos mėnesio, ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo charakterio, kuris tapo nesugyvenamas, skirtingas požiūris į bendrą gyvenimą, buitinių darbų atlikimą. Atsakovas nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, įtarė jį neištikimybe, naudojo psichologinį smurtą, nemokėjo jokių mokesčių.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos pareigas, nes prieš ją vartojo psichinį ir fizinį smurtą, nesaikingai vartojo alkoholį, nesirūpino šeima ir nevykdė jam tenkančių pareigų, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu.

Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovas nesirūpino šeima, nemokėjo mokesčių, nedirbo buities darbų, savaitgaliais pradėjo išgėrinėti alkoholį, buvo neištikimas ir dėl to iširo santuoka, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių šiuos teiginius. Ieškovė teigia, kad atsakovas jai buvo neištikimas, kad ji pati matė jį su kita moterimi 2019 metų vasarą, be to, apie tai jai sakė ir giminaičiai. Atsakovas neigia, kad buvo neištikimas, o kiti byloje esantys duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Priešingai nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad santuokos metu dar iki ieškinio padavimo į teismą (2019 m. rugpjūčio 26 d.) ieškovė turėjo kitą vyrą, tai patvirtino pati ieškovė ir liudytojai. Liudytoja L. M. K., parodė, kad nuo 2018 metų vasaros ieškovė, jos dukra, turi draugą, šalių sūnus M. M. parodė, kad maždaug prieš du metus, jo motina jau turėjo draugą, tokias aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. K.. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo charakteris tapo nepakenčiamas, konfliktiškas. Šalių sūnus paaiškino, kad ieškovė yra aštresnio charakterio, todėl tarp šalių kyla barniai, nesutarimai, ieškovė nuteikinėja kitus žmones prieš atsakovą. Taip pat nenustatyta, kad atsakovas nesirūpino šeima, neprisidėjo materialiai. Ieškovė pateikė duomenis, kad 2009 metų gegužės 21 d. teismo įsakymu iš atsakovo buvo prisiteisusi sūnaus išlaikymą, tačiau šalys paaiškino, kad po to susitaikė, ir ieškovė nesikreipė dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka. Ieškovė teigia, kad atsakovas jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir vieną kartą fizinį smurtą, tačiau šių aplinkybių nepagrindė dokumentais t.y., kad buvo kviečiama policija, pradėti ikiteisminiai tyrimai, kad kreipėsi dėl patirto fizinio ir psichologinio smurto į gydymo įstaigą ar teismo medicinos ekspertus. Pats atsakovas neigia, kad naudojo fizinį ar psichologinį smurtą, tokių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojai bei nėra duomenų, kad atsakovas būtų teistas, ar baustas administracine tvarka dėl smurto. Priešingai, byloje yra duomenys, patvirtinantys ieškovės smurtą prie atsakovą, ko pasėkoje atsakovas paliko bendrus namus. Liudytojas, šalių sūnus M. M., taip pat patvirtino, kad atsakovas prisidėdavo finansiškai prie šeimos išlaikymo ir buities darbų. Atsakovo pateikti duomenys apie vartojimo kreditus patvirtina, kad jis (duomenys neskelbtini) įsigijo televizorių, (duomenys neskelbtini) įgijo kompiuterinę techniką, kad savo vardu ėmė paskolas, kurios buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, kad jis yra įvykdęs finansinius įsipareigojimus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos patvirtina, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) dirbo ir gavo pajamas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 170, dokumento Nr. DOK-51117 1 priedas, 2 priedas).

Nors liudytoja L. M. K., ieškovės motina, parodė, kad atsakovas namuose nieko nepadeda, dažnai geria, tačiau tuo pačiu patvirtino, kad jis yra padaręs tam tikrus darbus prie namų ūkio. Liudytojas E. K., ieškovės brolis, paaiškino, kad nieko blogo apie atsakovą pasakyti negali, konfliktų būdavo kaip ir kiekvienoj šeimoj, per šventes išgerdavo. Liudytojai A. S. ir D. S. paaiškino, kad atsakovas neprisidėjo prie buities darbų, išgerdavo alkoholio, tarp šalių kildavo konfliktai, nors nurodė, kad kartu su atsakovu išgerdavo ir ieškovė. Tačiau teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo galimas alkoholio vartojimas ar neprisidėjimas prie buities darbų yra šalių santuokos iširimo priežastis, nes pati ieškovė teigė, kad atsakovas išgėrinėjo beveik nuo santuokos pradžios bei neprisidėjo prie šeimos išlaikymo finansiškai, neprisidėjo prie buities darbų. Toks ieškovės atsakovo elgesio toleravimas beveik nuo santuokos pradžios, virš dvidešimt metų, tikintis, kad atsakovas pasikeis ir ieškovė išsaugos šeimą, teismui duoda pagrindą abejoti, kad šeimoje galimai buvęs alkoholio vartojimas, neprisidėjimas prie šeimos biudžeto finansais, neprisidėjimas prie buities darbų yra šalių santuokos iširimo priežastis. Ieškovė ir atsakovas jau nuo 2018 metų vasaros negyvena kaip sutuoktiniai, nors ir gyveno vienuose namuose, tačiau jų nesiejo artimas ryšys ir supratimas, jie nevedė bendro ūkio, negyveno sutuoktinių gyvenimo, o nuo 2018 metų vasaros ieškovė turi draugą.

Atsakovas nurodo, kad santuokos iširimo priežastis yra ta, kad ieškovė panoro spalvingesnio gyvenimo, naujų pažinčių, linksmybių, intrigų, romantikos, jis ieškovei tapo neįdomus ir tuo pačiu nereikalingas. Atsakovas neigia, kad turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, būdavo, kad išgerdavo abu su ieškove, tokios aplinkybės neneigė ir pati ieškovė.

Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo, dėl ko galima daryti išvadą, kad gyvenimas atskirai tenkino ir dėl natūralaus tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, abiejų sutuoktinių veiksmai liudija, kad abu jie nebrangino santuokos ir neketino tęsti vedybinio gyvenimo, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).

I. M. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad į ieškovės sąskaitą (duomenys neskelbtini) už turtą (duomenys neskelbtini), pervesta 87 000,00 Lt (25 196,94 Eur) bei ieškovės vardu 2014 m. birželio 23 d. įnešta 79 000,00 Lt (22 879,98 Eur) grynųjų pinigų.

Ieškovė kaip pirkėja (duomenys neskelbtini)sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastato-ūkio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo už bendrą 172 00,00 Lt (49 814,64 Eur) kainą, 6 000,00 Lt sumokant grynais iki sutarties pasirašymo, o 166 000,00 Lt (48 076,92 Eur) iki sutarties pasirašymo pervedant į pardavėjo sąskaitą; sutarties 5.2. punkte ir VIII skyriuje nurodyta, kad pirkėjas daiktus įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu E. M. (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 16-28).

Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas už ieškovės bei jos motinos asmenines lėšas. Atsakovas neprieštarauja, kad šalims, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo būtų perduotas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o jam, ieškovė išmokėtų 16000 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas piniginės kompensacijos dydį grindžia tuo, kad jis gyvendamas santuokoje su ieškove, savo asmeninėmis ir bendromis santuokinėmis lėšomis bei savo darbu prisidėjo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 37/100 dalis priklausė ieškovei, o likusi dalis ieškovės tėvams. (duomenys neskelbtini), šį turtą ieškovė su savo motina pardavė ir (duomenys neskelbtini)buvo nupirktas, ieškovės ir jo bendrosios santuokinės nuosavybės teise, gyvenamasis namas su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), įvertinus, kad santuokos metu jis savo darbu ir santuokinėmis lėšomis, buvo pagerinęs ieškovei ir jos motinai asmeninės nuosavybės teise, priklausantį turtą, kuris buvo parduotas. Atsakovas taip pat teigia, kad nupirkus gyvenamąjį namą su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), jis sumontavo tvorą, vartus, į sandėlį įvedė elektrą, sutvarkė elektros instaliaciją, padarė kiemo apšvietimą, įrengė valymo įrengimus, sumontavo namo lietaus latakus ir lietvamzdžius, ant sandėlio sumontavo vandens nubėgimo sistemą.

Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu dėl kompensacijos išmokėjimo, nurodydama, kad kompensacijos dydis neprotingai didelis ir visiškai jam nepriklauso. Ieškovė sutinka, kad atsakovas atliko kai kuriuos einamojo remonto darbus, jos tėvų gyvenamajame name, kurio dalis priklausė jai, tačiau jų nevertina kaip turto pagerinimo, o kaip paprasto remonto darbus. Ieškovė taip pat nesutinka, kad atsakovas pagerino ir naujai įgytą būstą, teigdama, kad įgytas turtas buvo naujas, nors pripažino, kad atsakovas atliko darbus, tačiau jos nuomone atsakovo atliktų darbų rezultate įgytas turtas nebuvo esmingai pagerintas, turto vertė nepadidėjo, o kaip tik sumažėjo.

Nors atsakovas priešieškinyje nurodė, jog jis patyrė ieškovei ir jos tėvams priklausančio būsto pagerinimo išlaidų (laikotarpyje nuo 1996 metų iki 2012 metų atliko įvairius remonto darbus) nurodė, kokias konkrečias sumas išleido bei įvertino savo darbą, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų (sąskaitų, lokalinių sąmatų ir pan.) apie patirtas išlaidas bei savo darbo įvertinimo metodiką (CPK 178 str.). Atsakovas nurodė, kad savo darbą įvertina tokia pačia suma t.y. 15114,00 Eur, kurią investavo į nekilnojamojo turto pagerinimą ir prašė priteisti 16000,00 Eur. O ieškovė teigia, kad buvo atlikti kai kurie darbai, daug mažesnių apimčių, kad buvo panaudoti ne tik santuokinės lėšos, bet dalį darbų finansavo ieškovės tėvai. Teismo posėdyje apklausti liudytojai visumoje negalėjo patvirtinti konkrečiai atliktų darbų, žinoti iš kokių lėšų buvo įgytos statybinės medžiagos, kiek konkrečiai prie darbų atlikimo prisidėjo atsakovas savo darbu. Iš atsakovo pateikto atliktų darbų sąrašo negalima spręsti ar atsakovas faktiškai atliko darbus, kiek atliko darbų, kiek išleido pinigų medžiagoms įsigyti, tai yra tik hipotetiniai skaičiavimai.

Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 str.1 d.7 p.). Pagal CK 3.89 str.2d., turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

2000 m. CK įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodytas turtas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, buvo įregistruotas viešajame registre (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas įregistruotas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (duomenys neskelbtini). Ieškovė įrodinėja, kad gyvenamasis namas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvo įgytas iš jos asmeninių piniginių lėšų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma (elektroninės bylos apyrašo t. 2, b. l. 16-17, dok. Nr. DOK-6278 1 priedas) patvirtina, kad ieškovė nuo 1995 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 1997-06-18 iki 1999-05-31 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 1999-06-01 iki 1999-12-31 – (duomenys neskelbtini), nuo 2001-01-23 iki 2008-04-22 ji dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2008-06-02 dirba (duomenys neskelbtini).