- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-19
- Bylos Nr.
- I-633-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03488-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. 2017-10-16 teismui paštu pateikė skundą, kurį 2017-11-07 patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2017-07-31 sprendimą Nr. (7.12)5-27-11542 ir VSDFV 2017-09-13 sprendimą Nr. (10.10.) I-5703 bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių 2017-06-27 pareiškėjo prašymą apdrausti jį valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis nagrinėti iš naujo ir jį tenkinti.
Paaiškino, kad pareiškėjo brolis A. N. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu, o pareiškėjas paskirtas brolio globėju. Remdamasis šiomis aplinkybėmis pareiškėjas 2017-06-27 VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis, kaip asmenį, esantį neveiksnaus asmens globėju. Tačiau VDFV Vilniaus skyrius bei VSDFV tokį pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė, motyvuodami, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, jog globojamam asmeniui yra nustatyta visiška negalia arba nuolatinės slaugos poreikis. Pareiškėjo teigimu, nors broliui nėra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, jam 2005-06-02 neterminuotai buvo nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Tokių asmenų, kuriems nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, fiziniai suvaržymai bei negebėjimas savarankiškai gyventi socialiniame gyvenime prilygsta tų asmenų, kuriems nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, galimybėms. Todėl, pareiškėjo teigimu, asmenys su nustatytu specialiu slaugos poreikiu ir tie, kuriems paskirta nuolatinė priežiūra (pagalba), negali būti traktuojami skirtingai, abu jie yra toje pačioje teisinėje padėtyje ir priklauso vienai asmenų grupei. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjas teigia, kad nėra jokio pagrindo tokių asmenų globėjus traktuoti skirtingai.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–35).
Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs kartu su pareiškėjo J. P. 2017-06-27 prašymu pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas nepateikė specialiųjų poreikių nustatymo pažymos, specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos ar slaugomo asmens visiškos negalios invalidumą patvirtinančio dokumento. Kadangi J. P. per nustatytą terminą dokumentų, įrodančių, kad jo slaugomam asmeniui nustatyta visiška negalia arba nuolatinės slaugos poreikis, nepateikė, atsakovas 2017-07-31 priėmė sprendimą Nr. (7.12) 5-27-11542 nedrausti pareiškėjo valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis kaip asmens, slaugančio neįgalų asmenį. Atsakovo teigimu, specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti bei savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą. Tuo tarpu šiuo atveju pats pareiškėjas skunde pripažįsta, kad jo globotiniui A. N. nėra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas negali būti draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis ir dėl to, kad pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriuje laikotarpiu nuo 2007-04-11 iki 2030-02-28 yra paskirta ir mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija pagal išduotas darbingumo lygio pažymas. Vertinant pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pažymėjo, kad teisinio pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą nėra. Remdamasis Konstitucinio Teismo praktika pastebėjo, jog teisinis reguliavimas nepaneigia valstybės pareigos rūpintis piliečiais nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais bei nepažeidžia asmenų lygybės principo.
Teismo posėdyje atsakovo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, o jos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje yra kilęs ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo ir VSDFV sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pareiškėjo prašymą apdrausti jį valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis nagrinėti iš naujo ir jį tenkinti. Teismas pažymi, kad vertinant nurodytų sprendimų teisėtumą, analizuotina ar pareiškėjas, esantis savo brolio, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, globėjas, galėjo būti apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu, kaip asmuo, slaugantis neįgalų asmenį.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (2017-01-01 teisės akto redakcija), Valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis tvarkos aprašas, patvirtintas VSDFV direktoriaus 2011-07-05 įsakymu Nr. V-269 (2016-04-21 teisės akto redakcija)(toliau – ir Tvarkos aprašas), Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 (2017-01-01 teisės akto redakcija).
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose šį neįgalų asmenį, draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Pažymėta, kad nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pareiškėjo pajamų, siekiant būti apdraustam valstybiniu socialiniu draudimu, teismas analizuos tik pirmąją sąlygą, jog asmuo gali būti draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu jeigu jis nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose šį neįgalų asmenį.
Vadovaujantis Tvarkos aprašo 33.2 punktu, siekiant būti apraustam valstybės lėšomis, asmuo, slaugantis neįgalų asmenį, turi pateikti slaugomo asmens Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą, kurioje nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jei šis poreikis nustatytas po 2013-07-01, arba slaugomo asmens Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą, jei šis poreikis nustatytas nuo 2005-07-01 iki 2013-06-30 (jei atitinkami duomenys gauti pagal asmens duomenų teikimo sutartį, šių pažymų pateikti nereikia), arba slaugomo asmens visiškos negalios invalidumą patvirtinantį dokumentą, jei visiška negalia nustatyta iki 2005-07-01. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, kad asmeniui, kuris slaugo namuose neįgalųjį, siekiant būti apdraustam valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialinių draudimu, reikia pateikti rašytinius įrodymus, kad jo slaugomas asmuo yra neįgalus ir jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Teismas pažymi, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis nėra tapatus specialiajam nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiui. Pagal Kriterijų aprašo 1 punktą, specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą. Tuo tarpu specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą. Tuo tarpu draudžiamas valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu yra tik tas asmuo, kuris slaugo neįgalų asmenį, kuriam nustatytas būtent ne specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, o specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, matyti, kad asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, sveikatos būklė yra laikytina blogesnė nei to asmens, kuriam nustatyta nuolatinė priežiūra (pagalba) namuose. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas būtent tiems asmenims, kurie apskritai negali orientuotis aplinkoje, judėti ar dirbti, tuo tarpu nuolatinė priežiūra (pagalba) teikiama asmeniui, kuris gali orientuotis bei judėti, tačiau dėl atitinkamų sveikatos problemų jam reikia pagalbos tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą.
Bylos duomenims nustatyta, kad Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškėjo brolis A. N. pripažintas neveiksniu (b. l. 45), o pareiškėjas to paties teismo nutartimi paskirtas A. N. globėju (b. l. 47). J. P. 2017-06-27 prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas apdrausti jį valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis, nurodė esantis globėjas, slaugantis namuose neįgalų asmenį A. N. (b. l. 36). VSDFV Vilniaus skyrius 2017-07-05 raštu Nr. (7.100) 3-70805 paprašė pareiškėjo pateikti Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą arba slaugomo asmens Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą, kurioje būtų nurodyta, kad A. N. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba slaugomo asmens visiškos negalios invalidumą patvirtinantį dokumentą (b. l. 50). Pareiškėjui papildomų dokumentų nepatekus, atsakovas ginčijamu 2017-07-31 sprendimu Nr. (7.12) 5-28-11542 pareiškėjo prašymo apdrausti jį valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis, kaip slaugantį neįgalų asmenį A. N., netenkino (b. l. 54–55). Pareiškėjui apskundus nurodytą atsakovo sprendimą, VSDFV 2017-09-13 sprendimu Nr. (10.10) I-5703 ginčijamą VSDFV Vilniaus sprendimą paliko nepakeistą.
Taigi pagal turimus duomenis matyti, kad pareiškėjo broliui A. N. nėra nustatytas specialusis slaugos poreikis, taip pat nėra nustatytas visiškos negalios invalidumas, todėl pareiškėjas neatitinka Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų valstybės lėšomis būti apdraustam pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Nepateikus A. N. specialiojo slaugos poreikio ar visiškos negalios invalidumą patvirtinančių dokumentų, VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 33.2 punktu, ginčijamu 2017-07-31 sprendimu Nr. (7.12) 5-28-11542 pareiškėjo prašymo apdrausti jį valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis, kaip slaugantį neįgalų asmenį A. N., netenkino (b. l. 54–55). Kadangi nebuvo pagrindo pareiškėją apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis, VSDFV 2017-09-13 sprendimu Nr. (10.10) I-5703 ginčijamą VSDFV Vilniaus sprendimą pagrįstai paliko nepakeistą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2017-07-31 sprendimas Nr. (7.12)5-27-11542 ir VSDFV 2017-09-13 sprendimas Nr. (10.10.) I-5703 laikytini teisėtais bei pagrįstais, priimtais tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nėra teisinio pagrindo. Kadangi pagrindiniai pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti ginčijamus sprendimus netenkinti, atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių 2017-06-27 pareiškėjo prašymą apdrausti jį valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis nagrinėti iš naujo ir jį tenkinti. Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant nustatyti, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymas ta apimtimi, kuria yra nustatyta, jog „valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu gali būti draudžiami tik tie senatvės pensijos amžių nesukakę globėjai <....>, kurie namuose slaugo asmenį, kuriam buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir 52 straipsniui.
Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjant ginčo sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, teismui nekyla abejonių dėl byloje taikyto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.