Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. G., Č. G., G. Š., Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2017-11-10 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo 8 kv. m pastatą – sandėliuką, plane žymimą indeksu 61lž, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis ir suinteresuoti asmenys J. G. su sutuoktiniu Č. G. ir G. Š. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turi patalpas. Prie šio gyvenamojo namo yra suformuotas žemės sklypas, kurio dydis 0,1958 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1977 m. pareiškėjo K. M. tėvai G. M. ir J. M. pagal tuo metu veikusios valstybinės institucijos Šilutės vykdomojo komiteto leidimą pasistatė 8 kv. m ploto sandėliuką, kuris plane žymimas indeksu 61lž (leidimas nėra išsaugotas ir negali pasakyti, ar tai buvo rašytinis ar žodinis leidimas). (duomenys neskelbtini) m. mirė pareiškėjo tėvas J. M., o mirus 2005 m. pareiškėjo motinai G. M. K. M. priėmė velionės palikimą. Nuo 2005 m. rudens K. M. sandėliuką valdo nuosavybės teise, jame laiko sodo reikmenis, malkas. Suinteresuoti asmenys J. G. su sutuoktiniu Č. G. bei G. Š. iki šiol nėra pareiškę pretenzijų dėl sandėliuko valdymo fakto.Suinteresuotas asmuo J. G. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad, pagal jos turimą informaciją, šis sandėliukas yra pastatytas nelegaliai, be jokio statybos leidimo. Pareiškėjo argumentas, kad statybos leidimas nėra išsaugotas ir negali pasakyti, ar tai buvo rašytinis ar žodinis leidimas, nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokio norminio akto, kurio pagrindo būtų išduodamas žodinis statybos leidimas. Jos nuomone, pareiškėjas K. M. nori pačiu paprasčiausiu būdu, be jokių leidimų, projektų, suderinimų įteisinti nelegalią statybą. Be to, atsižvelgiant į sandėliuko vietą, pareiškėjui norint įteisinti sandėliuką kaip statinį nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir apsaugos zonoje, būtų reikalingi įvairūs leidimai ir suderinimai su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriumi. Nurodytas sandėliukas yra kelių bendraturčių žemėje, taip pat ir Lietuvos valstybės, derinimai dėl statinių įteisinimo galbūt turėtų būti atlikti ir su sklypo bendraturčiais. Šių procedūrų K. M. nori išvengti prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja pažymėjo, kad šiuo metu egzistuoja ir neteisminė senų pastatų įteisinimo procedūra, kurią numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25d., sąrašo patvirtinimo“, tačiau pareiškėjas šia tvarka nesinaudojo.Suinteresuotas asmuo Č. G. su pareiškimu nesutiko. Parodė iš esmės analogiškai, kaip ir suinteresuotas asmuo J. G.. Jo nuomone, juridinio fakto nustatymas prieštarautu galiojantiems teisės aktams, o pareiškėjas nori faktą nusistatyti siekdamas išvengti būtinų procedūrų įteisinant statybas.Suinteresuotas asmuo G. Š. taip pat nesutiko su pareiškimo tenkinimu. Parodė iš esmės analogiškai, kaip ir suinteresuoti asmenys Č. G. ir J. G..Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos savo atsiliepime į pareiškimą prašė teismo spręsti dėl pareiškimo pagrįstumo teismo nuožiūra.