Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Planet Group“ ieškinį atsakovui M. C. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos apdaila“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsilepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atsiliepimo motyvai:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Byloje nustatytos aplinkybės, kad 2020 m. kovo 18 d. tarp UAB „Planet Group“ (rangovės) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovės) buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. Z000000739, sutarties objektas – 2020 m. kovo 10 d. sąmata Nr. Z000000739. Šia Sutartimi UAB „Planet Group“ įsipareigojo pagaminti / pateikti sąmatoje išvardytas prekes adresu (duomenys neskelbtini), pagal su užsakove iš anksto suderintus matmenis, o užsakovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo priimti prekes, pasirašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, ir atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties 3.2 punkte numatyta sutarties pasirašymo dieną sumokėti 30 proc. bendros sumos, t. y. 6 086,42 Eur. Sutarties 3.3 punkte numatyta, kad likusią sumą 14 201,65 Eur pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui per 30 kalendorinių dienų po prekių priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos ir PVM sąskaitos faktūros pasirašymo dienos.

10. Sutartyje numatyta bendra sutarties objekto kaina – 20 288,07 Eur su PVM. Nustatyta, kad tarp UAB „Planet Group“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 19 d. (toliau – Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas). Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 25 d. ieškovei pervedė 6 044 Eur avansą, 2020 m. lapkričio 23 d. pervedė 216,75 Eur ir 2020 m. gruodžio 14 d. pervedė 1 500 Eur (t. y. iš viso – 7 763,75 Eur), o ieškovė perdavė užsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių iš viso už 18 263,75 Eur. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte užfiksuota, kad pagal ieškovės pateiktas sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėta suma sudarė 10 500,00 Eur.

11. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp UAB „Planet Group“ (kreditorės), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (skolininkės), atstovaujamos direktoriaus M. C., ir fizinio asmens M. C. (laiduotojo) 2021 m. kovo 19 d. sudaryta Laidavimo sutartis. Šia sutartimi laiduotojas M. C. (atsakovas) neatlygintinai įsipareigojo atsakyti kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ visu savo turtu, jeigu skolininkė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) tinkamai ir laiku iki 2021 m. gruodžio 31 d. neįvykdys visos savo prievolės 10 500 Eur ir grąžinti kreditorei skolininkės skolą, įskaitant palūkanas, netesybas, ir visas kitas su tuo susijusias prievoles, t. y. skolą atsiradusią dėl neapmokėtų sąskaitų už prekes. Laidavimo sutartyje pažymėta, kad 2021 m. kovo 19 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pridedamas kaip priedas prie Laidavimo sutarties. Laidavimo sutarties 3.1 punkte numatyta, kad neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius skolos grąžinimo prievolę, skolininkė ir laiduotojas atsako kreditorei kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai; už skolos gražinimą laiduotojas atsako savo turtu ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkė.

12. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad ieškovė ieškinyje netinkamai aiškino pirkimo–pardavimo teisinius santykius, kuriuos reglamentavo ieškovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta Sutartis, ir nepagrįstai reikalavo iš atsakovo priteisti skolą už neva parduotas prekes. Apeliaciniu skundu atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo Sutarties nuostatų ir nepasisakė dėl atsakovo iškeltų klausimų, susijusių su minėtos Sutarties nuostatų taikymu ir Sutarties vykdymu, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

13. Apeliantas pažymi, kad pagrindinis ginčas tarp šalių kilo ne iš laidavimo, o iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, todėl tinkamam ginčo išsprendimui buvo būtina analizuoti minėto instituto normas ir 2020 m. kovo 18 d. sudarytos Sutarties nuostatas. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja 2020 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, jog kol nėra sumokėti pinigai už gaminius ar atliktus darbus, tol jie yra bendrovės (ieškovės UAB „Planet Group“) nuosavybė. Apelianto teigimu, kadangi ieškovės pagamintos prekės buvo jos nuosavybė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir neturi pareigos sumokėti už ieškovei nuosavybės teise priklausančius daiktus.

14. CK 6.82 straipsnio 2 dalis numato, kad laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas; laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo argumentus, kuriais atsakovas teigė, jog ieškovė turi reikšti reikalavimą dėl prekių išreikalavimo, taip pat atsakovo argumentus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo prievolės vykdyti 3 347,69 Eur mokėjimo pagal 2020 m. kovo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, todėl tokios prievolės neturi ir laiduotojas, ir tokius atsakovo argumentus pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais ir juos atmetė. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus ir įvertinusi jų visumą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos.

15. Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). CK 6.314 straipsnio, reglamentuojančio pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumokėjimą, 2 dalyje numatyta, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar CK perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus. Pagal CK 6.314 straipsnio 4 dalį, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą. CK 6.314 straipsnio 5 dalis numato, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovas remiasi argumentu, jog ieškovės pagamintos prekės buvo jos nuosavybė, kol už jas nesumokėta, tačiau atsakovas neginčija aplinkybės, jog prekės pagal Sutartį buvo perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo priimtos. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik byloje esančius rašytinius įrodymus (ieškovės į bylą pateiktus prekių priėmimo–perdavimo aktus, PVM sąskaitas faktūras), bet ir atsakovo M. C. duotus paaiškinimus. Nustatyta, kad atsakovas M. C., tuo metu buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2022 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje patvirtino, jog prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priėmusi, prekės buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantas neginčija. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių negavo.

17. Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl Sutarties sąlygų nesilaikymo, užsakovei (UAB „(duomenys neskelbtini)“) neatsiskaičius už prekes, ieškovė susigrąžino dalį nepanaudotų prekių (perdavė jas UAB „Klaipėdos apdaila“) ir 2021 m. gegužės 12 d. išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, serija KRE, Nr. 0037 dėl 7 152,31 Eur. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija, kad ieškovės neparduotų UAB „Klaipėdos apdaila“ prekių likučio vertė yra 3 347,69 Eur (10 500 Eur – 7 152,31 Eur), t. y. atsakovas byloje neginčija ieškinio sumos.

18. Apeliantas remiasi CK 6.349 straipsnio 1 dalimi, tačiau apelianto akcentuojama teisės norma reglamentuoja draudimą disponuoti daiktais. CK 6.349 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu pirkimo–pardavimo sutartis numato, jog nuosavybės teisė į perduotus pirkėjui daiktus išlieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiškai sumokėta arba įvykdytos kitokios sąlygos, tai pirkėjas iki nuosavybės teisės į daiktus perėjimo jam neturi teisės tuos daiktus parduoti ar kitaip jais disponuoti, išskyrus atvejus, kai sutarties ar daiktų paskirtis ir savybės lemia ką kitą. Pagal CK 6.349 straipsnio 2 dalį, kai neįvykdomos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybės teisės į daiktus perėjimą pirkėjui, pardavėjas turi teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tačiau pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose taip pat nustatyti ir kiti civilinių teisių gynybos būdai, kai yra pažeidžiama pirkėjo pareiga sumokėti daikto kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.345 straipsnis).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad iš nuosavybės teisės prigimties kildinami savininko teisių pirkimo–pardavimo santykiuose apsaugos teisiniai mechanizmai (CK 6.345 straipsnio 1 dalis, 6.349 straipsnio 2 dalis) sistemiškai aiškintini kaip suteikiantys savininkui apsisprendimo teisę, ar dalies kainos nesumokėjimo atveju, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, reikalauti visų daiktų grąžinimo ir prisiimti prievolę grąžinti pirkėjo jau sumokėtą kainos dalį, ar atsisakyti daliųjų daiktų dalies, už kurią sumokėta, nuosavybės ir išreikalauti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar išreikalauti nesumokėtą daikto kainos dalį, t. y. reikalauti, kad pirkėjas įvykdytų mokėjimo prievolę. Pardavėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas priklauso nuo konkrečių faktinių ir teisinių situacijų. Tarp tokių yra ir bankroto bylos iškėlimo pirkėjui teisinių pasekmių vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2009).

20. Bylos duomenimis, pirkėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti kilnojamieji daiktai (prekės) buvo dalūs. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nebuvo galimybės susigrąžinti visas prekes – ji atsiėmė tiek prekių, kiek jų buvo likę nepanaudota. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje esančius susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenis, jog atsakovas (laiduotojas), būdamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pats nurodė tiek ieškovei, tiek UAB „Klaipėdos apdaila“ apie galimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės priimtų prekių pardavimą, tad tokios aplinkybės jam buvo žinomos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino atsakovo bylos nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes priėmė, taip pat paaiškinimus, jog prekių likutį (dalį durų) UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijai. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi (dabartinis civilinės bylos Nr. eB2-128-730/2023) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, joje Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi, tenkinus nemokumo administratoriaus prašymą, patvirtintas UAB „Planet Group“ 3 347,69 Eur finansinis reikalavimas, tas pats finansinis reikalavimas patvirtintas ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, nutarus likviduoti bankrutuojančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto ir patvirtinti galutinį kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo argumentus, jog jis nebuvo bankroto byloje dalyvaujantis asmuo, ir pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje ieškovei priešinių reikalavimų nereiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms ir išreikštam ieškovės, kaip pardavėjos, pasirinktam teisių gynimo būdui, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovė turi reikšti reikalavimą dėl visų prekių išreikalavimo.

21. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiteisėjimo dieną skolininkės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) prievolė dėl atsiskaitymo pagal dalį perduotų, bet ieškovei UAB „Planet Group“ (kreditorei) negrąžintų, prekių nebuvo įvykdyta. Taip pat byloje nenustatyta, kad ieškovės kreditinis reikalavimas bankroto byloje patenkintas. Taigi byloje nėra duomenų, kad atsakovo laidavimu užtikrinta skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolė dėl 3 347,69 Eur skolos yra pasibaigusi (CK 6.87 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnis). Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Esant nurodytiems duomenims, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo, kaip laiduotojo, 3 347,69 Eur skolą yra pagrįstas, dėl to buvo pagrįstai patenkintas.

22. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiška ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai tenkinto ieškovės ieškinio reikalavimus. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti priešingą sprendimą, dėl to jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 700 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, pripažintinos pagrįstomis ir, atsakovo apeliacinį skundą atmetus, priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. C. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Planet Group“ naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.