- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 1-14-762/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- A. D.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, dirbantis R. V. TPĮ „O“ šaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2007-01-22 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda, 2010-03-19 bauda pilnai išieškota, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2010 m. liepos mėn. 31 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiais ir kojomis R. M. į veidą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas galvos smegenų kairių smilkininės ir momeninės skilčių sumušimus, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairių kaktinės ir momeninės sričių minkštuosiuose audiniuose, muštinę žaizdą kairiajame momenyje, veido ir akių sumušimus bei dešinio peties sąnario sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairių X-o bei XI-o šonkaulių ir kairio skruostikaulio lūžius, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą.
Kaltinamasis A. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-07-31 (duomenys neskelbtini), būnant pas G. S. kieme, M. M. paskambino motina, po ko M. M. paprašė nuvažiuoti iki jo namų, nes atvykęs R. M. daužosi į namus. Nuvažiavus į M. M. namų kiemą, pamatė išvažinėjantį R. M.. R. M. sustojo. Išlipus iš mašinos su R. M. kilo konfliktas. R. M. pradėjo ant jų rėkauti ir išsitraukęs atsuktuvą, bedė jam į ranką. Galėjo tuomet R. M. gindamasis suduoti. G. S. stojo jį ginti, todėl R. M. atsuktuvu dūrė ir G. S. bei toliau švaistėsi atsuktuvu. Po to R. M., matomai jų trijų išsigandęs, pasileido bėgti iš kiemo link kelio rėkdamas, kad visiems bus blogai. Norėdamas R. M. išvaryti iš namų kiemo, R. M. pradėjo vytis. R. M. pasivijo prie tilto. Šis vėl pradėjo švaistytis atsuktuvu, todėl R. M. sudavė dar kelis smūgius, kol išmušė atsuktuvą. Po to dar su R. M. grūmėsi ir vienas kitam sudavė po kelis smūgius, galėjo R. M. ir įspirti. Matė, kad R. M. buvo pamušta viena akis. Mano, kad sužalojimus R. M. padarė gindamas save bei savo draugus nuo pavojingo R. M. elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Nors A. D. kaltu neprisipažįsta, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., teismo nuomone, visiškai įrodyta:
Nuketėjusiojo R. M. parodymais. Jis parodė, kad 2010 m. liepos mėn., tikslios dienos nepamena, (duomenys neskelbtini), atvažiavo į D. G. namus pasiimti savo paliktų automobilio sėdynių. Iš daržinės pasiėmus sėdynes ir jau išvažinėjant iš kiemo, pastebėjo atvažiuojantį automobilį „Opel Vectra“. Šis automobilis sustojo ir iš jo išlipo M. M., A. D. ir G. S.. Jis taip pat sustojo ir išlipo. Su šiais vaikinais kilo konfliktas, A. D. jam pradėjo priekaištauti dėl skolos už parduotas netinkamos kokybės plytas ir jį pradėjo mušti. Jis traukėsi atbulas, o A. D. jam smūgiavo. Prašė A. D. liautis, tačiau G. S. suriko „davai išjungiam ir išvežam“. Tuomet jis pradėjo bėgti nuo vaikinų. Netoli tilto jį pargriovė. G. S. jį pradėjo smaugti, sudavė smūgius į galvą, smilkinius, A. D. spardė iš apačios, o M. M. spardė į šonus. Jam nuo sužalojimų bėgo kraujas. Pagalvojęs, kad bus blogai nusirideno į kelio šlaitą. Tik jam užlipus ant kelio vėl A. D. jam spyrė į veidą. Pagrinde jį mušė A. D.. Po to, vaikinai jam pagrasinę, kad jis nerašytų pareiškimo, pasišalino. Viso konflikto metu, kuomet jis buvo mušamas rankoje laikė nedidelį atsuktuvą, skirtą automobilio užvedimui, tačiau šiuo atsuktuvu niekam iš vaikinų nesmūgiavo.
Nukentėjusiojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad R. M. (duomenys neskelbtini) , namų kieme parodė vietą, kurioje sutiko A. D., G. S. ir M. M. bei toje pačioje vietoje parodė kaip jam į galvą smūgiavo A. D.. Po to parodė kryptį link kelio kur link jis traukėsi nuo jaunuolių. Prie kelio ir įvažiavimo į kiemą parodė vietą, kur jį sumušė visi trys jaunuoliai – parodė kaip A. D. jam sudavė smūgius į galvą, į šoną, kaip buvo sugriebęs už sprando, kaip jį suėmė parkritusį už galvos ir jam spyrė į veidą; parodė kaip G. S. buvo jį sugriebęs už atlapų, kaip buvo suėmęs už sprando, kaip sudavė smūgius į veidą, sprandą bei parodė kaip M. M. spardė į šoną. Taipogi parodė R. M. kur jis nuo suduotų smūgių nusirito į kelkraščio griovį.
Specialisto išvada (2010-10-11 Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad R. M. konstatuota galvos smegenų kairių smilkininės ir momeninės skilčių sumušimas, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kraujosruva kairių kaktinės ir momeninės sričių minkštuosiuose audiniuose, muštinė žaizda kairiajame momenyje, veido ir akių sumušimas bei dešinio peties sąnario sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairių X-o skeveldrinis bei XI-o šonkaulių ir kairio skruostikaulio lūžiai. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Dėl kairio skruostikaulio ir kairių X-XI šonkaulių lūžių R. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Liudytojo G. S. parodymais. Jis parodė, kad tikslios datos nepamena, (duomenys neskelbtini), jis kartu su A. D. ir M. M. buvo pas jį namuose. M. M. paskambinusi motina pasakė, kad į jų kiemą atvažiavęs R. M. daužosi į duris, gąsdina namuose paliktą vaiką. M. M. paprašė padėti išvaryti R. M. iš jų kiemo ir jie kartu nuvyko iki M. M. namų. Atvykus pastebėjo R. M. išvažinėjantį, tačiau juos pamatęs R. M. pats sustojo. Išlipus iš mašinų tarp jų ir R. M. prasidėjo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu R. M. staiga rankoje turėtu atsuktuvu sudavė į A. D. kairį petį. Tai pamatęs puolė A. D. ginti ir R. M. nustūmė nuo A. D.. Stumdamas pajautė, kad R. M. jam taip pat atsuktuvu sudavė smūgį į dilbį. R. M. paleidęs ir nusisukęs pajuto, kad R. M. jam dar kartą atsuktuvu sudavė smūgį į nugarą. Paėjęs toliau ir atsisukęs pamatė, kad A. D. jį gynė, jis su R. M. mosavo rankomis. M. M. stovėjo nuošaliau ir į konfliktą nesikišo. Tuoj pat pamatė, kad R. M. pabėgo grasindamas, kad visiems bus blogai. A. D. R. M. nusivijo link kelio tilto. Kol nuėjo iki jų jau viskas buvo pasibaigę. Matė, kad R. M. išlipinėjo iš griovio, jis tuomet jau buvo apsiraminęs, jo veido šonas buvo paraudęs. Jis pats asmeniškai R. M. smūgių nesudavė.
G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad G. S. (duomenys neskelbtini) , M. M. namų kieme parodė vietą kur įvykio dieną sutiko R. M.. Parodė kaip R. M. atsuktuvu sužalojo A. D., parodė kaip jis skirdamas R. M. ir A. D., R. M. suėmė už atlapų, bei parodė kaip jam R. M. su atsuktuvu sužalojo ranką. Po to G. S. parodė kur link R. M. nubėgo, o paskui jį nubėgo ir A. D..
Specialisto išvada (2010-10-11 Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad G. S. konstatuoti odos randai kairiajame dilbyje ir nugaroje. Sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje, galimai atsuktuvu. Galimas traumos laikas yra 2010-07-31.Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Liudytojo M. M. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną, jis buvo pas draugą G. S. (duomenys neskelbtini). Tuomet jam paskambino motina ir pasakė, kad jų namų kieme R. M. gąsdina namuose paliktą jo sesę M.. Motina prašė nuvažiuoti pasižiūrėti, kad R. M. nesumuštų M., kurią anksčiau jau buvo sumušęs. Jis tuomet kartu su G. S. ir A. D. greit nuvažiavo iki jo namų. R. M. jau išvažinėjo iš jų namų kiemo, tačiau juos pamatęs sustojo ir išlipo iš mašinos. Su R. M. kalbantis kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. D. R. M. priminė dėl jo skolos. Tuomet R. M. rankoje laikytu atsuktuvu bedė A. D. į ranką ir jie susikibo. G. S. juos skyrė, tačiau R. M. atsuktuvo bedė ir G. S. į ranką. Viskas vyko akimirksniu. Po šių smūgių R. M. pasileido bėgti link kelio, o A. D. jį nusivijo. Kas ten vyko jiems nubėgus jis nebematė, tačiau girdėjo judviejų rėkavimus. Konflikto metu nei jis nei G. S. R. M. smūgių nesudavė, visus sužalojimus R. M. padarė A. D..
M. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad M. M. (duomenys neskelbtini), savo namų kieme parodė vietą kur įvykio dieną sutiko R. M.. Parodė kaip R. M. atsuktuvu sudavė A. D. į ranką.
Liudytojos D. G. parodymais. Ji parodė, kad su R. M. yra išsiskyrusi ir kartu negyvena. 2010-07-31 apie 15.30 val. jai iš namų paskambino duktė M. G. ir verkdama pasakė, kad į kiemą atvažiavęs M. daužo duris, prašo atidaryti, vadina negražiais žodžiais. Ji išsigando dėl savo dukros, nes R. M. ją jau buvo sumušęs ir už tai buvo nuteistas. Ji tuomet paskambino savo sūnui M. M. prašydama nuvažiuoti pasižiūrėti ką jų namų kieme daro R. M.. Vėliau jai M. M. papasakojo, kad po jos skambučio, jis iki jų namų nuvažiavo su draugais ir norėjo iš kiemo išvaryti R. M., o šis puolė ant vaikinų su atsuktuvu ir sužalojo ranką.
Liudytojo A. J. parodymais. Jis parodė, kad 2010 m. vasarą jis buvo V. kaime esančioje sodyboje, esančioje 2 km. atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Pas jį užvažiavęs R. M. sakė, kad važiuoja iki (duomenys neskelbtini) kaimo, t.y. iki to namo, kur anksčiau gyveno pasiimti sėdynių. Prieš išvažiuojant jis buvo sveikas. R. M. sugrįžo po pusės valandos. Sugrįžus pamatė, kad R. M. veidas sumuštas, vienos akies net nesimatė, matėsi kraujas. Jis skundėsi skausmais. Sakė, kad jį be priežasties iš mašinos ištraukė ir sumušė keturi jaunuoliai. Minėjo M. M., G. S., A. D. ir V. V. pavardes. Sakė, kad jis bandė pabėgti, o jį pasivijo ir mušė.
Liudytojos R. I. parodymais. Ji parodė, kad 2010 m. liepos mėn. pabaigoje, ji buvo A. J. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Prieš pietus pas juos buvo užvažiavęs R. M., kuris minėjo, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) atsivežti sėdynių. R. M. sugrįžo po 10-15 min. R. M. buvo stipriai sumuštas, jo galva buvo stipriai sudaužyta. Jis pasakė, kad jį sumušė keturi vietiniai vaikinai, minėjo M., D. pavardes. R. M. apsiprausė ir ji jį vežė į ligoninę. R. M. dar pakeliui paliko remontuoti savo automobilį. R. M. buvo blaivus.
Liudytojo G. M. parodymais. Jis parodė, kad įvykio dieną jis tvarkė R. M. automobilį. Tvarkant R. M. sužinojo, kad jo sūnus ligoninėje, todėl išskubėjo į (duomenys neskelbtini), pasiimti automobilio detalių. Po kažkurio laiko, kai R. M. sugrįžo, jis buvo stipriai sumuštas, jo veidas buvo ištinęs, akių nesimatė, rūbai buvo kraujuoti. R. M. sakė, kad jį sumušė trise, tačiau pavardžių neminėjo.
A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad A. D. Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) namo kieme parodė vietą, kur įvykio dieną atvykęs su M. M. ir G. S. susitiko R. M.. Paaiškino, kad susiginčijo su R. M., ir parodė kaip R. M. jam atsuktuvu sudavė smūgį į kairės rankos žastą. Parodė kaip jis gindamasis smogė R. M. į veidą. Po to parodė kryptį link kelio, kur link iš kiemo išbėgo R. M. ir jis jį nusivijo. Parodė vietą ant kelio prie tilto, kur jis pasivijo R. M., parodė kaip šioje vietoje R. M. sudavė kumščiu smūgius į veidą, spyrė koja į kairį šoną. Paaiškino, kad iš R. M. atėmė atsuktuvą ir jį numetė. Taipogi parodė, kad R. M. nuo jo smūgių buvo nukritęs į pakelės griovį.
Specialisto išvada (2010-10-11 Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad A. D. konstatuotas odos randas kairiajame žaste. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai atsuktuvu. Galimas traumos laikas yra 2010-07-31. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo A. D., liudytojų G. S., M. M. parodymai yra prieštaringi R. M. parodymams, t.y. A. D., G. S. bei M. M. nurodo, kad konflikto ir smurtinių veiksmų iniciatorius buvo R. M., kai tuo tarpu R. M. nurodo, kad jis jokio smurto prieš A. D., G. S. bei M. M. nenaudojo ir buvo jų trijų sumuštas. Teismas vertindamas prieštaringus nurodytų proceso dalyvių parodymus bei juos sugretindamas su kita bylos medžiaga, tiki ir remiasi kaltinamojo A. D. bei liudytojų G. S., M. M. duotais parodymais, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys bei papildantys vieni kitus, jų parodymus patvirtina ir tokios objektyvios aplinkybės kaip specialisto išvados, iš kurių žinoma, kad A. D. bei G. S. įvykio metu buvo padaryti sužalojimai atsuktuvu. Iš jų parodymų žinoma, kad jiems sužalojimus atsuktuvu padarė R. M., kai tuo tarpu R. M. neigia padaręs kokius nors sužalojimus minėtiems asmenims. Kaltinamojo bei nurodytų liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir liudytoja D. G. iš kurios parodymų žinoma, kad ji iš namuose buvusios dukros sužinojusi, kad R. M. netinkamai elgėsi jos namų kieme (daužė namų duris, keikėsi, prašėsi įleidžiamas į namus), skambino M. M. ir jo prašė R. M. nuraminti, kai tuo tarpu R. M. savo tokį netinkamą elgesį neigia nurodydamas, kad jis tik iš daržinės norėjęs pasiimti daiktus. Teismas daro išvadą, kad esant tinkamam R. M. elgesiui, D. G. duktė nebūtų išsigandusi R. M. elgesio ir nebūtų skambinusi motinai, o D. G. atitinkamai nebūtų skambinusi sūnui M. M. ir nebūtų prašiusi nuraminti R. M.. Tuo tarpu R. M. parodymų apart jo patirto sužalojimo, nepatvirtina jokia kita objektyvi bylos medžiaga. R. M. parodymus patvirtina tik jo iniciatyva iškviestų liudytojų A. J., R. I. ir G. M. parodymai, tačiau šių liudytojų parodymai yra tik išvestiniai, t.y. jie atkartoja ir nurodo aplinkybes, kuras jiems papasakojo pats R. M., o paties R. M. sumušimo fakto jie nematė. Be to, liudytojų A. J. ir R. I. parodymai prieštarauja ir paties R. M. parodymams, nes jie nurodo R. M. sakius, kad jį sumušė ne trys, o keturi asmenys, o A. I. netgi nurodė ketvirto asmens pavardę, kurio pagal bylos aplinkybes nagrinėjamo įvykio metu net nebuvo.
A. D. pripažįsta padaręs sužalojimus R. M., tačiau teigia tai padaręs gindamas save bei draugus nuo agresyvaus ir pavojingo R. M. elgesio padarant sužalojimus atsuktuvu. Vertinant teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas laiko, kad R. M. kėsinantis į A. D. ir R. S. sveikatą ir jiems padarant sužalojimus atsuktuvu, A. D. turėjo teisę į būtinąją gintį ir priešindamasis R. M. elgėsi teisėtai, tačiau tolesnė įvykio eiga rodo į tai, kad R. M. padaręs sužalojimus A. D. ir G. S. pasišalino (pabėgo) iš įvykio vietos (namų kiemo). Šis momentas rodo į tai, kad tuo metu joks pavojus nei A. D., nei G. S., nei M. M. ar kitiems asmenims nebegrėsė ir A. D. teisės į būtinąją gintį nebeturėjo. A. D. veiksmai kai jis nusivijo R. M. ir jį pavijęs jam sudavė eilę smūgių, teismo nuomone, nelaikytini gintimi. Šiuo atveju A. D. vydamasis R. M. pats perėmė puolančiojo vaidmenį, todėl tolimesni A. D. veiksmai suduodant smūgius ir padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą R. M. nelaikytini būtinąja gintimi ar būtinosios ginties ribų viršijimu.
Teisminio nagrinėjimo metu, remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais, teismas laiko nustatytu, kad sužalojimus R. M. padarė tik A. D., padaryti sužalojimai R. M. atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl A. D. veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas R. M.
Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad A. D. 2010 m. liepos mėn. 31 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiais ir kojomis R. M. į veidą bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas galvos smegenų kairių smilkininės ir momeninės skilčių sumušimus, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairių kaktinės ir momeninės sričių minkštuosiuose audiniuose, muštinę žaizdą kairiajame momenyje, veido ir akių sumušimus bei dešinio peties sąnario sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairių X-o bei XI-o šonkaulių ir kairio skruostikaulio lūžius, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. M. sveikatą, todėl tokia A. D. veika kvalifikuotina pagal LR BK 138 str. 1 d.
Teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad R. M. buvo konflikto ir smurtinių veiksmų iniciatorius, teismas A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (LR BK 59 str. 6 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių A. D. atžvilgiu nėra.
Parenkant bausmės rūšį A. D. už nusikaltimo padarymą atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje jau buvo teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jam kaip recidyvistui parinktina terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis. (LR BK 27 str. 1 d., 56 str.)
Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, A. D. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, A. D. kaip asmenybė yra charakterizuojamas patenkinamai, yra teistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, jis yra dirbantis. Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina, kad A. D. atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad A. D. parinktinas bausmės dydis mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. (LR BK 61 str. 2 d.)
A. D. praeityje buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo daugiau kaip prieš keturis metus, per laikotarpį iki šiol daugiau teistas nebuvo, padarė tik vieną administracinį teisės pažeidimą, susijusį su kelių eismo taisyklių pažeidimu, jis yra dirbantis, iš įvykio aplinkybių žinoma, kad jo padarytai veikai įtakos turėjo paties nukentėjusiojo neteisėtas elgesys ir tai išprovokavo A. D. neteisėtus veiksmus. Šios aplinkybės rodo, kad A. D. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. D. atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus paskirtos bausmės atlikimo, t.y. paskirtos bausmės vykdymą atidedant. (LR BK 75 str. 1 d.)
Baudžiamojoje byloje R. M. pareiškė ieškinį dėl 5912,40 Lt turtinės ir dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
R. M. nurodė, kad turtinę žalą sudaro drabužiai 70 Lt ir laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2011-03-28 prarastas darbo užmokestis 5912,4 Lt. R. M. bylos tyrimo metu nepateikė apžiūrai drabužių, kurie galimai įvykio metu sugadinti, byloje taip pat nėra nurodyta detalesnių jų apgadinimų, todėl teismas laiko, kad šis R. M. reikalavimas nėra įrodytas bei pagrįstas, todėl atmestinas. R. M. taip pat reikalauja priteisti prarastą darbo užmokestį už 8 mėnesius nuo įvykio dienos. Iš R. M. pateiktų dokumentų žinoma, kad jis 2010 m. liepos – rugsėjo mėnesiais dirbo (duomenys neskelbtini) ir jam buvo paskaičiuotas 2010 m. liepos mėnesį 820,59 Lt darbo užmokestis. Kadangi jis buvo sužalotas ir negalėjo dirbti, todėl jis vėlesniais mėnesiais darbo užmokesčio negavo. Laikytina, kad R. M. reikalavimas atlyginti prarastą darbo užmokestį yra pagrįstas. R. M. nurodo, kad jis buvo nedarbingas 8 mėnesius, tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų žinoma, kad R. M. buvo nedarbingas ir ligos pašalpą (652,32 Lt sumoje) gavo tik du mėnesius, t.y. laikotarpiu nuo 2010-08-04 iki 2010-10-01, o nuo 2010 m. spalio mėn. pradėjo dirbti kitoje įmonėje. Iš to seka, kad R. M. reikalavimas atlyginti prarastą darbo užmokestį yra pagrįstas tik dėl dviejų mėnesių kada jis buvo nedarbingas. Prarastas darbo užmokestis apskaičiuotinas iš dviejų R. M. mėnesių darbo užmokesčio (820,59Lt x 2mėn. = 1641,18 Lt) atėmus R. M. gautas ligos pašalpas (652,32 Lt socialinio draudimo ligos pašalpa ir 77,96 Lt darbdavio išmokėta ligos pašalpa, viso 730,28 Lt), kas atitinka (1641,18 Lt – 720,28 Lt = 910,90 Lt) 910,90 Lt parastą dviejų mėnesių darbo užmokestį.
Teismas vertindamas R. M. patirtą neturtinę žalą atsižvelgia į tai, kad jis smurto panaudojimo prieš jį metu patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus, kurių gydymasis užtruko ilgesnį laiko tarpą, dėl patirtų sužalojimų patyrė nepatogumus, nes turėjo gydytis, negalėjo dirbti bei gyventi pilnavertiško gyvenimo. Visa tai rodo, kad R. M. patyrė neturtinę žalą (LR CK 6.250 str. 1 d.)
Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas kurio gydymas, vertinant pagal R. M. nedarbingumą, truko apie du mėnesius. Atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo bei kaltinamojo turtinę padėtį (jų gaunamos pajamos nėra didelės). R. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tyčiniais A. D. veiksmais, tačiau pagal nustatytas bylos aplinkybes R. M. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą sąlygojo ir paties R. M. provokuojantys bei didžiai neatsargūs veiksmai, t.y. jis pirmas inicijavo smurtinius veiksmus, sužalojo A. D. bei G. S. ir tik po to buvo pats sužalotas A. D. veiksmais. Laikytina, kad R. M. patirtai žalai atsirasti įtakos turėjo jo paties didelis neatsargumas, todėl, teismas, atsižvelgdamas į šią bei kitas nurodytas aplinkybes, mano, kad R. M. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis ženkliai mažintinas.
Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teismo posėdį (74,20 Lt) bei antrinės teisinės pagalbos teikimas R. M. apmokėtas iš valstybės lėšų (640 Lt), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. D. valstybei. (LR BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d. )
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d., teismas
nuspren d ė:
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir jį nuteisti 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., 3 d. A. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti R. M. padarytą (priteistą) turtiną žalą ir viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 910,90 Lt (devynių šimtų dešimties litų 90 cnt.) turtinės žalos atlyginimą ir 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą;
Valstybei 714,20 Lt (septynis šimtus keturiolika litų 20 cnt.) proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.