Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Z. G. atstovo advokato J. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimo, kuriuo Z. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d. ir skirta jam 1000 Eur bauda su transporto priemonės – VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) -konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. G. nubaustas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d., apie 22.27 val., kelyje Vievis – Aukštadvaris, ties Užumiškių kaimu, Elektrėnų sav. Automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną, tai yra stirnos patino jauniklį, kurio priekinėje kūno dalyje buvo šūvio įėjimo ir išėjimo plėštinės žaizdos. Tuo Z. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2. punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d.

Taip pat nesutinkama su paskirta nuobauda. Skunde nurodoma, kad teismas skirdamas baudą su transporto priemonės konfiskavimu, neatsižvelgė į Z. G. garbingą amžių, senatvės pensijos dydį – 2010, 82 Eur, sveikatos būklę, o paskirta nuobauda neatitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijų. Apelianto nuomone byloje yra pagrindas taikyti Z. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skirti mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą, arba administracinės nuobaudos, numatančios automobilio konfiskavimą, neskirti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytojas V. Š., dėl ko buvo pažeistos Z. G. teisės. Pastebėtina, kad šioje byloje teismas ėmėsi visų būtinų veiksmų, išnaudojo visas galimybes, siekiant užtikrinti šio liudytojo dalyvavimą teisme. Buvo išsiųstas ne vienas teismo šaukimas, priimtos net kelios teismo nutartys dėl V. Š. atvesdinimo. Tiek teismo šaukimai, tiek atvesdinimo nutartys buvo siunčiamos įvairiais turimais adresais, tačiau įteikti šaukimo (grąžinti neįteikti su pašto darbuotojo žyma, kad gavėjas jų neatsiėmė pašte) ar atvesdinti V. Š. nepavyko. Vis tik su liudytoju V. Š. buvo bendrauta telefonu. Institucijos atstovas E. K. informavo pirmosios instancijos teismą, kad su V. Š. bendravo, kad jis pažadėjo atvykti į teismo posėdį, tačiau neatvyko. Akivaizdu, kad liudytojas V. Š. sąmoningai vengia vykti į teismą, o dėl šio liudytojo kaskart atidedant teismo posėdžius, yra vilkinamas bylos nagrinėjamas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo be V. Š.. Atsižvelgiant į tai, jog liudytojas V. Š. akivaizdžiai vengia vykti į teismą, kad nebūtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, aukštesnės instancijos teismas taip pat netenkina apeliantų prašymo apklausti V. Š.. Nežiūrint į tai, aukštesnės instancijos teismui dėl žemiau nurodytų argumentų, pažeidėjo kaltė abejonių nekelia.

Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Z. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pažeidėją teisiantys įrodymai yra administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 116340, schema, turto priėmimo/perdavimo saugoti aktas, policijos pareigūnų Ž. A. ir E. K. tarnybiniai pranešimai, administracinių teisės pažeidimų registro išrašas, vaizdo-foto medžiaga CD laikmenoje, liudytojo T. M. rašytiniai paaiškinimai, kita bylos medžiaga. Aukštesnės instancijos teismo nuomone šie įrodymai nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, sudaro logiškai susijusią visumą duomenų, kurie patvirtina teisės pažeidimų padarymo faktines aplinkybes ir leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl pažeidėjo kaltumo.

Iš esmės Z. G. apeliuoja į tai, kad dėl medžioklės taisyklių nežinojimo, nesuvokė ir nesuprato pasekmių ir aplinkybių, manė, kad medžioklė buvo legali ir jis gabena teisėtai nušautą stirną. Nors Z. G. ir nėra medžiotojas, tačiau pats aiškino, turintis patirties šioje srityje, jog bendrauja su medžiotojais, būna medžiotojų aplinkoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Z. G. parodė, jog, bendraudamas su medžiotojais išmano tam tikras medžioklės taisykles, žino, kad už neteisėtą medžioklę yra numatytos baudos, pažįsta ginklus, kaip antai, parodė, kad V. Š. ginklas buvo graižtvinis šautuvas su „optika“, kas yra reikalinga medžiojant naktį, žino, kad negalima kartu vežti ir ginklo, ir sumedžioto žvėries. Pažeidėjas nurodo, kad V. Š. prieš medžioklę jam parodė lapo dydžio dokumentą, kurį pavadino kelionės lapu, dėl ko Z. G. manė, jog medžioklė buvo legali, vis tik objektyvių duomenų patvirtinančių tokius Z. G. teiginius, byloje nėra. Priešingai, nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog Z. G. buvo V. Š. suklaidintas ir apgautas, tačiau pirmosios instancijos teisme Z. G. pats parodė, kad jam V. Š. pasakė, jog sumedžiojo stirnos jauniklio patinėlį, kad reikia nuvežti šautuvą, kadangi tai yra nelegalu, ir pasiimti stirną vėliau. Taigi visos šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Z. G. suprato, kad savo veiksmais daro pažeidimą ir kas patvirtina tyčios egzistavimą. Pastebėtina ir tai, kad Z. G. ir anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tai yra už neteisėtą kilpų laikymą žvėrims gaudyti (b.l. 31-32). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Z. G. pagal ATPK 85 str. 4 d. nubaustas pagrįstai. Daryti kitokių išvadų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Z. G. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas tinkamai. Apylinkės teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą. Teismas nustatė Z. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis yra sulaukęs 65 metų (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Tuo tarpu pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tai, kad Z. G. gailisi, padėjo išaiškinti visas aplinkybes, kadangi pažeidėjas savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, o gailisi jis tik dėl jam atsiradusių neigiamų pasekmių. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai Z. G. skyrė kiek didesnę nei minimali ATPK 85 str. 4 d. sankcijoje numatyta nuobauda - baudą - su transporto priemonės konfiskavimu. Be to apylinkės teismas spręsdamas nuobaudos skyrimo klausimą pažeidėjui, byloje nenustatė jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti nuobaudą daugiau nei numatyta straipsnio sankcijoje. Aukštesnės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindų, būtinų ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, jog skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Z. G. atstovo advokato J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.