Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Žaneta Škutienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2009 m. kovo 31 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 90 parų areštu;

2) 2010 m. rugsėjo 17 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams;

3) 2017 m. rugsėjo 25 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį –28 parų areštu;

4) 2018 m. vasario 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį (2 ep.) – 31 paros areštu;

5) 2018 m. gruodžio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – 45 parų areštu (bausmė atlikta, teistumas neišnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. S. 2023 m. liepos 29 d., apie 21:50 valandą, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę A. D., tai yra tyčia peiliu jai padarė ne mažiau kaip tris paviršines pjautines žaizdas abiejuose žastuose, nugaros dešinėje pusėje, po to tyčia metaliniu laužtuvu jai sudavė ne mažiau kaip tris smūgius, padarydamas kairio žasto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių paburkimu, poodinėmis kraujosruvomis, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. D. sveikatą.

2. Kaltinamasis S. S. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. liepos 29 d. peiliu ir metaliniu laužtuvu sužalojo buvusią sugyventinę A. D., taip jai nežymiai sutrikdė sveikatą. Įvykio metu buvo neblaivus, tas turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus taip nebūtų pasielgęs, nes yra ramus žmogus. Su A. D., jos namuose gyveno kaip sugyventiniai apie penkis metus, gal kiek daugiau. Po to jis pradėjo važinėti dirbti į užsienį, jie išsiskyrė, bendro ūkio nevedė ir gyveno atskirai. Su A. kartais susitikdavo, pabendraudavo kaip draugai. Grįžęs iš užsienio, atvažiuodavo į jos motinos namus, ji pati ateidavo į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kai A. būna blaivi, jie normaliai bendrauja, tačiau ji mėgsta vartoti alkoholį, per jos girtumą įvyksta konfliktai. 2023 metų pradžioje, kažkur vasario pradžioje grįžo iš užsienio, jam baigėsi darbo sutartis ir jis nusprendė kokiems metams padaryti pertrauką, artimiausiu laiku neplanuoja niekur išvažiuoti. Kai grįžo iš užsienio, buvo susitikęs su A. D. ne vieną kartą. Ji ateidavo į jo namus, pabūdavo kelias dienas, vėl išeidavo. Jis irgi nuvažiuodavo į jos motinos namus, bet A. dažniau ateidavo pas jį. Iki įvykio 2023 metų liepos paskutinėmis dienomis A. D. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyveno apie dvi savaites laiko. Dabar tiksliai neatsimena, ar ji atvažiavo pati, ar jis atsivežė į savo namus. Tuo metu su A. D. beveik kiekvieną dieną vartodavo alkoholį, dažniausiai kartu eidavo į miestelį pas draugus, savo namuose mažai gerdavo. Tikslios datos neatsimena, kažkur liepos pabaigoje, gali būti, kad 2023 m. liepos 29 d. vakare, apie 21:30 - 22 val., įvyko konfliktas su buvusia sugyventine dėl per televizorių rodomų merginų, apie kurias jis kažką pakomentavo. Ką tiksliai pasakė, neatsimena, bet A. visada pavydi, jeigu jis žiūri į gražias merginas. Tuo metu jie abu buvo neblaivūs, nes dienos metu gėrė alkoholį, buvo su A. nuėję pas (duomenys neskelbtini) gyvenančius draugus, gėrė alų. Kada grįžo į namus neatsimena, bet dar buvo šviesu, iš parduotuvės parsinešė kelis butelius alaus. Jie atsigulė ant išskleistos kampinės sofos, iš karto nemiegojo, abu žiūrėjo televizorių. Jis neatsimena, ar buvo užmigęs, bet žino, kad gulint su A. lovoje, per televizorių rodė merginas, kurias jis pakomentavo ir dėl to susipyko su A., tarp jų kilo konfliktas. Jis lovoje visada laiko peilį, nes turi priešų ir savo namuose nesijaučia saugiai. Jis išsitraukė iš po pagalvės peilį ir, laikydamas jį rankoje, ėmė juo mojuoti. Tuo metu A. atsisėdo lovoje, ji buvo nuoga, tik su liemenuku, jis buvo susinervinęs dėl jos priekaištų ir peiliu įbrėžė jai į vieną ir kitą ranką ties žastu. A. pašoko iš lovos, bet neatsimena, ar jai kliudė peiliu nugarą. Jis nenorėjo A. D. sužaloti, tik pagąsdinti tuo peiliu. Kai A. atsistojo iš lovos, jis numetė peilį ir pats išėjo iš kambario, iš koridoriaus atsinešė metalinį strypą-laužtuvą, mėlynos spalvos, jo ilgis gal apie 40 cm. Tokius laužtuvus turi kelis, juos laiko sandėliuke, bet vieną visada laikydavo namo koridoriuje, prie lauko durų, kad atsigintų nuo nepageidaujamų asmenų. Atsinešęs tą laužtuvą į svetainę, sudavė juo kelis smūgius A. D., tiksliai neatsimena kiek kartų jai smūgiavo ir kur tiksliai pataikė, bet lyg į ranką, nes ji pasigriebė kambaryje buvusį peilį ir bedė jam į kairįjį šoną, jam pradėjo bėgti kraujas. A. numetė peilį ir išbėgo iš namų. Ji tuo metu telefono neturėjo, nežino pas ką ji nubėgo, tačiau jis A. negrasino, kad jai bus blogai, jeigu apie sumušimą praneš policijai. Jis su paklode užsidengė savo žaizdą, išėjo į kiemą ir atsisėdęs ant suoliuko išsikvietė pagalbą – policiją, greitąją med. pagalbą. Jiems atvykus pasakė, kad buvo sužalotas A. D., jos tuo metu jo namuose jau nebuvo, ji buvo pabėgusi. Įvykio metu buvo neblaivus ir praėjo daug laiko, todėl gali būti, kad ne viską tiksliai atsimena. Nuo to įvykio su A. D. jis nebebendrauja, su ja nebuvo susitikęs ir nenori jos matyti, nes per ją vienos problemos.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. Nukentėjusiosios A. D. parodymais apie tai, kad S. S. yra buvęs sugyventinis, su juo gyveno apie penkis metus kartu, vedė bendrą ūkį. Maždaug prieš keturis metus išsiskyrė, tačiau po to bendravo kaip draugai, kartais susitikdavo, apsilankydavo vienas kito namuose. S. S. dirba užsienyje, maždaug kas mėnesį grįžta į namus (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasarą S. į užsienį nebevažiavo, kelis mėnesius buvo namuose, jie kartais susitikdavo. 2023 metų liepos viduryje, tikslaus laiko neatsimena, S. S. atvažiavo į jo namus, į (duomenys neskelbtini), pasikvietė nuvažiuoti iki jo namų. Ji nuvažiavo į S. namus ir gyveno apie dvi savaites – iki konflikto, kuris įvyko 2023 m. liepos 29 d., apie 21 valandą, tikrai atsimena, kad buvo šeštadienis. Konflikto metu buvo blaivi, visą dieną buvo S. S. namuose. S. vakare, apie 19 val. iš miestelio grįžo girtas, dar parsinešė keturias „pūsles“ alaus, vienas alų gėrė, ji su S. alkoholio nevartojo. Apie 20:30 valandą S. užmigo, jie gulėjo ir žiūrėjo televizorių ant kampinės sofos, kuri išsiskleidžia kaip lova. Gal po kokio pusvalandžio, galėjo būti apie 21 valandą S. prabudo ir be jokios priežasties ėmė ant jos šaukti: „ko žiūri, žiurke, padla?“ Ji nežino, kas jam pasidarė, iki tol nebuvo jokio konflikto, jie nebuvo susipykę. Gal jis taip ėmė elgtis dėl girtumo, negali pasakyti. Po to S. atsisėdo lovoje, iš po savo pagalvės išsitraukė peilį ir ėmė juo švaistytis, tas peilis buvo nukreiptas į ją, ji tuo metu gulėjo lovoje, S. S. tuo peiliu įpjovė jai kairę ranką ties žastu, po to įpjovė dešinę ranką ties žastu, labiau iš vidinės pusės. Ji kėlėsi iš lovos, norėjo nuo S. pabėgti – pasisuko į S. nugara, tada S. S. jai peiliu perrėžė šoną iš nugaros pusės. Tas peilis buvo juoda, plastmasine rankena, jo ašmenys galėjo būti apie 25 cm ilgio. Ji norėjo išbėgti iš kambario, tačiau nespėjo. S. ją peršoko, numetė peilį, nematė, kur jis nukrito, tik girdėjo garsą, kad nubarškėjo per grindis. S. pirmas išbėgo iš kambario, sugrįžo su metaliniu laužtuvu rankose, laužtuvą paėmė iš koridoriaus, ten anksčiau laužtuvą buvo mačiusi padėtą prie batų spintelės. Tas laužtuvas buvo dažytas mėlyna spalva, nežino, iš kur S. jį gavo. Tuo laužtuvu S. jai stovinčiai sudavė tris smūgius – į abi rankas ir per kairįjį petį, tais smūgiais S. sukėlė jai fizinį skausmą ir ji išsigando, kad S. ją gali užmušti, todėl griebė virtuvinį peiliuką, kuris buvo padėtas ant kėdės prie lovos ir, norėdama nuo jo atsiginti, dūrė peiliu S. S., pataikė į kairįjį šoną. S. tuo metu stovėjo jai už nugaros, smūgiavo sukdamasi į S. ir nežiūrėjo, kur taiko, pataikė jam į kairį šoną, matė, kad jam iš šono pradėjo bėgti kraujas. S. išbėgo iš kambario į lauką kviesti policijos. Ji pati apsirengė, numetė peiliuką virtuvėje ir išėjo pas savo mamą, pati neturėjo telefono, pagalbos nekvietė, nors pati buvo sumušta. Ji bijojo S. S., nes jai išeinant iš S. namų, jis rėkė, kad nemėgintų kviesti pagalbos, nes S. ją užmuš, padegs jos namus. S. dėl jos sužalojimo neatsiprašė, dabar su juo nebendrauja;

3.2. liudytojos N. P. parodymais apie tai, kad A. D. yra jos dukra. A. su S. S. yra draugai, prieš kelis metus jie abu gyveno jos namuose, buvo kaip sugyventiniai, po to S. nusipirko namus (duomenys neskelbtini), ten irgi kažkiek su A. kartu pagyveno, bet jie tai taikosi, tai pykstasi. Paskutinius kelis metus jie gyveno atskirai, bet bendravo kaip draugai. Prieš paskutinį konfliktą su S. S., A. kokias dvi savaites pas jį gyveno (duomenys neskelbtini). Datos tiksliai neatsimena, bet kažkur 2023 metų liepos paskutinėmis dienomis, A. į jos namus grįžo sumušta, ji parėjo naktį, kiek buvo valandų negali pasakyti, nes jau miegojo. Per miegus girdėjo, kad kažkas beldė į duris, lojo šunys, bet ji nesikėlė. Tik ryte pamatė, kad į namus yra parėjusi A., ji, turbūt, grįžusi iš (duomenys neskelbtini), permiegojo daržinėje. Nežino, kada ji parėjo, nes nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra apie 12 kilometrų, ji dukrai neskambino, nes jos telefonas buvo sugedęs. A. jai pasisakė, kad ją sumušė S. S., kad peiliu sužalojo abi rankas, šoną, dar sudavė smūgius su „štanga“, su kažkokiu metaliniu strypu ar laužtuvu. Ji matė, kad ant A. abiejų rankų žastų yra įbrėžimai, taip pat įrėžimas peiliu buvo ir ant A. šono, lyg tai dešiniojo. Be to, ant jos abiejų rankų buvo didžiulės mėlynės, taip pat ant nugaros, ties kairiuoju petimi buvo mėlynė. Ji pati tepė vaistais A. nugarą, nes dukra skundėsi, kad labai skauda. O ant rankų buvo ties žastais pailgos formos mėlynės, kaip nuo smūgio kokiu vamzdžiu ar „štanga“. A. pasakojo, kad ji buvo blaivi, o S. miegojo girtas lovoje, prabudęs pašoko iš lovos, ir be jokios priežasties ėmė švaistytis peiliu ir mušti su „štanga“ A. Kaip suprato, tarp jų nebuvo jokio konflikto, S. gal nuo gėrimo kas nors susivaideno. A. jai pasakojo, kad ji iš nervų ir gindamasi nuo S. mušimo, bedė jam peiliu į šoną, po to pabėgo iš jo namų. Ji liepė A. pranešti apie sumušimą policijai, bet A. atsakė, kad nenori prasidėti su policija;

3.3. tarnybiniu pranešimu, iš kurio nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2023 m. liepos 29 d. apie 21:50 val. (duomenys neskelbtini) S. S. smurtavo savo buvusios sugyventinės A. D. atžvilgiu, tai yra peiliu sužalojo abiejų rankų žastus bei metaliniu laužtuvu sudavė smūgius į abi rankas ir nugarą, padarydamas A. D. nežymų sveikatos sutrikdymą;

3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), svetainėje-miegamajame ant grindų yra raudonos spalvos žymės, panašios į kraują. Ant rudos spalvos sofos-lovos uždėtas spalvotas užklotas bei drabužiai, tarp kurių yra buitinis peilis, maždaug 15 cm geležtės ilgio, su plastmasine juoda rankena. Ties baldo kojūgaliu yra rudos spalvos medinė pakyla, ant kurios yra buitinis peilis, plastmasine, juoda, 9 cm ilgio rankena, geležtės ilgis – 12 cm. Ant geltonos-smėlio spalvos kampo-lovos netvarkingai sudėti patalai, šalia baldo matoma alaus plastmasinė tara. Įvykio vietos aplinka netvarkinga, grumtynių žymių nėra, kraujo pėdsakai ant grindų viduryje kambario;

3.5. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad A. D. padaryta paviršinės pjautinės žaizdos abiejuose žastuose, nugaros dešinėje, kairio žasto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu, poodinėmis kraujosruvomis. Paviršinės pjautinės žaizdos abiejuose žastuose, nugaros dešinėje padarytos pjaunančių savybių turinčiu daiktu, 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Kairio žasto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių paburkimu, poodinėmis kraujosruvomis padarytas kietais bukais daiktais (paviršiais), 3 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

3.6. 2023 m. liepos 29 d. 22:22 val. S. S. alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 3,31 promilės neblaivumas.

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis S. S. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. D. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo S. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu – nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais. Veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

5. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam S. S. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2023 m. spalio 20 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos ir jis pritaria prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (teistas; recidyvistas; baustas administracine tvarka (ne visas paskirtas baudas sumokėjo); dirba), į tai, kad yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kuri yra artima numatytam tokios bausmės vidurkiui, kartu skiriant teismo nustatytus įpareigojimus.

8. Įvertinus tai, kad byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, jam paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinama vienu trečdaliu.

9. Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

10. Kaltinamasis S. S. sulaikytas nebuvo, byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys ir nėra proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 10 (dešimčiai) mėnesių, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktais įpareigoti S. S.: 1) pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) neatlygintinai iki 2024 m. sausio 1 d. išdirbti 100 val. (vieną šimtą valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu uždrausti S. S. bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

S. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nesutikdamas su paskirta bausme S. S. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. S. S. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.