- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-589-657/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24377-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Kreditorius
- VĮ Nemenčinės miškų urėdija
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės VĮ Nemenčinės miškų urėdija atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-30455-713/2016, kuria atmestas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė VĮ Nemenčinės miškų urėdija kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo įsakymą dėl bendros 23 198,44 Eur sumos išieškojimo iš skolininkės UAB „GKF“. Minėto reikalavimo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti skolininkei UAB „GKF“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant – pinigines lėšas ir/ar turtines teises. Nurodė, kad skolininkė neatsiskaito, skolos suma didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas nurodė, kad kreditorės argumentas, jog skolininkė nevykdo įsipareigojimų, pats savaime negali sudaryti pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad skolininkė, kreditorės nuomone, nepagrįstai nevykdo prievolių, yra pagrindas kreditorei pareikšti teismine tvarka ginčo sumos dydžio reikalavimus ir išspręsti šalių ginčą teisme, o ne pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorės nurodomi skolininkės prievolių nevykdymo atvejai patvirtina tiktai galimą teisinio konflikto tarp šalių egzistavimą, tačiau neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo įsakymo įvykdymas. Skolos suma neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog vien didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui gali kilti tada, jei byloje yra patikimų duomenų apie tai, kad atsakovė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo. Kreditorė tokių aplinkybių neįrodinėjo, grėsmę būsimo teismo įsakymo vykdymui grindė tik deklaratyviu, objektyviais duomenimis nepagrįstu teiginiu. Kreditorei neįrodžius egzistuojant grėsmę būsimo teismo įsakymo įvykdymui, teismas jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde kreditorė VĮ Nemenčinės miškų urėdija prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės – tenkinti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino kreditorės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Byloje egzistuoja prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Skolininkė šios prezumpcijos nepaneigė. Skolininkė visoms Lietuvos urėdijoms yra skolinga daugiau kaip 1 mln. Eur. Generalinė miškų urėdija nurodė, kad įsiskolinimo suma yra pradelsta, skolininkės būklė yra kritiška. Su atskiruoju skundu apeliantės pateiktas Turto areštų registro išrašas rodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 5 d. skolininkės atžvilgiu taikyta 15 turto areštų. Kreditorė 2016 m. spalio 18 d., 2016 m. spalio 26 d., 2016 m. lapkričio 18 d. pateikė skolininkei įspėjamuosius raštus, reikalaudama apmokėti įsiskolinimą, tačiau skolininkė į šiuos pranešimus nereagavo. Tokie skolininkės veiksmai vertintini kaip piktybiškas vengimas atsiskaityti. Skolininkės įsiskolinimas yra kilęs iš valstybinio turto pardavimo, todėl egzistuoja viešas interesas taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užkardyti kelią valstybinio turto iššvaistymui. Neigiamos teisinės pasekmės, galinčios kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, šiuo atveju yra didelės palyginus su pasekmėmis, kurios kiltų taikant laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorė pateiktais įrodymais pagrindė jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo galimą grėsmę, kylančią dėl prastos skolininkės finansinės padėties. Kadangi skolininkės turimas turtas jau areštuotas, priverstinio skolos išieškojimo atveju skolininkė gali neturėti jokio papildomomis prievolėmis nesuvaržyto turto, iš kurio galėtų patenkinti kreditorės reikalavimus.Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus – 2016 m. lapkričio 16 d. Generalinės miškų urėdijos raštas Nr. 6B(8.4)-1304 Dėl informacijos pateikimo, Turto arešto registrų išrašo kopijas.Atsiliepimo į kreditorės atskirąjį skundą skolininkė įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.Nagrinėjamu atveju vertintina, jog apeliantės pateikti nauji įrodymai – 2016 m. lapkričio 16 d. Generalinės miškų urėdijos raštas Nr. 6B(8.4)-1304 Dėl informacijos pateikimo, UAB „GKF“ Turto arešto registrų išrašo kopijos – galėjo ir turėjo būti pateikti anksčiau, tačiau įvertinus, jog teikiami duomenys gali būti svarbūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą, o skolininkė su jais turėjo galimybę susipažinti, atsisakymas juos prijungti vien dėl formalių priežasčių neatitiktų esminio teismams keliamo tikslo – vykdyti teisingumą, todėl apeliacinės su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai prijungtini prie nagrinėjamos bylos.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą apeliantė iš esmės grindė, jos nuomone, egzistuojančia prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ir tuo, jog palankaus jai sprendimo įvykdymas gali pasunkėti dar ir dėl to, jog skolininkės turtui jau yra pritaikyti turto areštai, ką patvirtina pateiktas Turto arešto registrų išrašas bei raštas, kad ji yra skolinga kitiems kreditoriams.Nagrinėjamu atveju kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei reiškia reikalavimą bendrai 23 198,44 Eur sumai. Tačiau pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2016; kt.). Kaip matyti iš turto arešto aktų registro duomenų bazėje esančios informacijos skolininkė UAB „GKF“ yra skolinga ir kitiems kreditoriams (CPK 179 str. 3 d.). Be to, iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), jog Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi skolininkei UAB „GKF“ iškelta bankroto byla. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui, kuris imasi visų jam įstatymų suteiktų priemonių, kad iš bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto būtų patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimai. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi visi areštai bendrovės turtui panaikinti. Nustačius tokias aplinkybes ir atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.