Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo T. G. nubaustas pagal ATPK 128 str. 1 d. 1250 Lt dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. 2014-03-05 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. vasario 7 d. 22.00 val. Plungės r. Paukštakių sen. Paluokės k. vairavo automobilį „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs). Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. Tokie T. G. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 128 str. 1 d.

Teismo nuomone, iš surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad jam pareikštą administracinį kaltinimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4), jo paaiškinimas (b. l. 12), t. y. šie įrodymai patvirtina teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, kad 2014 m. vasario 7 d. apie 22.00 val. Plungės r. Paukštakių sen. nuo savo gyvenamosios vietos Kulskių k. iki Luokos ežero Paluokės k. jis vairavo automobilį „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių iš viso. Todėl teismas šiais įrodymais rėmėsi. Jis visiškai nesutinka su teismo vertinimu ir išankstiniu nusistatymu prieš jį konstatuojant, kad nenuoširdūs ir ydingi yra jo duoti parodymai teisme, kad jis, dėl nenurodytų išsamių motyvų, nenorėjo policijos pareigūnams nurodyti, jog jo įsigytą automobilį teisės pažeidimo protokole užfiksuotu laiku ir vietovėje vairavo jo draugė E. M., kuri, teismo paprašyta, apžiūrai pateikė galiojantį savo vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2007 m., suteikiantį teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, kurie vertintini siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau jo teisme nurodytos aplinkybės yra pagrįstos liudytojų parodymais, o teismas vadovavosi apgaule išgautais jo parodymais, kuriuos surašė pareigūnas, pats betarpiškai nematęs jokių aplinkybių.

Liudytojo A. J. duoti parodymai yra informatyvūs, nes nurodė, kas teisės pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį.

Teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi tik išvestiniais įrodymais, kurie net nebuvo betarpiškai ištirti teisminio nagrinėjimo metu, tokiu būdu pažeidė teisės į gynybą, rungimosi principus. Byloje nėra jokių duomenų apie jo vairavimą, jis nebuvo sulaikytas vairuojantis automobilį, o apklausiamas kaip liudytojas buvo nepagrįstai, jam nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save. Teismas pats sau prieštarauja, netinkamai vertina surinktus įrodymus, išreiškia išankstinę ir subjektyvią savo nuomonę, nors turėtų būti tik vertinimas.

Be to, nepagrįstai teismas iškėlė administracinę bylą E. M. už melagingų parodymų davimą, nes jos parodymai neprieštaravo jo teisme duotiems parodymams ir jo galutinei nuomonei, prieštaravo tik nuomonei, esančiai pirminėje apklausoje, kuri buvo nepagrįstai atlikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad T. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas T. G. kaltu apylinkės teismas, priešingai negu teigia apeliantas, tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus bei remiantis tik teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nors apeliantas T. G. teismo posėdžio metu (b. l. 25) ir savo apeliaciniame skunde kategoriškai neigia kaltinime inkriminuotu laiku vairavęs automobilį „VW Vento“, nurodo, kad jį vairavo liudytoja E. M., ir pastaroji to neneigia (b. l. 25-26), šiais administracinėn atsakomybėn patraukto T. G. bei jo gynybos liudytojos parodymais apeliacinės instancijos teismas nesiremia, kadangi juos paneigia kiti bylos įrodymai.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (b. l. 6) matyti, jog 2014-02-08 apie 09.00 val. buvo gautas pranešimas, kad Jogaudų k. Plungės r. ant tvenkinio ledo yra paliktas automobilis „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnams tikslinant įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad automobilis „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso T. G. (b. l. 11, 12). Savo 2014-02-13 pirminiame paaiškinime (b. l. 12) T. G., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str. už melagingų parodymų teikimą, nurodė, jog automobiliu „VW Vento“ naudojasi jis. 2014-02-07 apie 22.00 val. jis su minėtu automobiliu nuvažiavo prie ežero. Prie ežero atvažiavo vienas pats, prie ežero nieko nebuvo. Kadangi automobilis sugedo, paliko jį prie ežero. Raktelius paliko automobilyje. Kitą dieną apie 10.00 val. atvažiavo su draugais parsitempti savo mašinos ir ją pamatė ant ežero ledo. Kas galėjo pasinaudoti jo automobiliu, nežino. Kad parodymai teisingi, T. G. patvirtino savo parašu.

Anot apelianto, bylos tyrimo metu jis kaip liudytojas buvo nepagrįstai apklausiamas ir jam nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save. Tačiau pastebėtina, jog T. G. policijos pareigūno apklausiamas buvo 2014-02-13, t. y. tuo metu, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas jam dar nebuvo surašytas ir jis nebuvo laikomas administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl tikslinant įvykio aplinkybes jis ir buvo apklausiamas kaip liudytojas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad T. G. kas nors būtų vertęs duoti parodymus prieš save ar vertęs jį prisipažinti kaltu dėl padaryto pažeidimo, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jo pirminiu paaiškinimu, kurį jis savo parašu patvirtino esant teisingu.

Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 25) T. G. iškėlė naują versiją, neva įvykio metu automobilį vairavo liudytoja E. M.. Pastaroji to neneigė (b. l. 25-26). Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokią T. G. versiją laiko siekiu išvengti administracinės atsakomybės, o atsižvelgdamas į liudytojos E. M. ir T. G. tarpusavio santykius – E. M. yra T. G. pažįstama - laiko, jog ji yra suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie padėtų T. G. išvengti administracinės atsakomybės, todėl jos parodymus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams ir aiškiai neatitinkančius tikrovės. Kartu pastebėtina, jog kadangi liudytoja E. M. turi teisę vairuoti transporto priemones, įtikinus teismą, kad įvykio metu automobilį „VW Vento“ vairavo būtent ji, jai administracinė atsakomybė apskritai negrėstų, o T. G. nepagrįstai jos išvengtų. Be to, kadangi liudytoja E. M. turi teisę vairuoti transporto priemones, visiškai neįtikinantis ir nelogiškas tampa T. G. argumentas, kad neva nenorėdamas kišti kitų asmenų pareigūnui nesakė, kas vairavo automobilį (b. l. 25). Jeigu iš tikrųjų įvykio metu automobilį būtų vairavusi E. M., o ne T. G., kaip minėta, jai atsakomybė nebūtų grėsusi, todėl T. G., nurodydamas jos vardą ir pavardę pareigūnui, jokių problemų E. M. nebūtų sudaręs. Tačiau kadangi pirminio paaiškinimo metu tokių aplinkybių jis nenurodė, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog vėlesnė jo versija ir parodymai buvo suderinti tarpusavyje su liudytoja E. M., siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog T. G. versiją, neva kaltinime inkriminuotu laiku jis automobilio „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, paneigia ir kiti bylos duomenys. Nors T. G. teisės vairuoti transporto priemones neturi, jis teismo posėdžio metu (b. l. 25) pripažino iš N. J. nusipirkęs automobilį. Ši aplinkybė leidžia spręsti, jog T. G. automobilį įsigijo tam, kad pats juo asmeniškai galėtų naudotis, ką jis patvirtino ir pirminiame savo paaiškinime (b. l. 12), jog automobiliu „VW Vento“ naudojasi jis, 2014-02-07 apie 22.00 val. su minėtu automobiliu prie ežero nuvažiavo taip pat jis. Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 15-17) taip pat matyti, jog T. G. net 6 kartus yra baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, kas rodo, jog T. G. piktybiškai ignoruoja draudimą vairuoti transporto priemones neturint teisės vairuoti, jam skiriamos administracinės nuobaudos neturi jokio poveikio, nors jis ir neturi teisės vairuoti transporto priemones, jas vairuoja ir daro analogiškus pažeidimus. Akivaizdu, kad T. G. pirminiame paaiškinime nurodytos aplinkybės - automobiliu „VW Vento“ naudojasi jis pats, 2014-02-07 apie 22.00 val. su minėtu automobiliu prie ežero nuvažiavo taip pat jis – atitinka jo elgesį ir būdą apibūdinančius kitus bylos duomenis, todėl pripažįstama, kad kaltinime inkriminuotu laiku automobilį „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo T. G..

Kartu pastebėtina, jog visiškai nepagrįstai T. G. savo apeliaciniame skunde teigia, neva liudytojas A. J. nurodė, kas teisės pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį, nes, kaip matyti iš jo teismo posėdyje duotų parodymų (b. l. 26), įvykio metu įvykio vietoje šio liudytojo nebuvo, jis į įvykio vietą atvyko tik kitą dieną, padėjo T. G. nuo ledo parstumti sugedusią mašiną.

Remdamasis aukščiau aptartu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir T. G. kaltės klausimu padarius ATPK 128 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančias išvadas. Jo kaltė padarius šį pažeidimą visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Apeliacinio skundo argumentai T. G. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.