Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko, kaltinamajam A. M., kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui T. J., vertėjai O. V., viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys nekselbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) , nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 258 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 15 parų arešto bausme. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu panaikinta apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje A. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (išteisintas) ir nubaustas 8 MGL dydžio pinigine bauda. Bauda sumokėta;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 45 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nusprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 3 metų 3 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų – alkoholio, gydytis priklausomybės alkoholiui ligą, A. M. sutinkant. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga – probacijos laikotarpiu dalyvauti psichologo konsultacijose;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 11 mėnesių laisvės atėmimobausme, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinus šią bausmę su 2019 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 3 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o netekus jo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 3) gydytis priklausomybės ligas, jei A. M. sutinka; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 67 straipsnio pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir A. M. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 3 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2022 m. lapkričio 28 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini)

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, galutine subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. M. paskirta galutinė bausmė 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendis, panaikinant jo dalį dėl A. M. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu A. M. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 3 metų 10 mėnesių ir 20 dienų pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 20 (dvidešimčiai) dienų. Bausmės pradžią A. M. skaičiuotina nuo 2022 m. lapkričio 28 d. (įsiteisėjęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2022 m. lapkričio 26 d., apie 9.47 val., (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarytus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje, t. y. kad nebūtu jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,27 promilių girtumo laipsnis, ir transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, stovint šalia tarnybinio automobilio, besiruošiant antram blaivumo tikrinimui, Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriaus specialistams (toliau – ir LKPT SPS), valstybės tarnautojams, sakydamas, kad šie jį paleistų ir neatimtų jo automobilio, bei įdėdamas LKPT SPS specialistui S. S. į dešinės striukės kišenę keturias 500 eurų kupiūras, davė 2 000 eurų kyšį už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto gailėjosi. Parodė, kad tą dieną vartojo alkoholį, buvo susijaudinęs, nes nebuvo pasirengęs sėsti į kalėjimą. Jis norėjo dar dvi dienas praleisti su artimaisiais, o pirmadienį pačiam nueiti į policiją ir pasiduoti. Jam bevairuojant automobilį Liepkalnio gatve, jis sustabdė policijos pareigūnai. Kaltinamasis nenorėjo būti sulaikytam, jis buvo labai susijaudinęs, todėl davė pareigūnams 2000 eurų kyšį, kad jį paleistų. Tačiau pareigūnai jį sulaikė. Kaltinamasis prašo paskirti jam baudą, su galimybę ją apmokėti po bausmės atlikimo. A. M. turi du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų neįgalus. Tvirtai apsisprendė taisyti savo elgesį, nevartoti alkoholio.

Taigi kaltinamasis A. M. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su sutrumpintų įrodymų tyrimo sutiko prokurorė ir gynėjas, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo A. M. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)specialistu. 2022 m. lapkričio 26 d., 9.00 val., pradėjo savo darbo pamainą, kuri truko iki 2022 m. lapkričio 26 d., 21.00 val., kartu su kolega –specialistu D. Š. Dirba šaukiniu (duomenys neskelbtini), su automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 9.20 val., patruliavimo metu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui pasyvaus tikrinimo alkotesteriu „Drager“ buvo nustatytas teigiamas alkoholio rezultatas. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARPK-0113, patikros sertifikato Nr. 1712975, pirmu pūtimu 9.42 val. nustatytas 1,27 promilių girtumo laipsnis, antru pūtimu 10.04 val. nustatytas 1,20 promilių girtumo laipsnis. Vairuotojas A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad iš vakaro vartojo alkoholį, tačiau ryte jautėsi gerai, todėl sugalvojo važiuoti automobiliu. A. M. paaiškino, kad dėl pažeidimo gailisi bei paaiškino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl buvo nušalintas nuo tolesnio transporto priemonės vairavimo. Toliau bendraujant su A. M., jis kelis kartus stovėdamas lauke prie tarnybinio automobilio, savo mobiliojo ryšio telefone buvo užrašęs tekstinį pranešimą su skaičiais „2000?“ ir atsuko jam bei jo kolegai, kad perskaitytų. Vėliau A. M. vis kartodamas „gal susitarsim?“ ant jų tarnybinio automobilio lango pradėjo savo pirštu vedžioti kažkokias skaičių kombinacijas bei davė suprasti, kad norėtų susitarti, jog išvengtų administracinės atsakomybės, todėl jam griežtai buvo pasakyta, kad tokie veiksmai yra neteisėti ir viskas yra filmuojama, po šio įspėjimo A. M. daugiau nekalbėjo. Jam išlipus iš tarnybinio automobilio atlikti antrąjį blaivumo patikrinimą, A. M. priėjo prie tarnybinio automobilio bagažinės dangčio bei kumštyje sulenkęs kelias pinigų kupiūras sudėjo jam į tarnybinės uniformos striukės dešinę kišenę bei pasakė, kad norėtų, kad jie jį paleistų ir neatimtų jo automobilio. Po šio A. M. veiksmo jis jam pasakė, kad jis buvo įspėtas dėl gresiančios atsakomybės bandant papirkti valstybės tarnautoją bei paaiškino, kad jis yra sulaikytas dėl bandymo papirkti policijos pareigūną. Ištraukęs pinigų kupiūras pamatė, kad A. M. į jo kišenę įdėjo keturias 500 Eur vertės kupiūras, iš viso 2 000 Eur, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kupiūras nunešė ir padėjo į tarnybinį automobilį ir apie susidariusią situaciją papasakojo savo kolegai, kuris spėjo dalį veiksmo užfiksuoti mobiliojo telefono vaizdo įrašu. Minėtas eurų kupiūras bei vaizdo įrašą pateikia prie bylos (t. 1; b. l. 21-23).

Iš 2022 m. lapkričio 26 d. Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra atliekama adresu (duomenys neskelbtini). Gatvėje kelias sudarytas iš keturių juostų, kiekviena kryptimi eismas vyksta po dvi eismo juostas. Važiuojamąsias kelio dalis skiria horizontalusis KET ženklinimas Nr. 1.2, t. y. dviguba ištisinį linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose. Įvažiavimai į kelią apžiūrimi ruože, tarp dvigubos ištisinės linijos pažymėta siaura brūkšninė linija (KET horizontalusis ženklinimas Nr. 1.7). Kelio važiuojamąją dalį skiria KET horizontalusis ženklinimas Nr. 1.5, t. y. siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus ir skiria priešingų krypčių transporto srautus. Pirmoje eismo juostoje, šalia gyvenamojo namo, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio stovi tamsiai mėlynos spalvos visureigis „Porsche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine automobilio dalimi į (duomenys neskelbtini). Šalia namo yra gatvių apšvietimo stulpas, kuris pažymėtas Nr.(duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje vaizdo kamerų įrengta nėra ir nėra stebima (t. 1; b. l. 10-12).

Iš Lietuvos kelių policijos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto D. Š. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo ir kyšio davimo matyti, kad bendraujant su vairuotoju, A. M. kelis kartus stovėdamas lauke prie tarnybinio automobilio savo mobiliojo ryšio telefone buvo užrašęs tekstinį pranešimą su skaičiais „2000?“ davė suprasti, kad norėtų susitarti išvengdamas atsakomybės, todėl buvo griežtai pasakyta, kad tokie veiksmai yra neteisėti ir viskas yra filmuojama, A. M. daugiau nebekalbėjo. Specialistui S. S. išlipus iš tarnybinio automobilio atlikti antrąjį pūtimą, A. M. priėjo prie tarnybinio automobilio bagažinės dangčio bei kumštyje sulenkęs kelias pinigų kupiūras sudėjo S. S. į tarnybinės uniformos striukės kišenę bei pasakė, kad norėtų, jog jie jį paleistų ir neatimtų jo automobilio. Tai pastebėjęs kolega, priėjęs prie tarnybinio automobilio, pranešė jam, jis iš karto užfiksavo faktą, išsitraukęs tarnybinį telefoną užfiksavo pinigų davimą. Vairuotojui buvo pranešta, kad jis yra sulaikytas už kyšio davimą. Vairuotojui surašytas AN protokolas už vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti ROIK: (duomenys neskelbtini), automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21 (t. 1; b. l. 41).

Iš 2022 m. lapkričio 26 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. S. savanoriškai pateikė 4 vnt. 500 Eur vertės kupiūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ; vaizdo įrašo kopiją, 1 vnt. (t. 1; b. l. 25-27).

Iš 2022 m. gruodžio 14 d. Daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad atliekama 500 Eur vertės kupiūrų: Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų 2022 m. lapkričio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, apžiūra. Nurodoma, kad apžiūros objektas yra 500 Eur vertės kupiūra. Kupiūros vienoje pusėje yra nurodyta kupiūros vertė – 500 Eur, o kitoje pusėje taip pat nurodyta kupiūros vertė – 500 Eur bei nurodytas kupiūros Nr. (du. Apžiūros objektas yra 500 Eur vertės kupiūra. Kupiūros vienoje pusėje yra nurodyta kupiūros vertė – 500 Eur, o kitoje pusėje taip pat nurodyta kupiūros vertė – 500 Eur bei nurodytas kupiūros Nr. (duomenys neskelbtini).Apžiūros objektas yra 500 Eur vertės kupiūra. Kupiūros vienoje pusėje yra nurodyta kupiūros vertė – 500 Eur, o kitoje pusėje taip pat nurodyta kupiūros vertė – 500 Eur bei nurodytas kupiūros Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra 500 Eur vertės kupiūra. Kupiūros vienoje pusėje yra nurodyta kupiūros vertė – 500 Eur, o kitoje pusėje taip pat nurodyta kupiūros vertė – 500 Eur bei nurodytas kupiūros Nr. N28039186749 (t. 1; b. l.29-30).

Iš 2022 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vaizdo įrašo, pateikto 2022 m. lapkričio 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu apžiūra. Apžiūros objektas–vaizdo/garso įrašas (failas „IMG_1916“), trukmė 1 min. 8 sek., užfiksuota, kad gatvėje stovi apie 40 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų vyras, apsirengęs juodos spalvos striuke, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis (iš bylos duomenų – A. M.), šalia jo policijos pareigūnas, laikantis dešinėje rankoje kelias kupiūras po 500 Eur, kuris sako: „į kišenę“. Pinigus (kupiūros sulenktos per pusę, tikslus kiekis nesimato, ne mažiau 3 vnt.) pareigūnas padeda ant automobilio priekinės panelės. Per automobilio priekinį stiklą matosi priekyje stovintis tamsios spalvos automobilis su įjungtais avariniais žibintais, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnas duoda vyrui (A. M.) papūsti į alkotesterį. Vyras rusų kalba klausia: „viskas“, pareigūnas atsako rusiškai: „ne, dar kartą“. Vyras papučia dar kartą ir pareigūnas į kamerą parodo alkotesterio rodmenis: 1,20 promilių girtumo laipsnis. Vyras rusų kalba klausia, ar gali padėti dėžę. Pareigūnas atsako, kad jis sulaikytas už kyšį. Įrašas baigiasi (t. 1; b. l. 37).

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, vadinasi, įstatymas veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. BK 230 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. (duomenys neskelbtini) siekdamas, kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarytus KET pažeidimus, numatytus ANK 427 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje, t. y. kad nebūtu jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,27 promilių girtumo laipsnis, ir transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, stovint šalia tarnybinio automobilio, besiruošiant antram blaivumo tikrinimui, LKPT SPS valstybės tarnautojams, sakydamas, kad šie jį paleistų ir neatimtų jo automobilio bei įdėdamas LKPT SPS specialistui S. S. į dešinės striukės kišenę keturias 500 eurų kupiūras, davė 2 000 eurų kyšį už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. A. M. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir panašiai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidivystu. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis praeityje yra teistas 7 kartus, pastaruoju metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Administracine tvarka baustas, yra nedirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus arešto bausmę, nustatant maksimalų jos dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 64¹ straipsnį, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis A. M. prisipažino esąs kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam A. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. A. M. teiginiai dėl prašomos bausmės paskyrimo nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonę – 2 000 eurų, valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašą, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1–ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą pinigams – 2 000 eurų, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

A. M., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 90 (devyniasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdalių) ir paskirti A. M. galutinę bausmę - 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimis, 9 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 (ketverių) metų 1 (vieno) mėnesio ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmės, 1 (vieną) arešto parą keičiant į 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną ir paskirti A. M. galutinę subendrintą bausmę - 4 (ketverius) metus 2 (du) mėnesius ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimų vietos įstaigoje.

Bausmės pradžią A. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką A. M. įskaityti atliktos bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d., pakeistu iš dalies Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu ir nuosprendžiuose paminėtus įskaitytinus laikotarpius bei laikotarpį iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalimi, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonę – 2 000 (du tūkstančius) eurų, valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1–ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą pinigams – 2 000 (du tūkstančiai) eurų, palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašą, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.