Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro B. P. skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo A. R. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2014 m. liepos 25 d. nutarimo jį panaikinant ir grąžinant ikiteisminio tyrimo medžiagą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatui spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė V. M. 2014 m. birželio 25 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo A. R. pareiškime nurodytas aplinkybes, savo sprendimą motyvuodama tuo, kad A. A., filmuodama A. R. dukrą A. R., jo privačioje teritorijoje, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), be tėvo leidimo, neturėjo tikslo rinkti informacijos apie privatų mergaitės gyvenimą bei šią filmuotą medžiagą panaudoti, tokiais savo veiksmais siekdama patvirtinti savo žodžius dėl mergaitės nepriežiūros ir nesaugių sąlygų.

Analogiškais motyvais buvo atmestas ir pareiškėjo A. R. skundas 2014 m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro nutarimu. Tačiau 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. R. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2014 m. liepos 25 d. nutarimo, jį panaikino, ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžinant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatui spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą.

Skundu apygardos teismui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras B. P. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2014 m. liepos 25 d. nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju buvo tiriamas įvykis dėl to, kad 2014 m. birželio 15 d. A. R. dukterį A. R., gim. 2005 metais, buvusią kieme prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), be jos tėvų sutikimo filmavo kaimynė A. A.. Tokius A. A. veiksmus prokuroras vertina kaip civilinius santykius, nurodant, kad specifinės fizinių asmenų teisės – teisė į atvaizdą ir teisė į privatų gyvenimą bei jo slaptumą – reguliuojamos ne baudžiamąja, o civiline teise. Tuo tarpu skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis nagrinėjamu atveju vertintina kaip bandymas kriminalizuoti civilinius santykius.

Skundas netenkinamas.

LR BPK 2 str. įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Tačiau spręsti, ar asmens veiksmai nelaikytini nusikalstamais ir, ar juose nėra požymių bent vienos iš nusikalstamų veikų, įtvirtintų LR BK nuostatose, galima tik nuosekliai patikrinus pareiškime nurodytas aplinkybes atliekant LR BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir tik įvertinus šių veiksmų pasekoje gautus rezultatus, galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo/nepradėjimo.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad 2014 m. birželio 15 d., 14.11 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate buvo gautas A. R. pranešimas, kad tarp jo ir kaimynų kilo konfliktas, nes jie be sutikimo filmuoja jo šeimą, kur yra mažametis vaikas. Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio I. K. tarnybiniu pranešimu, nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko A. R., kuris paaiškino, kad atvykę pas kaimyną V. D. svečiai filmavo jo mažametę dukrą A. R.. Buvo nustatyta, kad pas kaimyną V. D., gyv. (duomenys neskelbtini), atvykę svečiai – G. A. ir A. A., kurie žodžiu paaiškino, jog visą dieną kaimyno mažametė dukra važinėjo traktoriuku – žoliapjove, trukdė ilsėtis. Tikslinant įvykio aplinkybes, 2014 m. birželio 18 d., 12.56 val. tarnybiniu telefonu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato specialistė V. M. bendravo su A. R., 2014 m. birželio 23 d., 08.46 val. tarnybiniu telefonu apklausė ir A. R. dukrą filmavusią A. A.. Šiuos duomenis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato specialistė V. M. įformino 2014 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime, kuriuo remiantis 2014 m. birželio 25 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodama, kad šiuo atveju nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 167 str. (neteisėtas informacijos rinkimas apie privatų asmens gyvenimą) sudėties, kadangi A. A. neturėjo tikslo rinkti duomenų apie privatų A. R. asmeninį gyvenimą, ji filmavo tik norėdama patvirtinti savo žodžius dėl mergaitės nepriežiūros ir nesaugių sąlygų.

Šią išvadą patvirtino ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras 2014 m. liepos 25 d. nutarimu, papildomai paaiškindamas, kad specifinės fizinių asmenų teisės – teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, reguliuojamos ne baudžiamosios, o civilinės teisės normomis. Analogiškas aplinkybes prokuroras nurodė ir skunde apygardos teismui. Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties motyvais, su tokia prokuroro pozicija nesutinka.

Pažymėtina, kad LR BK 167 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, kas neabejotinai leidžia spręsti apie tai, kad šia teisės norma siekiama baudžiamosios teisės priemonėmis apginti asmens teisę į privatų gyvenimą, dėl ko prokuroro argumentas apie tai, kad teisė į privatų asmens gyvenimą gali būti ginama tik civilinės teisės normomis, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pabrėžtina, kad į teisėsaugos instituciją dėl įžvelgtos galimai padarytos nusikalstamos veikos gali kreiptis visi asmenys, tačiau tikrinti gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, rinkti nusikalstamą veiką pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs aukščiau aptartus medžiagoje esančius duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad tiriant A. R. pareiškime nurodytas aplinkybes, nebuvo apklausti su įvykiu susiję asmenys, informacija apie įvykį surinkta tik bendraujant telefonu, sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir medžiagą grąžinti klausimui spęsti iš naujo, yra pagrįstas. Pritartina išvadai, kad pareiškimo tyrimas atliktas nepilnai. Pagrindžiant tokią išvadą pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, ar iš A. A. buvo išreikalautas vaizdo įrašas, nebuvo išsiaiškinta, kur šis vaizdo įrašas buvo panaudotas, kokiam tikslui jis buvo daromas. Nors Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato specialistė V. M. konstatavo, kad A. A. filmavo pareiškėjo mažametę dukrą tik norėdama patvirtinti savo žodžius apie jos nepriežiūrą ir nesaugias sąlygas, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Nėra aišku, ar dėl šių aplinkybių – mergaitės nepriežiūros ir nesaugių sąlygų, remiantis A. A. nufilmuotu vaizdo įrašu, buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas ir pan.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada, kad nagrinėjamu atveju A. R. pareiškime nurodytos aplinkybės ištirtos neišsamiai, neatlikti visi būtini proceso veiksmai, nepatikrinta visa informacija, svarbios tyrimui aplinkybės liko neištirtos. Tik atlikus aukščiau aptartus veiksmus, teismo vertinimu, galima būtų daryti išvadą apie nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą kaltininko veiksmuose.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro B. P. skundo ir palikti galioti 2014 m. lapkričio 20 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.