Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, teistas:

1) 2007-10-09 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė;

2) 2022-09-27 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 7 mėnesiams paskiriant įpareigojimus, bausmę atlikęs, 2023-05-18 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo, pasibaigus bausmės atidėjimo laikui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2024-09-05 apie 13 val., prie namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš N. S., tai yra su dviračio užraktu vieną kartą sudavė jam į nugaros sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajam N. S. dėl poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, žemiau kairės mentės, nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, jog jis su R. G. turi bendrą sūnų, kuriam devyneri metai. Su R. G. kartu negyvena maždaug du metus laiko. R. su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini) name, jis gyvena savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Neseniai R. G. gyvenime atsirado draugas N. Jis suprato iš sūnaus kalbos, kad N. jam nepatinka. Pajautė iš sūnaus, kad N. buvimas sūnaus namuose jo sūnų trikdo. Jis tai telefonu buvo sakęs R., bet ji nelabai jį suprato ir tai ignoravo. 2024-09-05 apie pietus, važiuodamas į savo namus, pamatė N. automobilį prie R. laiptinės. Tuomet R. paskambino vaikui, kuris buvo pas jį, kviesdama jį pareiti namo. Paėmęs telefoną jis pasakė, kad jam reikia su ja ir jos kavalieriumi pasikalbėti. Jis nuvažiavo su dviračiu prie R. laiptinės, pasistatęs dviratį atsisėdo ant suoliuko. Netrukus iš laiptinės išėjo R. su N.. Tada jiems pasakė, kad N. trikdo jų bendrą vaiką savo buvimu. Prašė, kad jie laiką leistų ne prie vaiko, o kažkur kitur ir panašiai. Jis daugiau kalbėjo su N., o atsisukęs link R. pusės pamatė, kad ji laiko rankose pakėlusi telefoną. Tačiau nei N., nei R. nenorėjo girdėti, ką jis sako. Jis priėjo prie dviračio, o R. stovėjo atkišusi telefoną, tada jis paėmė iš R. rankų telefoną pasižiūrėti ar ji tikrai filmuoja. Nusisuko nuo jos su telefonu rankoje. Tada R. su N. jį puolė, norėdami iš jo atimti telefoną. R. lyg kabinosi į jo ranką, o N. jį užgriuvo iš už nugaros, jis, praradęs pusiausvyrą, buvo parblokštas ant šaligatvio. Krisdamas nusibrozdino kelį ir alkūnę. Atidavė pats telefoną, nes iš jo neatėmė. Atsikėlęs, nusimetė tašę nuo kaklo ant suoliuko, kur gulėjo jo padėtas dviračio užraktas. Pagriebęs užraktą sudavė juo N. per nugarą. Po to, padėjęs užraktą ant suoliuko, pakvietė N. pakovoti kaip vyrą. Jis ėjo link N., norėdamas su juo vyriškai pakalbėti, užsimojo, tačiau atstumas buvo per didelis, kad suduotų. Tada grįžo iki suoliuko, pasiėmė rankinę, dviratį ir nuvažiavo. R. šaukė, kodėl jis bėga, nes atvažiuoja policija. Tačiau jam atrodė, kad yra tikslinga kuo greičiau nuo jų nueiti, kad nekiltų dar didesnis konfliktas. Jeigu N. būtų nesikišęs, kai jis iš R. paėmė telefoną ir būtų nenorėjęs iš jo atimti, jis jam tikrai per nugarą su dviračio užraktu būtų nesudavęs. N. užsipuolus jį dėl telefono, jis buvo parblokštas ant šaligatvio ir išprovokuotas tolimesniems veiksmams. Jam nemalonu ir jaučiasi nepatogiai, kad jų pokalbis išsirutuliojo į konfliktą. Jis N. tiesiogiai neatsiprašė, tačiau per R. rašė, kad atsiprašo. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo A. S. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas N. S. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog 2024-09-05 apie 13 val. (duomenys neskelbtini), prie laiptinės jį sumušė A. S., t. y. su dviračio užraktu vieną kartą sudavė į nugaros sritį. Jis patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nukentėjusysis N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. G. yra jo draugė, su ja susitikinėja, ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2024-09-05 per pietų pertrauką jis buvo atėjęs pas R. į svečius. Po pietų, apie 13 val. abu kartu išėjo iš jos namų. Prie laiptinės, ant suoliuko pamatė sėdintį buvusį R. sugyventinį A. S. Jis iš karto pradėjo reikšti priekaištus, kad jis susitikinėja su R., eina pas ją į namus. Atsakė, kad yra suaugęs ir eina ten, kur nori. Tada A. pradėjo jį stumdyti, vadinti negražiais žodžiais. Norėjo muštis, bet jis vis atsitraukdavo, nenorėjo veltis į didesnį konfliktą. A. rankoje turėjo dviračio užraktą, su kuriuo jam sudavė vieną smūgį į nugaros sritį. Pajautė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. K. A. sudavė smūgį, jis buvo ant šaligatvio prie laiptinės. R. viską filmavo, R. buvusį sugyventinį matė pirmą kartą, ankščiau jokių konfliktų nėra buvę.

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis N. S. paaiškino, kad nori patikslinti duotus parodymus apie įvykio pradžią. Išėjęs su R. iš jos buvo prie laiptinės, ant suoliuko pamatė sėdintį R. vaiko tėvą A. S. Šalia stovėjo dviratis. A. S. iš karto pradėjo reikšti priekaištus, kad jis nesilankytų R. namuose, nes trikdo jų bendrą vaiką. Priekaištų nesuprato ir jam atsakė, kad kur nori, ten eina, kur nori, ten būna, niekam nieko blogo nedaro. Tada A. įsiplieskė į konfliktą, aiškino visko daugiau iš savo praeities su R. Tai truko iki 10 minučių. Konflikto metu A. buvo nusiteikęs agresyviai. R. pradėjo filmuoti A. elgesį ir kalbas. A., iš R. atėmęs telefoną, ištrynė tai, ką ji buvo nufilmavusi. Ištrynęs, telefoną grąžindavo R. atgal. K. A. pradėjo atiminėti telefoną, R. iš darbinio telefono iškvietė jam policiją. R. mėginant filmuoti trečią kartą, A. vėl pačiupo iš jos rankų telefoną, tuomet R. pagriebė A. už rankos, norėdama atsiimti telefoną, o jis (N. S.) priėjęs mėgino R. padėti. Jis bandė paimti už paties telefono ir jį ištraukti, prie A. prisilietęs nebuvo. A., nenorėdamas atiduoti telefono, lenkėsi ir, neišlaikęs pusiausvyros, suklupo. Ar A. nuo suklupimo susižalojo, jis nematė, bet jis buvo suklupęs ant šaligatvio. A. atsistojo ir pats R. atidavė telefoną. Tuomet dar vyko žodinis konfliktas, kurio metu jis atsisuko ir atsisukęs pamatė, kad A. užsimojęs į jį dviračio užraktu. Jis stovėjo šonu ir A. jam vieną kartą sudavė dviračio užraktu į nugaros sritį. Pajautė fizinį skausmą. Vėliau buvo toje vietoje paraudę. Po šio veiksmo R. dar filmavo. A. jį dar kartą puolė, bet jis atsitraukė ir jam nepataikė. Po šio paskutinio užsipuolimo A. susirinko savo daiktus ir su dviračiu išvažiavo namo. O jie su R. laukė atvykstančios policijos. Jis iš A. jokios žalos nenori, civilinio ieškinio nereikš.

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo sūnumi, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai. A. S. yra jos vaiko tėvas. Nuo (duomenys neskelbtini) gruodžio mėnesio ji su A. S. kartu negyvena. Ji su A. S. bendrauja tik dėl dalykų, kurie susiję su jų bendru vaiku. 2024-09-05 apie 12 val. ji kartu su savo draugu N. sugrįžo pas ją į namus papietauti. Papietavę, apie 13 val. abu išėjo iš laiptinės ir rado prie jos laiptinės sėdintį A. S. Šalia laiptinės stovėjo ir A. S. dviratis. A. S. pradėjo reikšti priekaištus, kad N. S. pas ją ateina į namus. A. S. buvo piktas ir agresyvus. Kilo žodinis konfliktas. A. išsakė ir N. ir jai priekaištus, kad jie kartu. Konflikto eigoje A., paėjęs nuo suoliuko link N., trenkė vieną kartą jam su rankoje turėtu dviračio užraktu. N. pasisuko, norėdamas išvengti smūgio, A. pataikė su užraktu į nugarą. Tuomet A. grįžo prie laiptinės, pasidėjo užraktą ant suoliuko, ji nuo to momento įsijungė telefoną ir pradėjo filmuoti. Tuomet A. dar vieną kartą ėjo link N., norėdamas suduoti smūgį rankomis, tačiau N. prisidengė rankomis ir A. jam nesudavė smūgio. Po to A., nuėjęs nuo N., susirinko savo daiktus ir išvažiavo su dviračiu, o ji pranešė apie įvykį ir sulaukė policijos pareigūnų. Tai buvo pirmas kartas, kai A. S. užsipuolė N. S.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 335/2024 (06), nurodyta, kad N. S. poodinė kraujosruva nugaros kairėje pusėje, žemiau kairės mentės galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2024-09-06 elektroninio laiško matyti, jog nukentėjusysis N. S. pateikė nuotrauką ir filmuotą medžiagą.

Kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, jog apžiūrėta N. S. pateikta filmuota medžiaga ir nuotrauka. Užfiksuota, kad filmuota medžiaga pateikta faile pavadinimu „YouCut_20240906_074700377“. Paleidus filmuotą medžiagą per kompiuterio programą „VSL leistuvą“, matomas filmuotas spalvotas vaizdas prie laiptinės, kurio trukmė yra 00.26 min. Prasideda pokalbis tarp dviejų vyrų, pirmas vyras, vilkintis tamsiai mėlynus šortus ir raudonus sportinius marškinėlius, pasako antram vyrui, vilkinčiam margus marškinėlius ir džinsinius šortus „ką tu čia man nurodinėji“ ir eina link antro vyro. Eidamas kaire ranka smūgiuoja antram vyrui, tačiau smūgį antras vyras atremia su rankomis (fotonuotrauka Nr. 1). Atsitraukdamas antras vyriškis nuo pirmojo vyriškio pasako „tu filmuok aš nenoriu“ ką tiksliai pasako daugiau nesigirdi. Pirmas vyriškis pasako „durnas“. Tuomet įsiterpia moteriškas balsas „aš parašysiu pareiškimą. Gali palaukti policijos“. Antras vyriškis pasako „debilas. Laukiu, nekomentuoju ateis į namus“. Ir kalbėdamas pasiima nuo suoliuko rankinę, kurią užsideda per galvą ant šono ir dviračio užrakinimą, kurį pasikabina per galvą ant šono taip pat. Moteriškas balsas „tai kam bėgi?“. Vaizdo įrašas pasibaigia.

Pateiktoje nuotraukoje, kurios pavadinimas „20240905_154029“ matosi žmogaus kūno nugara. Ant nugaros matosi paraudimas, kuris yra nugaros kairėje pusėje, žemiau mentės (fotonuotrauka Nr. 2).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta. Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A. S. prie namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš N. S. – su dviračio užraktu vieną kartą sudavė jam į nugaros sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajam N. S. dėl poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, žemiau kairės mentės, nežymiai sutrikdė sveikatą.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis A. S., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. S. laikomas neteistu (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, paskirtą baudą sumokėjęs. Kaltinamasis A. S. yra nedirbantis. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad A. S. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. S. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kaltinamojo A. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu nuteistasis privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat įpareigoti jį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam A. S. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti A. S.

Išaiškinti A. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti A. S., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.