Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-943-633/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-25
Bylos Nr.
1-943-633/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18520-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Kaltinamasis
E. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1-943-633/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18520-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 1.2.4.4.2.8; 1.2.4.6.1; 1.2.26.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 25 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorei G. M., viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. D., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis statybos rangos darbus įmonėje Švedijoje, gyv. (duomenys enskelbtini), teistas : 1) 2013 m. birželio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., – 9 mėn. laisvės apibojimo; 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi ši bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, 2) 2013 m. gruodžio 18 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. 63 str., - 3 m. 7 mėn. 10 d. terminuoto laisvės atėmimo, 3) 2015 m. kovo 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2015 m. spalio 12 d. apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 63 str., - 4 m. terminuoto laisvės atėmimo (šią bausmę baigė atlikti 2017 m. birželio 16 d., visi teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis E. D. 2019 m. gegužės 4 d. apie 22.10 val. Vilkaviškio r. sav., Dailučių km, Liepų g. 7 kieme stovėjusiame mobiliajame namelyje (kemperyje) išgertuvių metu sudavė kumščiu ne mažiau keturis kartus į veidą nukentėjusiajam S. J., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą,

tęsdamas nusikalstamus veiksmus Vilkaviškio r. sav., Dailučių km gyvenvietės Liepų – Rūtų gatvių sankryžoje, ant gatvės ir kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – be aiškios priežasties (iš chuliganiškų paskatų) tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam H. J. į veidą, padarydamas jam nosies kaulų lūžimą bei kraujosruvą kairio paakio srityje, tuo nesunkiai sutrikdė jam sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamasis E. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (realioji nusikaltimų sutaptis) bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje (idealioji nusikaltimų sutaptis).

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis E. D. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu prisipažįstantis visiškai, kad gailisi, iki teismo proceso abu nukentėjusius atsiprašęs, su jais visiškai susitaikęs, pastarieji jam atleidę, jam jokių nei turtinių, nei neturtinių pretenzijų neturintys. Toliau dėl bylos esmės paaiškino, kad betarpiškai prieš nusikaltimo įvykį jis su draugu pastarojo namuose Liepų g. 7, Dailučių km, Vilkaviškio r. sav., gėrė alkoholį, pats buvo jau vidutiniškai apsvaigęs. Jis abu nukentėjusiuosius asmeniškai pažinojęs, su jais anksčiau jokių nesutarimų nebuvę. Išgertuvių pas draugą metu užėjęs ir nukentėjusysis S. J.. Ar tai namelyje, ar prie jo kieme tik dėl savo girtumo, be priežasties, jis sudavė keletą smūgių, galėjo būti ir keturis (jų neskaičiavęs), nukentėjusiajam S. J. į veidą, po ko pastarasis pasišalino, atgal jam nesudavė. Netrukus po šito, jis su dviem kartu buvusiais draugais automobiliu važiavo link Kybartų m., Liepų – Rūtų gatvių sankryžoje pasivijo ta pačia kryptimi gatve ėjusį S. J. brolį H. J.. Išlipęs iš automobilio, dėl girtumo, be priežasties, priėjo prie H. J. ir šiam kumščiu sudavė į veidą, ar jį sužalojo, teigia nepastebėjęs, pasišalinęs, pirmiau sumušto S. J. sankryžoje nepastebėjęs, ar šis buvęs kur toliau, nežinantis. Jis labai pergyvenantis dėl šio įvykio, po jo visiškai atsisakęs alkoholio, atlygino teritorinei ligonių kasai nuostolius dėl išlaidų nukentėjusių sveikatos priežiūros paslaugoms, prašantis duoti jam galimybę įrodyti pasiryžimą pasitaisyti ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes norintis išsaugoti turimą darbo vietą.

3. Iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykių vietų ypatumų, priežasčių konfliktui ir fiziniam smurtui nebuvimo, kaltinamojo prieš nukentėjusius pavartoto fizinio smurto pobūdžio, lokalizacijos, kilusių pasekmių, taip pat abiejų nukentėjusių atsiprašymo ir susitaikymo su jais aplinkybes byloje paaiškino bei patvirtino teisme ir nukentėjusieji S. J. (1 t., b. l. 21-22) bei H. J. (1 t., b. l. 31-32), kurių ikiteisminio nusikalstamų veikų tyrimo metu byloje duoti parodymai teisme buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsniu nustatyta tvarka.

4. 2019 m. gegužės 5 d. įvykio vietų apžiūromis nustatyta, jog pirmasis jų įvykęs namų valdoje Liepų g. 7, Dailučių km, Vilkaviškio r. sav., Vilkaviškio m., kur kieme stovi mobilus (kilnojamas) namelis (kemperis), apžiūros metu jis rastas užrakintas, kiemas aplink jį apaugęs žole, gyvenamas namas negyvenamas. Antrasis įvykis įvykęs Vilkaviškio r. sav., Dailučių km, Liepų ir Rūtų gatvių sankryžoje, gatvių dangos asfaltuotos, Liepų gatvės kairėje pusėje yra namų valdos su gyvenamais namais, vietovė atvira (1 t., b. l. 5-6, 7-10).

5. 2019 m. gegužės 6 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 252/2019(09) pagal klinikinius (fiksuotus medicininiuose dokumentuose) duomenis nukentėjusiajam S. J. kūno sužalojimų ir sveikatos sutrikdymų nekonstatuota (kairio smilkinio sumušimas buvo paremtas tik paties nukentėjusio nusiskundimu ir nebuvo objektyvios simptomatikos), tačiau patvirtinta, jog jei S. J. 2019 m. gegužės 4 d. buvo suduota į kairio smilkinio sritį, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 53).

6. 2019 m. gegužės 6 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 253/2019 (09) pagal klinikinius (fiksuotus medicininiuose dokumentuose) duomenis nukentėjusiajam H. J. konstatuotas nosies kaulų lūžimas, o taip pat kraujosruva kairio paakio srityje. Sužalojimai padaryti vienu kieto buko daikto poveikiu, kuo galėjo būti tiek smūgis kumščiu, tiek spyris koja, tiek smūgis panašių savybių daiktu, galimai 2019 m. gegužės 4 d., nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje, sužalojimų padarymo metu jis galėjo jausti fizinį skausmą, konstatuoti kūno sužalojimai nukentėjusiam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

7. Kaltinamasis E. D. byloje visiškai pripažįsta visas faktines nusikaltimų įvykio aplinkybes pagal jam pareikštąjį byloje (kaltinamajame akte) kaltinimą, šie jo parodymai visiškai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūros bei teismo medicinos specialisto išvadų duomenys – punktai 4, 5 ir 6), tačiau ir patys patvirtina iš kitų įrodymų šaltinių gautus duomenis kaip teisingus.

8. Visi kiti teisiamajame posėdyje patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktas 1) kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis pirmiausiai išgertuvių kemperyje metu (ne viešoje aplinkoje) be paaiškinamos priežasties tyčia sumušė nukentėjusįjį S. J., suduodamas jam ne mažiau keturis smūgius kumščiais į veidą ir sukeldamas šiam fizinį skausmą, bei toliau jau viešai tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus gatvėje, kitų pašalinių įvykiui asmenų akivaizdoje, savo pobūdžiu viešoje vietoje, taip pat be paaiškinamos priežasties - iš chuliganiškų paskatų, fiziškai smurtavo prieš nukentėjusįjį H. J. (nukentėjusiojo S. J. brolį), tyčia suduodamas jam smūgį kumščiu į veidą, tuo jam padarydamas kūno sužalojimus ir nesunkiai sutrikdydamas šio nukentėjusiojo sveikatą, bei tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo E. D. baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. D. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (nukentėjusio S. J. atžvilgiu) bei idealiąją BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytų tyčinių nusikaltimų sutaptį (nukentėjusio H. J. atžvilgiu) byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš abu (tiek prieš vieną, tiek prieš kitą) nukentėjusius nusikaltimų įvykio metu vartojo būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė smūgius kiekvienam nukentėjusiajam kumščiais į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti už faktiškai nuo jo veiksmų tiesiogiai priežastingai kilusias pasekmes – fizinio skausmo neviešoje aplinkoje sukėlimą nukentėjusiam S. J. bei nesunkų nukentėjusio H. J. sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimą. Trečia, viešas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį H. J., kūno sužalojimų juo (fiziniu smurtu) jam padarymas, neabejotino fizinio skausmo nukentėjusiajam tuo sukėlimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai darant dar ir mažiausiai dviejų pašalinių konfliktui asmenų (buvusių su kaltinamuoju jo sugėrovų) akivaizdoje, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis prieš nukentėjusįjį H. J. įžūliai elgėsi dviejų kaimo gyvenvietės gatvių sankryžoje, atviroje vietoje, girdint ir matant mažiausiai dviem pašaliniams konfliktui asmenims (įvardinta aukščiau), nuo kaltinamojo pavartoto fizinio smurto nukentėjusysis ten pat nugriuvo, be to, čia bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę išgąstį, nepatogumus, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamasis prieš nukentėjusįjį H. J. nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik šio nukentėjusiojo asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Penkta, kaltinamojo nusikalstamus veiksmus prieš kiekvieną iš nukentėjusiųjų, jo paties tvirtinimu, kas nėra paneigta kitais šios bylos duomenimis, nesiejo vieninga tyčia, tęstinis pobūdis, prieš kiekvieną iš nukentėjusių jis smurtavo, kad ir artimu vienas kitam, tačiau ne tapačiu laiku, skirtingose vietose, šiems nesant kartu (vienas kito akivaizdoje), sumanymo smurtauti prieš pirmąjį nukentėjusįjį (S. J.) įgyvendinimas buvo jau visiškai baigtas iki to momento, kuomet kaltinamasis gatvėje (kitoje vietoje) sutikęs pirmojo brolį antrąjį nukentėjusįjį (H. J.), ėmė smurtauti prieš pastarąjį, todėl, teismo vertinimu, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika prieš nukentėjusį S. J. baudžiamojo įstatymo požiūriu buvo jau baigta iki idealiąją sutaptį tarpusavyje sudarančių BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytų veikų pradžią prieš nukentėjusį H. J., dėl ko aukščiau pažymėtos kaltinamojo nusikalstamos veikos prieš kiekvieną iš nukentėjusiųjų tarpusavyje sudarė jau ne idealiąją, bet realiąją sutaptį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

10. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam už kiekvieną inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį bei kilusias pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinių nagrinėjamų nusikaltimų sudėčių lygmeniu dėl nustatytų aplinkybių, jog kaltinamasis nei vieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo mušimo įrankių ar priemonių, galėjusių didinti nusikalstamų pasekmių sunkumą, nukentėjusiojo S. J. mušimo pasekmės šio asmens sveikatai BK 140 straipsnio 1 dalies požiūriu buvo minimalios (sukeltas fizinis skausmas), prieš nukentėjusįjį H. J. naudoto smurto smurtinių veiksmų (poveikių) skaičius buvo taip pat minimalus (1 smūgis), nusikaltimai nebuvo planuojami, jiems iš anksto ruošiamasi ir pan. Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamasis prieš nukentėjusįjį S. J. nusikalstamai veikė be aiškios, paaiškinamos priežasties, kas kvalifikuotina chuliganiškomis paskatomis, kas jo kaltės dėl šio nukentėjusio sumušimo (BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos) laipsnį didina. Visi trys, atitinkamai realiąja ir idealiąja sutaptimi, įvykdyti nagrinėjami byloje tyčiniai nusikaltimai buvo visiškai baigti nuo nusikalstamų pasekmių nukentėjusiųjų fizinei sveikatai ir viešajai tvarkai (veiksmų prieš H. J. epizode) atsiradimo momento, kas iš esmės sutapo su kaltinamojo nusikalstamais pripažįstamų veiksmų (smūgių sudavimo) atlikimu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmes faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11. Toliau spręsdamas skirtinų bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo E. D. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina nors ir menkai, bet visgi dar patenkinamai : viena vertus, kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas 4-ąjį kartą (1 t., b. l. 90-95), ankstesni teistumai jam nebuvo ir nėra dar išnykę ar panaikinti, todėl baudžiamojo įstatymo požiūriu jis nagrinėjamas byloje nusikalstamas veikas įvykdė būdamas recidyvistu, tame tarpe ir dėl analogiškos (BK 138 straipsnis) nusikalstamos veikos (BK 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto (a) papunktis), per paskutiniuosius metus yra 1 kartą nubaustas administracine nuobauda (1 t., b. l. 147-149), tačiau kita vertus, kaltinamasis yra dar labai jauno amžiaus (24 m.), jo įvykdytas administracinis nusižengimas nebuvo šiurkštus ar pavojingas, po ankstesnės bausmės atlikimo kaltinamasis dirba, po nagrinėjamų byloje nusikaltimų įvykdymo jis laisvanoriškai, savo paties iniciatyva, pašalino nusikaltimais sukeltus negatyviuosius padarinius, atlygindamas jais (nusikaltimais) padarytus tiek tiesioginius (abiem nukentėjusiems), tiek netiesioginius (teritorinei ligonių kasai) nuostolius (žalą), neturi priklausomybių, po nusikaltimų įvykių visiškai atsisakė alkoholio, išgyvena dėl savo nusikalstamo elgesio ir yra stipriai motyvuotas toliau dirbti, iš to gyventi ir daugiau nebenusikalsti.

12. Teismas kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) pripažįsta : a) nuoseklų ir visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi, nukentėjusiųjų atsiprašymą ir susitaikymą su jais (tai teisme patvirtino ir abu nukentėjusieji) bei padėjimą savo parodymais byloje išaiškinti didžiąją dalį esminių nusikaltimo įvykio aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); b) savanorišką ir visišką nusikaltimais padarytos tiesioginės ir netiesioginės žalos atlyginimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja : a) tiek paties kaltinamojo pripažįstamą, tiek nustatytą ir kt. bylos duomenimis jo mažiausiai vidutinį girtumą, turėjusį esminės ir lemiamos įtakos byloje nagrinėjamų nusikaltimų įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); b) tyčinių ir analogiškų savo pobūdžiu nusikaltimų recidyvą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

13. Toliau teismas sprendžia, jog esant dar patenkinamai nusikaltusiojo asmenybei, nustatytų po dvi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių tarpusavio lyginamąjį svorį ir reikšmę bausmės individualizavimo aspektu įvertinus labiau lengvinančiųjų naudai, inkriminuotų nusikaltimų pavojingumo laipsnį pripažinus mažesniu nei rūšinių sudėčių lygmuo, taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo jauną amžių, išsilavinimą, darbingumą, šeiminę padėtį, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmių atlikimo už ankstesnes nusikalstamas veikas aplinkybę (jų paskyrimas ir atlikimas kaltinamąjį nesulaikė nuo naujų, nagrinėjamų pastarojoje byloje, nusikaltimų įvykdymo), byloje teisingumo principas lemia mažesnių nei baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkiai dydžių, tačiau griežčiausių savo rūšimi (ne švelnesne nei buvo paskirta ankstesniais teismų nuosprendžiais) terminuoto laisvės atėmimo bausmių (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys) kaltinamajam paskyrimą : už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – 5 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką – 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, už BK 284 straipsnyje numatytą veiką – 7 mėn. laisvės atėmimo. Kadangi BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatyti nusikaltimai nagrinėjamu byloje atveju (prieš nukentėjusįjį H. J.) buvo įvykdyti idealiąja sutaptimi, už juos kiekvieną paskiriamos bausmės turi būti subendrintos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisyklę, griežtesne apimant švelnesniąją, ir tokiu būdu nustatytina subendrinta už abi veikas bausmė – 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Pastaroji bausmė subendrintina su paskirtąja už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką (prieš nukentėjusįjį S. J.), su kuria minėtieji nusikaltimai sudaro realiąją sutaptį, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytąją bausmių dalinio sudėjimo taisyklę, prie griežtesniosios už veikas prieš H. J. paskirtosios 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridedant 3 mėn. dalį nuo paskirtos už veiką prieš S. J., ir tokiu būdu kaltinamajam E. D. nustatytina subendrinta bausmė – 1 m. 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Kadangi kaltinamasis teisme visiškai prisipažino kaltu, davė išsamius parodymus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu turi būti taikomos išimtinės BK 64¹ straipsnio nuostatos ir subendrinta bausmė jam sumažinta 1/3 dalimi, tai yra iki 1 m. 2 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

14. Atsižvelgdamas į dar patenkinama įvertintą kaltinamojo asmenybę (teigiamus jos aspektus), nustatytąsias jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nuoseklų ir nuoširdų gailėjimąsi bei išgyvenimą dėl nagrinėjamų nusikaltimų, itin pozityvų elgesį po nusikaltimų įvykdymo, tame tarpe laisvanorišką ir savo inciatyva nusikaltimų padarinių pašalinimą, atlyginant tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai jais padarytą žalą, stiprią motyvaciją toliau dirbti, iš to gyventi ir nebenusikalsti ateityje, alkoholio atsisakymą po nusikaltimų įvykių ir visišką susitaikymą su nukentėjusiais nuo jo nusikalstamų veikų asmenimis, teismas sprendžia šioje byloje kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatytos galutinės bausmės vykdymą jam atidėti 2 metų laikui, kadangi aukščiau konstatuotų reikšmingų tam aplinkybių visuma teismui teikia pagrindo manyti, kad šiuo konkrečiu atveju ir aplinkybėmis paskiriamos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekiami be realaus jos atlikimo. Kaltinamojo E. D. probacijai paskirtini jo darbinę veiklą ir jos vietą, turtinę ir šeiminę padėtį atitinkantys įpareigojimai/draudimai bei baudžiamojo poveikio priemonės : a) įpareigojimas per visą probacijos laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; b) įpareigojimas pirmuosius 6 probacijos mėnesius nevartoti alkoholio; c) baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL/BBND (2000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, per 1 metus nuo probacijos pradžios (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktai). Pagrindo kaltinamajam skirti dar ir kitas baudžiamojo poveikio priemones teismas nenustatė.

15. Kaltinamajam E. D. ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 84-85) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikintina. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka šioje byloje nepareikšta, daiktinių įrodymų ir priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

E. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl S. J. sumušimo) ir nuteisti jį 5 (penkiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

E. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl H. J. sumušimo) ir jį nuteisti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

E. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (dėl H. J. sumušimo) ir jį nuteisti 7 (septyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudariusias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisyklę, griežtesne apimant švelnesniąją, ir nustatyti subendrintą už abi nusikalstamas veikas bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Pastarąją bausmę subendrinti su paskirtąja už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, sudarančią realiąją nusikaltimų sutaptį, pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis nustatytą dalinio bausmių sudėjimo taisyklę, prie griežtesniosios pridedant 3 mėn. dalį nuo švelnesnės, ir tokiu būdu nustatyti subendrintą už visas nusikalstamas veikas bausmę – 1 m. 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo.

Subendrintai už visas nusikalstamas veikas E. D. bausmei taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir ją sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir galutinės bausmės E. D. vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskirti tokius įpareigojimus/draudimus ir baudžiamojo poveikio priemones : 1) įpareigojimą visą bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) įpareigojimą pirmuosius 6 probacijos mėnesius nevartoti alkoholio; 3) baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimties) MGL/BBND (2000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigoti įvykdyti (sumokėti) per 1 (vienerius) metus nuo probacijos pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktai).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam E. D. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis