Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2A-891-260/2017 pagal ieškovės I. P. ir atsakovo R. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui R. R. dėl neturtinės žalos ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo R. R. priešieškinį ir papildomą priešieškinį ieškovei I. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

19. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – jas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti.

21. Byloje atsakovo apeliaciniame skunde pateiktas prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme grindžiamas tuo, kad pateikiami išrašas iš Nekilnojamojo turto registro apie tai, butą (duomenys neskelbtini), iš ieškovės įgijo M. L., ir duomenys iš šio „Facebook“ paskyros apie jo ryšius su apie atsakovo pagaminto ir dukrai dovanoto namelio pardavimą skelbusia I. B., tik patikslina atsakovo anksčiau nurodytus duomenis, dėl kurių pirmosios instancijos teismas net nepasisakė, todėl teisėjų kolegija priima atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus šiuos papildomus įrodymus.

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. P. ir atsakovas R. R. yra buvę sutuoktiniai. Jų santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susiję ginčijami klausimai – dėl turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, tarpusavio išlaikymo – buvo išspręsti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014 priimtu 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu. Šis sprendimas, išskyrus apeliaciniu skundu apskųstą jo dalį dėl atsakovo R. R. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, įsiteisėjo 2014 m. birželio 6 d., kadangi pagal CPK 279 straipsnio 1 dalies nuostatas teismo sprendimo dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tik sprendimo dalis dėl savarankiško reikalavimo nustatyti po santuokos nutraukimo tėvo ir dukters bendravimo tvarką įsiteisėjo 2015 m. kovo 2 d., kada Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, priimta nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą. 2016 m. vasario 29 d. ieškovė I. P. pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti jai iš atsakovo R. R. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 2095,69 Eur nuostolius. A. R. R. 2015 m. gegužės 11 d. pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovės I. P. priteisti jam 3871,60 Eur be pagrindo atsakovės įgytų lėšų, ir 2015 m. gegužės 31 d. pateikė papildomą priešieškinį, kuriame prašė įpareigoti ieškovę I. P. sugrąžinti atsakovui vaikų žaidimams pagamintą namelį, o jeigu tai padaryti neįmanoma, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 579,24 Eur namelio vertės sumą, taip pat priteisti jam iš ieškovės 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai pateikė ieškovė, o dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmesti atsakovo reikalavimai, – atsakovas.

23. Apeliacijos šioje byloje objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinyje ir atsakovo priešieškinyje bei papildomame priešieškinyje byloje pareikštus reikalavimus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

24. Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, iš dalies sutikdama ir su ieškovės, ir su atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė byloje pateiktais įrodymais ne visai pagrįstas išvadas, netinkamai taikė procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, dėl ko visas šio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamo sprendimo, kuriuo išspręsti ieškovės pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo pareikšti reikalavimai dėl lėšų grąžinimo (išreikalavimo) ir dėl žalos už atsakovo sukurtą namelį priteisimo, dalių negalima laikyti pagrįstomis ir taip sprendžia dėl toliau nurodomų pagal atskirus šalių pareikštus reikalavimus priežasčių.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą

25. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės 2016 m. vasario 29 d. pareikštą reikalavimą priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo, kuris Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, nurodydamas, kad ieškovės elgesį, kada ji santuokos nutraukimo byloje nereiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, o vėliau užvedė dėl to atskirą bylą, teismas vertina kaip nesąžiningą, taip pat, atsakovui prašant, taikė senatį, pripažino, kad ieškovei nurodžius, jog neturtinė žala atsirado 2013 metais, o ieškinį pareiškus 2016 m. vasario 23 d., ji praleido ieškinio senaties terminą. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų dėl žalos buvimo fakto ir dydžio.

26. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad šioje dalyje teismo sprendimas yra nepagrįstas, kadangi Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 str. 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Nepareikšdama reikalavimo santuokos nutraukimo byloje dėl neturtinės žalos priteisimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio, ieškovė neprarado šios teisės galutinai, todėl ir kreipėsi su šiuo reikalavimu atskiroje byloje. CK 3.70 str. 2 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, neįeina į ratą būtinų klausimų, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką. Teismas taip pat neteisingai pritaikė senaties terminą neturtinei žalai priteisti. Teismas neteisingai nustatė senaties termino neturtinei žalai priteisti pradžią. Ieškovės atstovė nurodė, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo atsiranda, kai teismas nutraukia santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, t. y. teismui priėmus sprendimą dėl sutuoktinio kaltės. Šios bylos atveju senaties termino pradžia yra sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo data – 2015 m. kovo 2 d. Ieškinys dėl neturtinės žalos paduotas teismui 2016 m. vasario 23 d., t. y. nepraleidus 3 metų senaties termino. Taip pat, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai neatskleidžia šalių pozicijos ir argumentų dėl ginčo esmės byloje, kas prieštarauja CPK įtvirtintiems reikalavimams, keliamiems teismo sprendimui.

27. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nurodytais ieškovės apeliacinio skundo argumentais ir vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė, reikalaudama ne santuokos nutraukimo byloje, o atskiru ieškiniu priteisti jai iš buvusio sutuoktinio, kalto dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimą, nesąžiningai reiškia ieškinį, taip pat pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškiai argumentavo, kodėl taiko ieškinio senatį.

28. Civilinio kodekso 3.59 straipsnis nustato, kokius klausimus teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką. Šiame straipsnyje imperatyviai nurodyta, kokius klausimus nutraukdamas santuoką turi išspręsti teismas, tačiau tarp jų nėra nurodyta, jog teismas turi išspręsti ir neturtinės žalos iš sutuoktinio, kalto dėl santuokos nutraukimo, priteisimo klausimą. Tokios nuorodos nėra ir Civilinio proceso kodekso 382 straipsnyje bei 385 straipsnyje, nustatančiuose reikalavimus ieškiniui dėl santuokos nutraukimo ir teismo sprendimui, priimamam dėl santuokos nutraukimo.

29. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškiai sprendime argumentavo, kodėl, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą, taiko ieškinio senatį. Teismas nenurodė, nuo kada pradedamas skaičiuoti senaties terminas, todėl negalima vertinti, kad jis pagrįstai ieškinio senatį taikė. Praktiškai, teisėjų kolegijos nuomone, kada pati ieškovė ieškinyje nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis ji patyrė reikalaujamą priteisti neturtinę žalą, nebuvo įmanoma visapusiškai ir objektyviai įvertinti, ar tikrai ieškovė praleido senaties terminą.

30. Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo motyvai neatskleidžia šalių pozicijos ir argumentų dėl ginčo dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo esmės byloje, kas prieštarauja CPK įtvirtintiems reikalavimams, keliamiems teismo sprendimui. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, privalu sutikti ir su pirmosios instancijos teismo motyvuose nurodytu argumentu, kad nebuvo pateikti įrodymai, reikšmingi žalos padarymo faktų ir žalos dydžio nustatymui. Reikšminga yra ir tai, jog pats pirmosios instancijos teismas privalėjo užtikrinti, kad ieškovė pateiktų visus būtinus bylai išnagrinėti reikalingus duomenis, netgi aiškiai ir konkrečiai ieškinyje paaiškintų, kokiomis aplinkybėmis ji grindžia savo reikalavimus, kokie įrodymai patvirtina jos nurodytas ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, ir teismas privalėjo tai padaryti dar priimdamas ieškinį (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Teismo priimtame ieškinyje nebuvo nurodytos konkrečios aplinkybės, bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė iš esmės nepaaiškino tokių aplinkybių, o tik nurodė, kad civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo yra įrodymai, pagrindžiantys, kad ieškovei padaryta neturtinė žala. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Todėl tokias aplinkybes ieškovė privalėjo nurodyti ieškinyje, jas pagrįsti įrodymais. Vien to, kad santuokos nutraukimo byloje pripažinta, jog dėl santuokos nutraukimo, įvertinus atskirus jo veiksmus, yra kaltas atsakovas, nepakanka, kad teismas galėtų objektyviai nustatyti neturtinės žalos atsiradimą, galėtų ją įvertinti ir priteisti būtent tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų teisingai atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus.

31. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą ne tik kad priėmė nepagrįstą sprendimą bet ir neatskleidė bylos esmės. Dėl to ši sprendimo dalis naikintina ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą dėl aptariamo reikalavimo pagal ieškovės ieškinį, pilnai neatitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimų (ieškovei nenurodžius aplinkybių, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įrodymų, kurie patvirtina tokių reikalavimų pagrįstumą) apeliacinės instancijos teisme negalima. Tokio reikalavimo išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme negalimas dėl to, kad toks nagrinėjimas užkerta kelią atsakovui tinkamai ir laiku atsikirsti į ieškovės reikalavimus, kurie turėjo būti nurodyti ieškinyje.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai 2095,69 Eur nuostolius

32. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo nuostolius, kuriuos ji patyrė viena išlaikydama bendrą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas gyveno ir kuriuo naudojosi iki 2015 m. birželio 8 dienos. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. ji iš viso sumokėjo 4191,38 Eur, t. y. mokesčius šilumos energijos ir elektros tiekėjams bei Butų savininkų bendrijai, taip pat laikotarpiu nuo 2014-06-03 iki 2015 02-03 už butui įsigyti suteiktą kreditą AB SEB bankui – 3187 Eur. Ieškovė prašė priteisti jai kaip nuostolius pusę sumokėtos 4191,38 Eur sumos. Ieškovė nurodė, kad prašo jai kaip nuostolius priteisti 2095,69 Eur (4191,38 : 2 = 2095,69).

33. Pirmosios instancijos teismas apskųstuoju sprendimu šį ieškovės reikalavimą atmetė, pripažindamas, kad atsakovas R. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. birželio 13 d. negyveno, todėl neprivalo mokėti šiam butui priskaičiuotų mokesčių, o įmokas bankui ieškovė mokėjo ne už atsakovą R. R., o pagal teismo sprendimą, priimtą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014.

34. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo R. R. 2095,69 Eur nuostolius, kadangi pagal CK 4.76 str., kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolius, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių atsakovas R. R. nustojo būti bendro buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiu, įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimui, t. y. 2015 m. kovo 2 d. Teismo išvada, kad atsakovas negyveno nurodytame bute nuo 2014 m. birželio 13 d. yra nepagrįsta, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, be to visai nesusijusi su atsakovo R. R. pareiga išlaikyti bendrą turtą bei pareiga atlyginti nuostolius tam bendraturčiui, kuris tą bendrą turtą išlaikė, tai yra ieškovei.

35. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 2095,69 Eur nuostolius yra akivaizdžiai nepagrįstas. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs šalių santuokos nutraukimo bylą (civilinė byla Nr. 2-1071-918/2014), 2014 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą, kurio dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (taigi ir dėl buto priteisimo ieškovei, pripažinimo, kad buto įsigijimui pasiskolintas lėšas kreditoriams grąžina viena ieškovė) įsiteisėjo, kaip jau paminėta šios nutarties 22 punkte, 2014 m. birželio 6 d., o ne 2015 m. kovo 2 d., kaip kad nurodo ieškovė. Be to, šiuo sprendimu, priimtu tarp tų pačių šalių, taigi turinčiu šalims prejudicinę reikšmę, nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių (ieškovės ir atsakovo) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. lapkričio 1 d., pripažinta, kad po šios dienos kreditą už paskolą butui įgyti privalo grąžinti viena ieškovė. Todėl ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovas, kaip buvęs buto bendraturtis sumokėtų jai ½ dalį sumos, ieškovės sumokėtos laikotarpiu nuo 2014-06-03 iki 2015 02-03 už kreditą AB SEB bankui ir buto išlaikymą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dalijant turtą paskirtam ieškovei, po 2014 m. birželio 13 d. gyveno.

36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio ieškovės reikalavimo, šis reikalavimas, kaip jau minėta, yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą šioje dalyje palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl atsakovo priešieškinyje pareikšto reikalavimo priteisti jam iš ieškovės 3871,60 Eur be pagrindo įgytų lėšų

37. Atsakovas R. R. priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovės I. P. 3871,60 Eur atsakovo be pagrindo įgytų lėšų. Nurodė, kad jam negyvenant kartu su ieškove nuo 2012 m. gruodžio 1 d. jo prašymu jo darbdavys (duomenys neskelbtini) atsakovui priklausančias lėšas, jo tėvas ir jis pats pervedė lėšas į ieškovės sąskaitą banke. Atsakovas tai darė teikdamas išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo Kauno apylinkės teismas tokios lėšų pervedimo paskirties nepripažino, civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014 priimtu 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu priteisė iš jo išlaikymo nepilnametei durai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2013-03-18. Todėl atsakovas vertino, kad ši suma yra atsakovės be pagrindo gautos lėšos, kurias ji privalo atsakovui grąžinti.

38. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį atsakovo priešieškinyje pareikštą reikalavimą, nurodė, kad šis reikalavimas jau buvo išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014, kurioje 2014-05-06 priimtame sprendime nustatytas prejudicinis faktas, kad atsakovas R. R., ieškovės teigimu, galėjo laisvai disponuoti ieškovės sąskaitoje esančiomis lėšomis, pagal CPK 279 str. 4 d. sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

39. Apeliaciniame skunde dėl šios teismo sprendimo dalies atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas. Civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014 atsakovas R. R. įrodinėjo, jog laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2013-01-18, šalims jau gyvenant skyrium ir jau nevedant bendro ūkio, buvo pervesta į ieškovės sąskaitą 3871,60 Eur nepilnametės dukros išlaikymui. Teismui nepripažinus, kad tai yra lėšos dukters išlaikymui, laikytina, kad tai ieškovės be pagrindo gautos lėšos. Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014 nebuvo nustatytas prejudicinis faktas, kad atsakovas galėjo disponuoti ieškovės sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančiomis lėšomis. Kita vertus, net jeigu laikyti, kad toks faktas, nors ir visiškai nepagrįstai, buvo nustatytas civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014, nebuvo nustatyta, kad atsakovas savo tariama galimybe disponuoti šiomis lėšomis pasinaudojo.

40. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinis skundas šioje dalyje iš esmės yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad šis reikalavimas buvo išnagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014. Šioje prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014 atsakovas nereiškė reikalavimo priteisti jam iš ieškovės 3871,24 Eur be pagrindo įgytų lėšų, bet joje, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, buvo pripažinta, kad „atsakovas R. R., ieškovės teigimu, galėjo laisvai disponuoti ieškovės (I. P.) šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis.“ Tačiau atsakovo galimybė disponuoti lėšomis esančiomis ieškovės sąskaitoje, neteigiant ir nepateikus įrodymų, kad atsakovas pats panaudojo tokias lėšas, negali būti pagrindu pripažinti, jog atsakovo priešieškinyje pareikštas aptariamas reikalavimas yra nepagrįstas.

41. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismui nusprendžiant dėl atsakovo reikalavimo priteisti jam iš ieškovės 3871,24 Eur be pagrindo įgytų lėšų, šioje dalyje nebuvo atskleista bylos esmė. Teismas be pagrindo pripažino, kad reikalavimas jau išnagrinėtas tarp šalių anksčiau nagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje, nevertino ir sprendime nepasisakė, ar atsakovo reikalaujamos lėšos gali būti laikomos ieškovės be pagrindo gautomis, ar pagrįstai atsakovas reikalauja šių lėšų, netyrė aplinkybių, ar atsakovas pats nepanaudojo šių lėšų, net nepasiūlė ieškovei pateikti įrodymų, kad atsakovas faktiškai pats panaudojo į atsakovės sąskaitą pervestas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos šioje dalyje negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl panaikina apskųstą šioje dalyje teismo sprendimą ir bylą šioje dalyje perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Dėl atsakovo papildomame priešieškinyje pareikštų reikalavimų priteisti jam iš ieškovės 579,24 Eur už žaidimams skirtą namelį ir 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimą

42. Atsakovas R. R. 2015 m. gegužės 31 d. pateikė papildomą priešieškinį, kuriame prašė įpareigoti ieškovę I. P. sugrąžinti jam (atsakovui) namelį, o jeigu tai padaryti neįmanoma, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 579,24 Eur namelio vertės sumą, taip pat priteisti jam iš ieškovės 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šį reikalavimą jis grindė tuo, kad jis dukrai gimtadieniui (duomenys neskelbtini) padovanojo 579,24 Eur vertės daiktą, t. y. jo paties pagamintą vaikui žaisti skirtą namelį. Ieškovė duomenis apie vaikui atsakovo skirtą dovaną patalpino viešoje erdvėje – skelbimų portale aruodas.lt ir galimai neteisėtai pardavė. Pardavusi jai nepriklausantį daiktą, ieškovė neteisėtai praturtėjo, atsakovo dukra liko be daikto, kuris jai buvo dovanotas, ir patyrė 579,24 Eurų turtinę žalą. Atsakovas dėl to turėjo dvasinių ir psichologinių išgyvenimų, jog vaikas neteko mylimo žaislo, ir dėl to įvertino neturtinę žalą dovanoto namelio sumai, tai yra 579,24 Eur, prašė priteisti tokio dydžio neturtinę žalą.

43. Kauno apylinkės teismas skundžiamu sprendimu atmetė šiuos reikalavimus. Taip nuspręsdamas teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai namelį įvardina kaip dovaną. Vaiko motina – dukros įstatyminė atstovė – šios tariamos dovanos nepriėmė. Atsakovas neįrodė, kad namelis buvo parduotas už papildytame priešieškinėje nurodytą kainą. Teismas taip pat vertino, kad visos turtinės, daiktinės teisės tarp šalių jau išspręstos įsiteisėjusiame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014.

44. Apeliaciniame skunde dėl sprendimo aptariamoje dalyje atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai, neįvertino reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių neteisėtus ieškovės veiksmus, kas sudaro pagrindą ir šios skundžiamos sprendimo dalies panaikinimui. Byloje pateikti įrodymai iš kurių matyti, jog namelis buvo sukurtas atsakovo iniciatyva, medžiagoms atsakovas išleido 579,24 Eur, kad namelis, greičiausiai kartu su butu, buvo perduotas buto pirkėjui. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimais, kad ji dovanos niekada nepriėmė ir nepardavė, nepagrįstai pripažino, jog atsakovas neįrodė, jog padovanojo namelį dukrai. Jeigu laikytis tokios pozicijos, reikštų, kad ieškovė I. P., žinodama, kad neturi teisės disponuoti nameliu, kartu su butu M. L. pardavė ir atsakovui R. R. priklausantį namelį. Priežastinis ryšys yra akivaizdus, kaip ir kaltė – ieškovei buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad namelis jai nuosavybės teise nepriklauso. Dėl to galima konstatuoti, kad ieškovė, perleisdama namelį, padarė deliktą ir privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Be jau minėtos turtinės žalos, atsakovas patyrė ir analogišką turtinei 579,24 Eur neturtinę žalą, nes toks ieškovės poelgis sukėlė jam gilius neigiamus išgyvenimus – namelį jis konstravo sąlyginai ilgą laiką savo rankomis, siekdamas sukurti unikalią dovaną savo mylimai dukrai, tačiau ieškovė šią dukros dovaną tiesiog ciniškai perleido parduodama butą – tarsi seną ir nereikalingą baldą, kas atsakovui buvo labai skaudu. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad teismas visiškai nepagrįstai nurodo, jog visos šalių turtinės ir daiktinės teisės buvo išspręstos civilinėje byloje Nr. 2-1071-918/2014. Šioje byloje namelis nebuvo dalybų objektas, teismo sprendimas priimtas 2014-05-06, o namelis baigtas konstruoti jau po šio teismo sprendimo, todėl turėtų būti laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe.

45. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti atsakovo papildomame priešieškinyje pareikšti reikalavimai, yra nepagrįstas. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog papildomame priešieškinyje pareikši reikalavimai grąžinti jau po santuokos nutraukimo pagamintą daiktą arba priteisti už jo netekimą žalos atlyginimą, o taip pat priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą, yra išspręsti priimant 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą nagrinėjant šalių ištuokos bylą, sprendžiant joje turto padalijimo klausimus. Taip pat teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės paaiškinimu, kad ji, kaip įstatyminė dukros atstovė, dovanos nepriėmė, kadangi atsakovas taip pat yra įstatyminis dukters atstovas. Jei teismui nepakako duomenų, ar tikrai atsakovas padovanojo namelį dukrai, ši dovana naudojosi, jis galėjo siūlyti atsakovui pateikti apie tai papildomus įrodymus.

46. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo papildomame sprendime pareikštų reikalavimų, neatskleidė bylos esmės. Pirmosios instancijos teismas praktiškai nesiaiškino faktinių aplinkybių, kurios leistų padaryti išvadą, kad atsakovo nurodytas namelis tikrai buvo šalių dukrai padovanotas, nes tik jas išsiaiškinęs galėjo nustatyti, kieno tai turtas, priklausomai nuo šio turto priklausomybės spręsti, ar pagrįsti atsakovo reikalavimai, ar galima vertinti, jog atsakovas pagrįstai reikalauja namelį grąžinti arba už šį turtą priteisti jam žalos atlyginimą, taip pat ir neturtinės žalos atlyginimą. Pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos dalies apeliacinės instancijos teisme taip pat neįmanoma išnagrinėti, atsakovui siūlytina teikti papildomus įrodymus apie tai, kad jis tikrai namelį padovanojo dukrai. Dėl nurodytos priežasties, panaikinus teismo sprendimą ir aptariamoje dalyje, byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad paliktina nepakeista pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai 2095,69 Eur nuostolius. Likusioje dalyje – dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, atsakovo reikalavimų priteisti jam iš ieškovės 3871,60 Eur be pagrindo įgytų lėšų ir reikalavimų priteisti jam iš ieškovės 579,24 Eur už žaidimams skirtą namelį ir 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimą – pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48. Panaikinusi dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir bylą šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidas paskirstys baigęs iš esmės nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismas (CPK 93 str., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 2095,69 Eur nuostolius, palikti nepakeistą.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, atmetė atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 3871,60 Eur be pagrindo įgytų lėšų, atmetė atsakovo reikalavimus priteisti jam iš ieškovės 579,24 Eur už žaidimams skirtą namelį ir 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimą, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.