Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ūkininkas P. B., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d., 16.00 val. iki 2017 m. sausio 19 d., 16.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas darbdaviu, 2017 m. sausio 19 d., leido F. S. dirbti melžėja, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, neišdavęs jai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais P. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 99 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalių reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. kaltu prisipažino visiškai, sutiko su administracinio nusižengimo protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

P. B. kaltė, be visiško kaltės pripažinimo, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, F. S. rašytiniu paaiškinimu ir kt. Kadangi administracinio teisės nusižengimo byloje įrodyta, kad P. B. leido F. S. nelegaliai dirbti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą P. B. atsižvelgiama į administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą, rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. P. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

P. B. prašė skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą minimalią baudą. Nurodė, jog jo šeimos materialinė padėtis itin sunki. 2015 m. rugpjūčio mėnesį jo ūkis nukentėjo dėl gaisro, jis patyrė itin didelių nuostolių. Šeimoje vienintelis uždirba pajamas. Sutuoktinė pajamų negauna, augina mažametį vaiką A. B.. Be to, ūkiui atstatyti yra paėmęs paskolą, kas mėnesį moka apie 500 €. Taip pat turi neįvykdytų įsipareigojimų mokesčių inspekcijai. Šiai institucijai kas mėnesį moka apie 2500 €. F. S. jo ūkyje dirbo tik kelias dienas, o šiuo metu su ja jau yra sudaryta darbo sutartis.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

ANK 34 straipsnio 5 dalis iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas apie ATPK 30¹ straipsnį, yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nelegali darbuotoja melžėja ūkyje dirbo tik trumpą laiką, t. y. tik kelias dienas, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas, jo veiksmais itin didelė reali žala valstybės ir socialinio draudimo biudžetams nepadaryta. P. B. šeimos finansinė padėtis sunki: šeimoje dirba tik jis vienas, išlaiko nepilnametę dukrą. Be to, turi kreditorinių įsipareigojimų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 200 eurų dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

P. B. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti 200 € (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001, paskirtis ROIK: 17064775525, ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.