- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-29
- Bylos Nr.
- 1-762-729/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30073-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- Ž. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro Dariaus Aleknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
Ž. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai:
2019 m. liepos 16 d., apie 14:45 val. Ž. J., Peskojų kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, būdamas neblaivus vairavo automobilį „Toyota Proace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas policijos pareigūnų vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakydamas pasitikrinti girtumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Taip Ž. J. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Iš įtariamojo Ž. J. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad iš UAB „Autosmartas“ yra išsinuomojęs automobilį „Toyota Proace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriuo ir naudojasi. 2019 m. liepos 16 d. vartojo alkoholinius gėrimus. Būdamas neblaivus, apie 14:30 val., sėdo už šio automobilio vairo ir išvažiavo pasivažinėti. Važiuojant jį sustabdė policijos tarnybinis automobilis. Pareigūnai paprašė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad ir taip akivaizdu, kad yra neblaivus. Anksčiau neblaivus nėra vairavęs. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 73-74).
Iš liudytojos O. L. parodymų nustatyta, kad 2019 m. liepos 16 d., apie 14:30 val., pas ją į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu „Toyota“, atvyko jai nepažįstamas vyras, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Pamačiusi, kad šis neblaivus vyras važinėja automobiliu ir kelią grėsmę kitiems asmenis, informavo telefonu policijos pareigūnus (b. l. 34-36).
Iš liudytojos Andros Beržinienės parodymų nustatyta, kad 2019 m. liepos 16 d. dirbo kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK VS vyr. tyrėja Lina Gedrimiene Klaipėdos rajone. Apie 14:30 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobiliu „Toyota“, važinėja neblaivus vyriškis. Atvykus į pranešime nurodytą gatvę, pastebėjo priekyje važiuojantį, pranešimą atitinkantį automobilį. Automobilis garso ir šviesos signalu buvo sustabdytas. Kaip nustatyta, sustabdytą automobilį „Toyota Proace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavo Ž. J.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, sklido stiprius alkoholio kvapas, o ir mašinoje mėtėsi tušti bei pilni alkoholio buteliai. Pasiūlius Ž. J. pasitikrinti girtumą, pastarasis vengė ir atsisakė sakydamas „kam to reikia, aš nesitikrinsiu, nepūsiu, alkotesteris tiek neparodys kiek aš įpūsiu“. Įspėjo ne kartą, kas jam gresia jeigu atsisakys tikrintis girtumą, tačiau jis vis teik nesutiko tikrintis. Paprašius pateikti dokumentus vyriškis jų neturėjo ir nepateikė. Nei įvykio vietoje, nei pristačius į Klaipėdos rajono PK, Ž. J. neišreiškė noro vykti pasitikrinti girtumą ar duoti kraujo į gydymo įstaigą. Automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, o Ž. J. sulaikytas (b. l. 39-41).
Iš 2019 m. liepos 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad kelkraštyje, Alseikių gatvėje, Peskojų kaime, Klaipėdos rajone, stovi automobilis „Toyota Proace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilio salone matosi alkoholio buteliai (b. l. 12-20).
Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2019 m. liepos 16 d. Ž. J. vengia neblaivumo patikrinimo (b. l. 25).
Iš 2019 m. liepos 16 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nustatyta, kad iš įvykio vietos automobilis „Toyota Proace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 28). Vėliau automobilis „Toyota Proace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) grąžintas UAB „Autosmartas“ atstovui (b. l. 43-52).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilis „Toyota Proace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotas UAB „Autosmartas“ vardu (b. l. 53-54).
Iš 2019 m. liepos 18 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo daromas 2019 m. liepos 16 d. Alseikių g., Peskojų kaime, Klaipėdos rajone, iš „Body“ kameros. Filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip prie automobilio vairuotojo pusės prieina policijos pareigūnė, paprašo pateikti automobilio dokumentus. Automobilyje sėdi vyriškis, kuris į pareigūnės prašymą nereaguoja, maigo telefoną. Policijos pareigūnei paklausus ar vartojo alkoholį – vyriškis teigia, kad vartojo. Paprašius išjungia automobilio variklį. Dar kartą paklausus vyriškio ar gėrė alkoholinius gėrimus – vyriškis atsakė, kad nepūs. Vyriškis teigia, kad yra išgėręs. Be to, matyti, kad vyriškis prisipažįsta esąs neblaivus ir paprašius pasitikrinti girtumą, nurodo, kad nieko nesitikrins (b. l. 29-31).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Toyota Long VIP“ vertė be PVM sudaro 26 570 Eur (b. l. 55).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo Ž. J. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis Ž. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei, neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys Ž. J. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamasis prašo teismo jam leisti baudą sumokėti dalimis. BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Kadangi baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas, teismų praktikoje pripažįstama, jog baudžiamąjį įsakymą priėmęs teismas negali atidėti bei išdėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, o gali tik nustatyti ilgesnį nei įstatymo numatytą terminą baudai sumokėti. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, Ž. J. nustatomas ilgesnis terminas baudai sumokėti.
Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Dėl šios priežasties, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, Ž. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant dviejų metų terminą.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Toyota Proace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotas savininkas – AB SEB Bankas, o valdytojas – UAB „Autosmartas“, iš kurios Ž. J. šį automobilį buvo išsinuomojęs, todėl nėra pagrindo išvadai, kad perleisdamas jam šį turtą laikinai naudotis, UAB „Autosmartas“ žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Dėl šios priežasties teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Pagal byloje esančius duomenis, Ž. J. vairuoto automobilio „Toyota Proace“ rinkos vertė – 26 570 Eur (be PVM). Nors kaltinamasis tvirtino ją esant mažesnę, jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikęs, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadoms apie kitokią šio turto vertę. Vis dėl to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teismo vertinimu, paskyrus Ž. J. piniginio pobūdžio bausmę – baudą, kartu su visos pakankamai didelės automobilio rinkos vertės konfiskavimu, kaltinamojo teisės būtų suvaržytos daugiau, negu yra būtina. Todėl Ž. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalies automobilio „Toyota Proace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant proporcingumo principą atitinkančią automobilio rinkos vertės dalį – 6 000 Eur (BK 72 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ž. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 99 MGL (4500 Eur) baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam bausmę – 66 MGL (3300 Eur) baudą.
Į bausmės dydį įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą nuo 2019 m. liepos 16 d. 15:50 val. iki 2019 m. liepos 17 d. 13:33 val. ir paskirti jam galutinę 64 MGL (3200 Eur) baudą, nustatant sumokėti ją per dvejus metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2019 m. liepos 17 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio – „Toyota Proace“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant dalį automobilio rinkos vertės – 6 000 Eur sumą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Ž. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01128716 baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus išsiųsti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti Ž. J., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui kaltinamasis Ž. J. per 24 mėnesius privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.