- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- 1A-648-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- K. S.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. (toliau – K. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu K. S. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme, jas visiškai sudedant, nustatant K. S. galutinę subendrintą 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę su 15 MGL, t. y. 564,90 (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) bauda, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio K. S. sulaikymo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 28 d., 15.50 val. iki 2016 m. liepos 29 d., 12.50 val. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2016 m. liepos 28 d., apie 15 val. 30 min., būdamas prekybos centre „E.“, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos salėje įsidėjo į su savimi turėtą kuprinę akumuliatorinį suktuką „MAKITA 2022 AJ“, 299 eurų vertės, ir nešdamas rankoje, praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekę, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Tokiu būdu, K. S. pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „E.“ priklausantį turtą – akumuliatorinį suktuką „MAKITA 2022 AJ“, 299 eurų vertės.Apeliaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį, sušvelninant jam paskirtą bausmę – sumažinti jam paskirto arešto trukmę bei leisti jį atlikti poilsio dienomis.
2.1. Nuteistojo teigimu, paskutinį kartą teistas jis buvo prieš trejus metus, o jam Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos iki šio laiko nesumokėjo tik dėl sunkios finansinės padėties. Šiuo metu jis gauna bedarbio pašalpą ir dėl jam paskirto arešto atlikimo gali prarasti vienintelį šiuo metu jo gaunamą pragyvenimo šaltinį. Be to, Darbo birža šiuo metu jam siūlo darbo vietą, tačiau jis negali įsidarbinti.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo K. S. gynėja advokatė R. Atkočaitienė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems nuteistojo prašymams bei juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su K. S. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti, remiantis jo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam K. S. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę K. S., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), stadiją (nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje), kaltės formą (nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (siekiant asmeninės finansinės naudos). Įvertino ir K. S. asmenybę, konstatuodamas, kad nuteistasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 39), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 41), yra nevedęs, vidurinio išsilavinimo, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo (b. l. 27), o duomenų apie kitas jo gaunamas pajamas nenustatyta, praeityje teistas net šešis kartus, įskaitant ir analogiško pobūdžio (finansinio) nusikalstamas veikas (b. l. 29-35), baustas ir administracinėmis nuobaudomis (b. l. 36-38), kas pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog K. S. yra linkęs pažeidinėti įstatymus bei nesilaikyti nustatytos tvarkos. Įvertino ir tai, kad nuteistasis vis dar nėra sumokėjęs Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos piniginės baudos. Spręsdamas K. S. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat įvertino vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Visumos šių aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismas K. S. skyrė BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintą, vieną iš švelnesnių bausmių – areštą, jo trukmę nustatydamas mažesnę nei BK 49 straipsnyje numatytas arešto vidurkis. Nesutikti su šiuo skundžiamo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kurios rodo, jog analizuojamu atveju K. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam K. S. apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirta bausmė – areštas 27 parų, buvo sumažinta vienu trečdaliu (baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka), paskiriant nuteistajam sumažintą 18 parų arešto bausmę, kuri, nėra griežčiausia iš BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių (griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki 3 metų), be to, netgi artima arešto bausmės minimumui. Esant šioms aplinkybėms, nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau ją švelninti jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, kurie analizuojamu atveju buvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo, teisinio pagrindo nėra.
Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog paskirta arešto bausmė bei jos atlikimas ne tik sudarys objektyvias kliūtis jam įsidarbinti, bet ir gali lemti jo gaunamos bedarbio pašalpos praradimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, kurios vienas iš tikslų kovoti su nusikalstamomis veikomis bei užkirsti kelią jų vykdymui, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nuteisto asmens gyvenime kilę paskirtos bausmės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini, nes priešingu atveju bausmės būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatliktų savo prevencinio vaidmens. Nors apeliaciniu skundu prašoma pakeisti K. S. paskirtos arešto bausmės vykdymo tvarką, t. y. leisti nuteistajam atlikti jam paskirtą bausmę poilsio dienomis, tačiau kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, nagrinėjant bylą teisme, nuteistasis nepareiškė prašymo skirti areštą atlikti poilsio dienomis, todėl šis klausimas apylinkės teismo nuosprendžiu ir nebuvo sprendžiamas. Esant šioms aplinkybėms, t. y. pirmosios instancijos teismui nesvarsčius klausimo dėl arešto atlikimo tvarkos, apeliacinės instancijos teismas negali vertinti skundo argumentų dėl arešto atlikimo tvarkos ir šią tvarką keisti, juolab, kad su apeliaciniu skundu nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys šį skundo reikalavimą.Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad pagal BK 49 straipsnio 5 dalį, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Sutinkamai su BPK 354 straipsnio nuostatomis, arešto atlikimo tvarka pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip numatyta BPK 362 straipsnio 1 dalyje, klausimus dėl <...> arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal šio Kodekso 354 straipsnį, <...> nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Esant aptartam teisiniam reguliavimui, akivaizdu, jog K. S., siekdamas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, su atitinkamu prašymu turi kreiptis į bausmės atlikimo vietos apylinkės teismą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį K. S. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Tokiu būdu, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o K. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.