Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. N., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas : 1) 1995-11-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 42 str., 43 str. laisvės atėmimu dvejiems metams, dviems mėnesiams; 2) 1997-12-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėnesiams. LR BK 43 str. pagrindu iš dalies pridėjus neatliktą bausmę, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir septyniems mėnesiams; 3) 2002-06-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems metams,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 2 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N., 2008 m. rugsėjo mėnesį, laikotarpyje tarp 10 -15 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, D. D. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia rankų kumščiu suduodamas bejėgiškos būklės žmogui - D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 9 smūgius į galvos sritį, krūtinę bei kitas kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas jam kraujosruvas gerklų srityje, skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago lūžį, kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose pakaušyje, kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose, daugybinius šonkaulių lūžius : dešiniųjų II-XII ( III, V, VII, IX-XII dvigubus, VIII - trigubą ) šonkaulių su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kairiųjų VII-XII ( VII, VIII, XI – dvigubus, IX, X- trigubą ) šonkaulių lūžius, krūtinkaulio skersinės lūžį, krūtininio XI slankstelio kūno lūžį, krūtininių IX, X slankstelių keterininių ataugų lūžius, dešinio šlaunikaulio pergumburinį lūžį, ko pasėkoje, t. y. nuo krūtinės ląstos sumušimo su daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, nukentėjusysis D. D. mirė, t. y. R. N. tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų – D. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Apklaustas kaltinamuoju R. N. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-09-12, jis su D. D. gėrė alų. J. K. atvežė maisto. Tarp jo ir D. D. kilus konfliktui, jis vieną kartą pastarajam sudavė į petį ir vieną kartą į veidą. J. K. išsigando ir iš buto išėjo.

Pasak kaltinamojo, 2008-09-15, ryte, atsikėlęs nuėjo į tualetą. Pamatęs netvarką, su D. D. pradėjo konfliktuoti. Šio konflikto metu, jis pastarąjį pastūmė. D. D. nugriuvo ant spintelės, po to, atsitrenkė į lovos staktą, o nuo lovos griuvo ant grindų. Tuo tarpu jis, uždaręs duris, išėjo į parduotuvę, kur, nusipirkęs keturis butelius alaus, grįžo. D. D. tebegulėjo ant grindų. Tuomet jis pastebėjo, kad pastarasis negyvas. Išsigandęs, pasiėmė keturis butelius alaus ir nuėjo pas savo buvusią sugyventinę. Gėrė visą dieną. Vakare, susitikęs V. G. pasakė, jog šis į D. D. butą negrįžtų, nes jis lyg tai užmušė D. D.. Sekančios dienos ryte jis vėl gėrė. Kai, dienos metu atėjo V. G., pastarajam papasakojo, kad jis D. D. „įstatė mėlynę“ bei kas įvyko, sakė, kad nežino ką daryti, nes visa tai gali atrodyti kaip žmogžudystė. Prašė, kad šis padėtų jam išnešti ir užkasti lavoną, žadėdamas, jog paskelbs D. D. paiešką. Apie 23.00 val., parduotuvėje „R“ (duomenys pakeisti), esančioje Žirmūnuose, nusipirko kastuvą ir su V. G. nuėjo į butą. D. D. tebegulėjo. Apie trečią valandą nakties, jiedu su V. G., D. D. lavoną uždėjo ant čiužinio, surišo virve ir suvyniojo į užtiesalą. Po to jį nunešė link upės. Duobę kasė V. G., o jis tuo tarpu stebėjo, kad kas nors neprabėgtų pro šalį. Dėl medžių šaknų duobę kasti V. G. buvo sunku. Kadangi pradėjo švisti, reikėjo lavoną greičiau užkasti, todėl V. G. duobę kasė su kastuvu, o jis su rankomis. Duobė buvo ne gili. Jis D. D. lavoną užkasinėjo, o V. G., lygindamas žemę, šokinėjo ant jos krūvos. Po to grįžo į butą. Kadangi bute buvo negeras kvapas, keletą dienų viską šveitė, plovė. Užkasę D. D., jo bute gyveno dar apie pusantros savaitės. Po to, kažkas iš kaimynų pradėjo domėtis kur senukas, todėl jis, bijodamas prisipažinti dėl padarytos D. D. „mėlynės“ po akimi, pradėjo kurti versijas. Teigia, jog D. D. kūnas bute pragulėjo tris dienas, o ketvirtąją dieną, jį išnešė. Kas galėjo senuką sumušti, nežino, tačiau jis pastarojo nemušė.

Nors kaltinamasis R. N. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros metu, prie pat vandens apžiūrėtas žemės plotas, kuriame, maždaug trijų metrų nuo vandens atstumu, buvo stebima žmogaus kūno dalis. Atkasus žemę aplink matomą kūną, rastas užtiesalas, kurį išvyniojus, aptikta žmogaus galva. Atkasus visą kūną, buvo rastas vyriškos lyties lavonas, suvyniotas į margą užtiesalą ( 1 t. b. l. 25-28, 31-41 ).

Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad 2008-10-07, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie upės iškastas vyriškos lyties lavonas, yra N. V. tėvas su 99,99% tikimybe ( 1 t. b.l. 85-90 ).

Apklausta nukentėjusiąją N. V. parodė, kad jos tėvas D. D. gyveno dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi tėvas gyveno vienas bei turėjo problemų su atmintimi, o ji pati gyvena Vokietijoje, buvo surasti nuomininkai, kurie galėtų tėvą prižiūrėti. Tokiu būdu, R. N. su savo drauge J. K., buvo priimti gyventi pas tėvą. Tėvas gaudavo didelę pensiją, todėl iš jų, pasak nukentėjusiosios, buvo prašoma tik tėvą prižiūrėti bei pasirūpinti maistu. Kad kažkas negerai, ji jau buvo gavusi signalą iš bendrijos buhalterės. Atvykusi, pas tėvą namuose rado betvarkę. Nors tėvas jai niekuo nesiskundė, net ir dėl sumušimų, tačiau iš kaimynų žinojo, kad R. N. jį muša.

Taigi, sužinojusi, kad tėvas dingo, ji iš karto atvažiavo į Lietuvą. Pradėjo jo ieškoti. Susiradusi R. N. ir paklaususi, kur tėvas, šis pradėjo jai meluoti, aiškindamas, kad jos tėvas išvažiavo į Žvėryną pasiimti pensijos ir nebegrįžo. Paklausus jo, kur dingo nuo lovos užtiesalas, pasakė, kad tėvas jį išmetė, nors gerai žinojo, kad tėvas, pagal savo būdą, to padaryti negalėjo. Be to, R. N. aiškino, kad tėvas išeidavo ir anksčiau bei negrįždavo savaitėmis, taip jai pasiteisindamas, kodėl jo neieškojo. Tačiau, nukentėjusiosios teigimu, ji iš kaimynų žinojo, kad tėvas visą laiką būdavo namuose ir niekad ilgesniam laikui nedingdavo, priešingu atveju, jai apie tai, kaip kad ir šiuo kartu, būtų pranešę. Žinojo ir tai, kad kaimynai R. N. teiravosi, kur yra D. D., tačiau šis jiems nurodydavo vis kitą versiją : tai išsikraustė pas savo žmoną, tai išėjo gyventi į bendrabutį pas kažkokį draugą. Tačiau, pasak N. V., to negalėjo būti, nes jos tėvai yra išsiskyrę ir jau keletą metų gyvena atskirai, todėl tėvas, kur gyvena jos mama, netgi nežinojo. Taipogi jam nebuvo jokio reikalo eiti gyventi ir pas draugą, nes savo butą turi. Be to, patikrinusi R. N. versiją, kad tėvas išėjo pasiimti pensijos ir negrįžo, sužinojo, kad už rugsėjo mėnesį, jis pensijos nepasiėmė.

2008-10-09, ji buvo iškviesta į morgą atpažinti nenustatytos asmenybės vyriškio lavoną. Jo kūnas buvo labai suiręs, todėl atpažinti jo nenorėjo. Atlikus DNR tyrimą, buvo nustatyta, kad tai jos tėvas, gim. (duomenys neskelbtini). Pasak nukentėjusiosios, jos tėvas buvo ligonis, jam buvo reikalinga priežiūra : turėjo tik 1/3 skrandžio, gastritą, radikulitą, jam skaudėjo kojas, dėl ko šlubavo, buvo problemos su atmintimi.

Teigia, kad laidojant tėvą buvo patirta 5067 lt turtinė bei 200 000 lt neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltininko.

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu, N. V. atpažino užtiesalą, kuris dingo iš tėvo D. D. namų ( 1 t. b. l. 99-100 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad R. N., buvęs jos sugyventinis, su kuriuo, dėl šio agresyvaus būdo, vėliau išsiskyrė. Iš pradžių R. N. gyveno kur papuolė, o vėliau, susirado butą pas D. D., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir ten pradėjo gyventi. Ji pas pastarąjį ateidavo, tačiau pagyvenusi apie savaitę, išeidavo pas mamą, kadangi šis, prisigėręs ją sumušdavo. Ir taip, pasak liudytojos, tęsėsi nuolatos. Santykiai tarp R. N. ir D. D., liudytojos teigimu, buvo normalūs. D. D. mėgdavo išgerti, išgerinėdavo su R. N., išgėrę susibardavo. Dažniausiai tarp jų kildavo žodiniai konfliktai, nors retkarčiais R. N. D. D. pastumdavo, bet po to, ir vėl susitaikydavo. 2008 m., maždaug rugpjūčio mėnesį, jiedu su R. N. nusprendė kartu nebegyventi. Todėl ji išsikraustė pas savo mamą. Kadangi ji pas R. N. su D. D. atvažiuodavo reguliariai, atveždavo valgyti, nupirkdavo cigarečių, todėl negali pasakyti, kada ji paskutinį kartą matė D. D.. Tai, pagal jos nuomonę, galėjo būti apie rugsėjo vidurį, t. y. 12-15 dienomis. Tuomet, ji eilinį kartą, apie 20.00-20.30 val., atvažiavo pas D. D. į butą, jam ir R. N. atvežė maisto. Abu buvo namuose. Jiedu sėdėjo R. N. kambaryje ir gėrė alų. Ji taip pat su jais išgėrė alaus, matė, kad R. N. jau gerokai išgėręs. R. N. su D. D. barėsi dėl to, kad netvarkingas tualetas. D. D. pašoko nuo lovos ir iš kambario išėjo. R. N. nuėjo paskui šį, o ji paskui R. N.. Koridoriuje pasivijęs D. D., R. N. pirmiausia smogė jam lyg tai į petį, o po to į veidą. Nuo smūgio D. D. nukrito koridoriuje ant grindų. Kai ji pabandė užstoti D. D., R. N. atsisuko ir nieko nesakęs kumščiu jai smogė į veidą. Nuo smūgio ji taip pat nukrito ant grindų. Išsigandusi, kad R. N. nesumuštų jos vėl, tuoj pat išėjo ir buto, palikusi jame įpykusį R. N. ir D. D.. Sekančią dieną, maždaug apie 12.00-13.00 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo R. N.. Jis vėl buvo neblaivus, pradėjo atsiprašinėti, kad ją sumušė. Jiedu dar išėjo kartu į kiemą ir išgėrė. Išgertuvių metu, R. N. pastarajai pasakė, kad jis nužudė D. D.. Kadangi jis buvo labai girtas, jo nieko neklausinėjo, be to, tuo ką pastarasis pasakė, nepatikėjo. R. N. pradėjo verkti, sakė, jog eis į policiją, tačiau išgėręs apie viską pamiršo. Praėjus kažkiek tai laiko, jai paskambino R. N. ir pakvietė susitikti. Jiedu susitiko prie parduotuvės „M“ (duomenys pakeisti). Tuomet prie jų priėjo pažįstamas vyriškis ir pasakė, jog D. D. dingo. Kai ji atsisukusi į R. N. paklausė ar tai tiesa, suprato, kad R. N. dėl D. D. nužudymo jai sakė tiesą. Tačiau, pasak liudytojos, R. N. pradėjo jai grasinti, kad ši tylėtų ir apie tai niekam nepasakotų, grasino ir jos šeimai, sakydamas, jog bus blogai ir jos mažametei dukrai. Kadangi ji labai bijojo R. N., apie tai niekam nepasakojo ( 1 t. b. l. 131-134, 145-149 ).

Savo parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, liudytoja J. K. patikrino vietoje ( 1 t. b. l. 135-140 ).

Apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad D. D. jo buvęs kaimynas, su kuriuo jis pabendraudavo nuo pat jo atsikraustymo į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nors D. D. buvo gana uždaras ir su kaimynais nebendravo, tačiau jis, pastarąjį sutikęs, keliais žodžiais persimesdavo, pasidomėdavo šio sveikata. D. D. mėgo pasivaikščioti, tačiau paskutiniu metu, vaikščiodavo tik apie namus, nes buvo labai susilpnėjusi jo sveikata. Matė jį keletą kartų sumuštą, tačiau D. D. dėl to niekam nesiskundė. Matėsi, kad D. D. būdavo nepavalgęs, rausdavosi po konteinerius. Žino, kad pas jį tuo metu gyveno R. N. su savo drauge. Ne kartą teko matyti R. N. išgėrusį, iš D. D. buto girdėdavo muziką, garsias kalbas, iš ko buvo galima suprasti, kad tame bute išgerinėjama. Patį D. D. išgėrusį jis matė tik vieną kartą.

2008 m. rudenį, su kaimynais atkreipė dėmesį, kad nesimato D. D.. Sutikęs R. N. pasidomėjo kur dingo D. D., tačiau šis patikino, kad D. D. išėjo gyventi pas savo žmoną. Iš pradžių jis tuo patikėjo, tačiau vėliau, dėl D. D. dingimo jis nunešė pareiškimą į policiją. Apie tai, kad D. D. negyvas, jis sužinojo iš policijos.

Apklausta liudytoja A. K. parodė, kad tai, jog kaltinamasis gyveno pas D. D. jai buvo žinoma. Pastarojo dukra jai buvo sakiusi, kad pas tėvą priėmė gyventi R. N., jog šiam nebūtų liūdna, kad jį prižiūrėtų, nupirktų valgyti. Tačiau pagal jos nuomonę, R. N. pastaruoju nesirūpino. Pasak liudytojos, nors D. D. gaudavo pensiją, tačiau ji nekartą matė, kaip D. D. landžiodavo po šiukšlių konteinerius ieškodamas maisto. Kadangi pastarasis kasdieną eidavo pasivaikščioti, tai 2008 m., maždaug rugsėjo mėnesio vidury, atkreipė dėmesį, jog jo nesimato. Be to, iš A. A. sužinojo, kad šis kalbėjosi su R. N. ir pastarasis pareiškė, kad D. D. susitaikė su buvusia žmona ir išėjo pas ją gyventi. Todėl jiems kilo įtarimas, kad su D. D. kažkas atsitiko ir apie tai ji pranešė pastarojo dukroms.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. G. parodė, kad 2008 m. vasarą, neturėdamas kur gyventi, jis maždaug tris mėnesius buvo apsistojęs bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur su R. N. neatlygintinai nuomavo kambarį pas senuką, kurio nei vardo nei pavardės nežino. Gyvendamas tame bute matė kaip kildavo konfliktai tarp R. N. ir to senuko, be to, R. N. pats jam buvo sakęs, kad senukui yra trenkęs arbatinuku per galvą. 2008 m. rugsėjo mėnesį, dienos prisiminti negali, apie 10.00 – 11.00 val., jis sutiko R. N. prie parduotuvės „M“ (duomenys pakeisti), Žirmūnuose. Jis buvo neblaivus, verkė, aiškindamas, kad jo nebebus. Iš pradžių, pasak liudytojo, jis nesuprato, ką pastarasis tuo nori pasakyti, tačiau vėliau R. N. prisipažino, nužudęs senuką. R. N. jam pasakojo, kad konfliktas tarp jo ir senuko kilo dėl to, nes šis išmatomis tepliojo sienas. Todėl jis pastarąjį sumušė. Po šio pokalbio liudytojas į tą butą daugiau nebegrįžo. Kai praėjus dar dviem ar trim dienoms, jis pas savo pažįstamą sutiko R. N. vėl, pastarasis paprašė padėti išnešti senuko kūną, nes pats padaryti to nepajėgia. Tuo kartu jis pastarajam padėti nesutiko. Tą pačią dieną, pavakary, jis atsitiktinai vėl sutiko R. N.. Pastarasis parduotuvėje „R“ (duomenys pakeisti), esančioje „Šiaurės miestelyje“, nusipirko kastuvą. Kam jam tas kastuvas, jis pastarojo neklausė, tačiau ir taip suprato, kad šis nori užkasti senuko kūną. Kad ir jis užkasinės, nemanė, nes prieš tai jau buvo atsisakęs pastarajam padėti. Netgi manė, kad R. N. dėl senuko mirties jam sako netiesą, galvojo, kad pastarasis jį tik stipriai sumušė ir šis praradęs sąmonę. Abu dar išgėrė alaus ir išsiskyrė. Kai tą pačią dieną, vakarop, jis sutiko R. N. vėl, šis pradėjo įkalbinėti jį, padėti užkasti senuko kūną. Sakė, kad jam nieko nebus, kad kaltę prisiims sau. Kadangi jau kartą R. N. jį buvo sužeidęs peiliu, bijodamas susidorojimo, padėti sutiko. Be to, jis žinojo, kad pastarasis apie keturis metus vartoja narkotines medžiagas, būna laibai agresyvus, anksčiau yra jį mušęs. Kad liudytojui būtų drąsiau, jie abu išgėrė alaus bei 100 gr. degtinės ir apie 23.00 val., nuėjo į butą, kur gyveno senukas. Raktus nuo šio buto turėjo R. N. ir pats senukas. Įėjęs į minėtą butą, pereiname kambaryje, kuriame ir gyveno senukas, praėjime ant grindų aukštielninkas, galva prie lovos, kojomis prie sienos, gulėjo jo lavonas. Veidas jo buvo užklotas užtiesalu. Kad senukas miręs, jis suprato iš specifinio kvapo, kuris sklido nuo jo kūno. Nuėmus minėta užtiesalą, liudytojas pamatė, kad senuko veidas buvo labai sumuštas, tiesiog mėlynas. Jis padėjo R. N. susukti senuko kūną į užtiesalą ir užkelti ant lovos čiužinio, kurį R. N. senai buvo radęs prie šiukšlių konteinerio ir parsinešęs į namus. Po to, R. N. virve pririšo susuktą į užtiesalą kūną prie čiužinio. Tam, kad patogiau būtų nešti, jie čiužinį apvertė. Tokiu būdu gavosi čiužinys viršuje, o kūnas liko apačioje. Naktį, apie 2.00 val., jie kūną išnešė. Jis ėjo priekyje, tačiau, kur eiti, jam sakydavo R. N.. Nuo namo jie ėjo tiesiai prie upės, atstumas buvo apie 200 m. Priėjus prie upės, R. N. nurodymu jis iškasė duobę, kurios gylis buvo apie 20-30 cm. R. N. atrišo senuko kūną nuo čiužinio ir įvyniotą užtiesalą, padedant jam, įdėjo į duobę. R. N., užkasęs senuko kūną, kastuvą įmetė į upę. Čiužinį, užlipę ant kalniuko, paliko prie krūmų. Tą, ar kitą dieną, tiksliau neprisimena, R. N. valė senuko bute grindis, nes bute labai smirdėjo, kadangi lavonas ten ilgai pragulėjo. Taipogi žino, kad R. N. tame bute gyveno iki buvo surastas senuko lavonas ( 1 t. b. l. 186-188, 131-134 ).

Savo parodymus apie šio nusikaltimo aplinkybes, V. G. patikrino vietoje, parodydamas kelią kuriuo jis su R. N. nešė D. D. lavoną, vietą prie upės, kurioje jis buvo užkastas, vietas, kuriose buvo išmestas kastuvas bei čiužinys, kurio pagalba buvo nešamas D. D. kūnas. V. G. nurodytoje vietoje ir buvo rastas čiužinys ( 1 t. b. l. 167-174 ).

Atlikus teismo medicininį tyrimą konstatuota, kad tikslios D. D. mirties priežasties nustatyti nėra galimybės dėl toli pažengusio lavono puvimo, irimo, vidaus organų autolizės, krūtinės kairės pusės minkštųjų audinių bei kairiųjų šonkaulių fragmentų, kairės rankos minkštųjų audinių bei plaštakos kaulų, taip pat dalies vidaus organų nebuvimo. Įvertinus visus radinius D. D. lavone labiausiai tikėtina, kad D. D. mirtis galėjo įvykti dėl krūtinės ląstos sumušimo su daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, pasieninės krūtinplėvės pažeidimu.

Tyrimo metu D. D. lavone konstatuota : 1) kraujosruva gerklų srityje bei skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago lūžis. Atlikus histologinį tyrimą, padaryta išvada, jog tai priešmirtinis sužalojimas, susiformavęs traumuojant – spaudžiant kaklą kietu buku daiktu, ragą lenkiant į vidinę pusę, t. y. iš dešinės į kairę. Atskirai šis sužalojimas galėtų būti kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl aukščiau išvardintų priežasčių nėra galimybės pasakyti apie kvėpavimo sutrikdymą dėl kaklo ir kaklo organų suspaudimo bei tokiu būdu vertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaklo sužalojimai galėjo būti padaryti ir 1-o trauminio poveikio pasekoje; 2) Kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušyje bei kairės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose, padarytos kietu buku daiktu. Pagal išlikusį histologinį vaizdą, sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padaryti tiek pačiam nukentėjusiajam griūnant ir šiomis sritimis kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, tiek ir suduodant kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2-jų trauminių poveikių pasekoje; 3) Daugybiniai šonkaulių lūžiai : dešiniųjų III-XII ( III, V, VII, IX-XII dvigubi, VIII-trigubas ) šonkaulių su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kairiųjų VII-XII ( VII, VIII, XI – dvigubi, IX, X- trigubi ) šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio skersinės lūžis. Šonkaulių lūžiai padaryti veikiant kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais traumuojant krūtinės ląstą tiek dešinę, tiek ir kairę jos puses. Krūtinkaulio lūžis galėjo susiformuoti nuo krūtinės ląstos deformacijos vykstant jos kompresijai, suduodant smūgį į priekinę krūtinės ląstos pusę. Šie lūžiai galėjo susiformuoti nuo smūgių tiek į dešinę tiek ir į kairę krūtinės ląstos puses, priekinį krūtinės paviršių. Tikėtina, kad sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau kaip po 5 trauminius poveikius į abi krūtinės puses, ką nurodo sužalojimų kiekis, lokalizacija, lūžių pobūdis. Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties. Atskirai šonkaulių lūžiai būtų kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tačiau teismo medicininiu – klinikiniu požiūriu vertinant krūtinės ląstos sužalojimų visumą, kaip labiausiai tikėtiną mirties priežastį, šie sužalojimai visumoje galėję būti mirties priežastimi, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; 4) Krūtininio XI slankstelio kūno lūžis, krūtininių IX, X slankstelių keterinių ataugų lūžiai. Labiausiai tikėtinas šių lūžių atsiradimo mechanizmas – traumuojant krūtinės ląstą, smūgius suduodant į krūtinės užpakalinį paviršių, pvz. nukentėjusiajam gulint kniūpsčiam ar ant šono bei suduodant smūgius. Atskirai šie sužalojimai būtų kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; 5) Dešinio šlaunikaulio pergumburinis lūžis. Lūžis galėjo susiformuoti griūnant ir atsitrenkiant šlaunikaulio didžiojo gumburo išorine dalimi į kietą pagrindą bei galėjo būti padarytas 1- trauminio poveikio pasekoje. Šis sužalojimas padarytas neilgai trukus iki mirties ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu; 6) krūtinės ląstos bei kairės rankos minkštųjų audinių, kairės plaštakos ir kairio riešo kaulų trūkumas, kairio plaučio viršutinės skilties, skrandžio, kepenų kairiosios skilties, dalies plonosios ir storosios žarnų trūkumai, dalies kairiųjų II-VI šonkaulių trūkumas. Tačiau šie minkštųjų audinių trūkumai, kairės plaštakos ir riešo kaulų, dalies kairiųjų II-VI šonkaulių trūkumai kūno sužalojimu nevertinami, laikant tai pomirtiniu pakenkimu, padarytu gyvūnų, graužikų.

Kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose bei dešiniojo šlaunikaulio pergumburinis lūžis galėjo būti padarytas tiek griūnant ir kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, tiek ir suduodant kietu buku daiktu. Be to, lavono tyrimo metu konstatuotas dešinio šlaunikaulio pergumburinis lūžis, galėjo apriboti D. D. judėjimo galimybę. Kiti sužalojimai, o būtent krūtinės ląstos sužalojimai, konstatuoti D. D. lavone, nėra būdingi bei aiškinami vienkartiniu griuvimu ar griuvinėjimu.

D. D. sužalojimo atveju sąmonės praradimas galėjo įvykti dėl dviejų priežasčių – galvos smegenų traumos. Buvusį galvos traumavimą šiuo konkrečiu atveju patvirtina kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose. Kitos galimos sąmonės praradimo priežastys – dėl kaklo suspaudimo išsivysčiusi galvos smegenų hipoksija ( deguonies trūkumas ). Taip pat dėl krūtinės ląstos traumavimo esant daugybiniams šonkaulių lūžiams ir to pasekoje vystantis, pvz. trauminiam šokui. Tiksliai atsakyti, kiek laiko D. D. galėjo gyventi po krūtinės sužalojimų padarymo, galimybės nėra, tačiau pažymėta, jog po tokių krūtinės ląstos sužalojimų nukentėjusiųjų išgyvenamumo laikas skaičiuojamas valandomis.

Pagal lavono tyrimo metu esamus objektyvius radinius krūtinės ląstos sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 5 trauminių poveikių į abi krūtinės ląstos puses, vienu į kaklą, du – traumuojant galvą, vienu į dešiniąją koją. Konstatuoti D. D. lavone sužalojimai yra padaryti traumuojant ir suduodant smūgius kietais bukais daiktais. Pomirtiniai lavono minkštųjų audinių, organų trūkumai padaryti gyvūnų, graužikų.

D. D. lavono kraujyje rasta 0,36 ‰ ( promilės ), šlapime – 0,57 ‰ ( promilės ), tulžyje – 0,54 ‰ ( promilės ) etilo alkoholio.

Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2008-10-08, 9.30 val., lavono radimo aplinkybės ( susuktas į audeklą, užkastas netoli vandens, drėgnoje, šaltoje vietoje, ) rodo, kad nuo D. D. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti ir trys savaitės ir du mėnesiai ( 1 t. b. l. 48-61 ).

Vilniaus apygardos prokuratūros 2009-02-18 nutarimu, ikiteisminis tyrimas V. G. atžvilgiu nutrauktas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo, numatyto pagal LR BK 237 str., požymių ( 1 t. b. l. 181-183 ).

Taigi, iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad R. N. nusikalstama veika pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p. kvalifikuota teisingai, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų metu, 2008 m. rugsėjo mėn., laikotarpyje tarp 10-15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, D. D. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia rankų kumščiu suduodamas D. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 9 smūgius į galvos sritį, krūtinę bei kitas kūno vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas jam kraujosruvas gerklų srityje, skydinės kremzlės dešinio viršutinio rago lūžį, kraujosruvas minkštuosiuose audiniuose pakaušyje, kairės pusės momeninės srities minkštuosiuose audiniuose, daugybinius šonkaulių lūžius, ko pasėkoje, t. y. nuo krūtinės ląstos sumušimo su daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais bei pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, D. D., būdamas bejėgiškos būklės, mirė, t. y. R. N., tyčia nužudė bejėgiškos būklės žmogų – D. D., gimusį (duomenys neskelbtini).

Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas, ir pirmiausia liudytojų J. K. bei V. G. parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis šiems asmenims nurodydamas tapačias, konflikto, kilusio tarp jo ir D. D. aplinkybes, prisipažino jį nužudęs. Be to, sprendžiant iš liudytojos J. K. parodymų, ji matė šio konflikto pradžią, t. y. kaip kaltinamasis žodinio konflikto su D. D. dėl netvarkos tualete pasekoje, koridoriuje pasivijęs D. D., pirmiausia pastarajam kumščiu smogė į petį, o po to į veidą. Kai nuo smūgio D. D. aukštielninkas nukrito koridoriuje ant grindų, smūgį į veidą gavo ji, ir iš buto, bijodama būti sumušta, išėjo, palikusi jame įpykusį R. N.. Sekančią dieną po šio įvykio, R. N. pastarajai prisipažino, jog po to, kai ji išėjo, jis D. D. nužudė. Kad, keletą kartų dėl netvarkos tualete, D. D. trenkė į veidą, ir D. D. nukrito, bei, kad pastarąjį nužudė, R. N. prisipažino ir V. G., prašydamas šio padėti išnešti iš buto lavoną. Raktus nuo senuko buto, pasak V. G., be paties senuko, turėjo tik R. N.. Be to, V. G. su R. N. atėjęs į D. D. butą, taipogi matė šio lavoną, gulintį aukštielninką tarpduryje. Senuko veidas buvo tiesiog mėlynas. Kaltinamojo prašymu, minėtas liudytojas, jam padėjo paslėpti D. D. lavoną, nurodydamas visas šių veiksmų aplinkybes, kurias, vienu ar kitu aspektu, patvirtina ir kiti bylos įrodymai : lavono bei jo radimo vietos apžiūros protokolas, D. D. lavono tyrimo išvados, V. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, atkreipiant dėmesį į tai, kad pastarojo nurodytoje vietoje buvo išties rastas, D. D. kūno išnešimui naudotas čiužinys. Ir pagaliau, nukentėjusiosios N. V. bei liudytojo A. A. parodymai apie jiems R. N. nurodytas D. D. dingimo versijas, kurios, tyrimo eigoje taipogi paneigtos : su žmona D. D. buvo išsiskyręs ir apie šios gyvenamąją vietą duomenų neturėjo, pensijos atsiimti nei 2008-09-10, nei 2008-10-10, D. D. nebuvo atvykęs ( 1 t. b. l. 19, 2 t. b. l. 139-144 ).

Kaltinamojo R. N. parodymus, be aukščiau aptartų įrodymų, paneigė ir byloje apklausta teismo med. ekspertė R. Andriuškevičienė, pasak kurios, lavono tyrimo metu nustatytų sužalojimų visuma, leido spręsti ne tik apie jų priešmirtinį padarymą, bet ir konstatuoti, kad vien daugybiniai šonkaulių lūžiai, medicininiu požiūriu, galėjo sukelti kvėpavimo nepakankamumą, bei, kad D. D. mirė nuo jam padarytų sužalojimų visumos. Tuo tarpu jokių kitų ligų nuo kurių nukentėjusysis būtų galėjęs mirti, nustatyta nebuvo.

Todėl kaltinamojo R. N. parodymai, kuriais šis neigia sumušęs D. D., vertinami kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti atsakomybės ar bent jau ją sušvelninti, ir atmetami, atkreipiant dėmesį ir į jo parodymų nenuoseklumą.

Padaryto nusikaltimo aplinkybės : veiksmų intensyvumas – D. D. kumščiu buvo suduoti ne mažiau kaip 8 smūgiai į galvos sritį, krūtinę bei kitas kūno vietas tuo, tarpe kitų gyvybei pavojingų sužalojimų, padarant jam ir daugybinius abipusius šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu, kas leidžia teigti, jog R. N. suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad ją gali atimti, ir, nors nenorėjo gyvybės atimti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

Taipogi, kaltinamasis suprato ir tai, jog smurto veiksmus jis naudoja žmogaus, esančio bejėgiškoje būklėje atžvilgiu, kuris dėl senatvės, ligų bei fizinio išsekimo, neturėjo realios galimybės aktyviai pasipriešinti gerokai už jį jaunesniam ir fiziškai stipresniam kaltininkui. Tokią išvadą leidžia daryti byloje nustatytos aplinkybės. Taigi, iš nukentėjusiosios N. V. parodymų matyti, kad jos tėvas D. D., gim. (duomenys neskelbtini), buvo ligonis, jam buvo reikalinga priežiūra : turėjo tik 1/3 skrandžio, sirgo gastritu, radikulitu, jam skaudėjo kojas, dėl ko šlubavo, buvo problemų su atmintimi. Taigi R. N. su savo sugyventine ir buvo priimtas gyventi pas D. D., tuo tikslu, kad jį prižiūrėtų, pasirūpintų maistu, padėtų nueiti atsiimti pensiją, kuri, pasak nukentėjusiosios, buvo pakankamai, didelė. Taigi kaltinamasis gyvendamas maždaug dvejus metus su D. D., visas šias aplinkybes, susijusias su pastarojo senyvu amžiumi, fizinėmis bei psichinėmis savybėmis, žinojo. Tai, kad D. D. išties gaudavo pakankamai nemažą pensiją – 828,41 – 910.21 lt., kurios turėjo pragyvenimui pakakti, matyti iš išmokų mokėjimo žiniaraščio ( 2 t. b. l. 139-144 ). Tačiau, nežiūrint to, kaip kad parodė byloje apklausti liudytojais D. D. kaimynai – A. A. ir A. K., D. D. būdavo alkanas, nes ieškodamas maisto, landžiodavo po šiukšlių konteinerius ir valgydavo juose rastą maistą. Be to, pasak A. A., jis buvo pastebėjęs ir tai, kad D. D. sveikata jau susilpnėjusi, nes šis teįstengdavo vaikščioti tik aplink namus, nors anksčiau nueidavo netgi iki Žvėryno. Taigi visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad D. D. buvo bejėgiškos būklės, nes dėl senatvės, ligų bei fizinio išsekimo, negalėjo gintis bei aktyviai pasipriešinti R. N..

Nepagrįstas ir kaltinamojo argumentas dėl D. D. asocialaus gyvenimo būdo piktnaudžiaujant alkoholiu, ir to pasėkoje iškeliant versiją, jog pastarąjį nužudyti galėjo neva tai pas jį besilankantys vietiniai girtuokliai. Tačiau, viena vertus, kaip matyti iš byloje apklaustų kaimynų parodymų, D. D., priešingai kaltinamajam, alkoholiu nepiktnaudžiavo, ir su jokiais asocialiais asmenimis nebendravo. Išgertuvės bute išties vykdavo, tačiau tai vykdavo paties kaltinamojo iniciatyva. Kita vertus, pasak V. G., raktus nuo D. D. buto, be paties senuko, turėjo tik kaltinamasis. Tokiu būdu, įvertinus tai, bei specialisto išvadoje užfiksuotą aplinkybę, t. y. tai, kad po dešiniojo šlaunikaulio pergumburinio lūžio, kuris galėjo susiformuoti nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant šlaunikaulio didžiojo gumburo išorine dalimi į kietą pagrindą, D. D. galėjo būti apribota judėjimo galimybė, kaltinamojo keliamą versiją, neva tai po jų konflikto, kai senukas nukrito ir jis išėjo iš buto, „kažkas“ dar galėjo ateiti ir D. D. sumušti, paneigia, atkreipiant dėmesį į tai, kad pagal J. K. parodymus, D. D. nukrito ant grindų po kaltinamojo suduotų šiam į petį ir veido sritį smūgių.

Be to, iš liudytojų J. K., V. G. ir A. A. parodymų, matyti, kad kaltinamasis yra gana agresyvaus būdo, ne vieną kartą smurtavęs, tame tarpe ir D. D. atžvilgiu, o tai rodo pastarojo polinkį į smurtą ir leidžia teigti kad D. D. mirtis nebuvo atsitiktinė, o dėsningas R. N. ankstesnių, agresyvaus bei smurtinio pobūdžio veiksmų rezultatas.

Skiriant kaltinamajam R. N. bausmę atsižvelgiama, kad jis praeityje buvo tris kartus teistas, sistemingai darė piktybinius teisės pažeidimus, už ką ne kartą baustas administracine tvarka, būdamas darbingas niekur nedirbo ( 2 t. b. l. 111-112, 114-116, 3 t. b. l. 41, 43 ). Įvertinama ir tai, kad R. N. padarė labai sunkų nusikaltimą asmens gyvybei, sukėlusį neatstatomas pasekmes, pažymint tai, kad ši mirtis nebuvo atsitiktinė, o tiesiog dėsningas kaltinamojo pasirinkto gyvenimo būdo bei agresyvaus ir smurtinio elgesio rezultatas.

R. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai be abejonių turėjo įtakos jos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

R. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta.

Taigi, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, R. N. skiriama laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu didesnė nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Nukentėjusiosios N. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų atlygimo, atsižvelgus į jo dydžio pagrįstumą ir įrodytumą pateiktais rašytiniais įrodymais, tenkintinas ( 1 t. b. l. 106-107 ). Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies. Nekyla jokių abejonių, kad R. N. nusikalstamais veiksmais atėmus N. V. tėvui D. D. gyvybę, pastaroji patyrė sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus, kadangi, pasak šios, ją su tėvu siejo pakankamai artimi ryšiai, ir ji, sprendžiant iš pastarosios parodymų, tėvui buvo tarsi atrama : nors ir gyvendama Vokietijoje, rūpinosi jo gyvenimu, buitimi, sveikata, ryšius su tėvu palaikė, ne tik tiesiogiai atvykdama į Lietuvą, bent du kartus per metus, bet ir telefonu, skambindama kaimynams.

Todėl, daroma išvada, kad N. V. į neturtinės žalos atlyginimą teisę turi ( CK 6. 250 str. 2 d. ). Tačiau, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama, ne tik į kilusias pasekmes, šias pasekmes sukėlusio asmens kaltę, bet ir į kaltininko turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6. 250 str. 2 d. ). Tokiu būdu, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, nukentėjusiajai neturtinės žalos dydis nustatomas 30 000 lt.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : pagalį, D. D. rūbų fragmentus, užtiesalo likučius, N. V. DNR pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti. Piniginę bei V. G. asmens tapatybės kortelę, gražinti V. G.. Mobilaus ryšio telefonus : „Nokia“ ir „Siemens“, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, gražinti R. N. ( 1 t. b. l. 17-18, 29-30 ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 2 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu penkiolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką R. N. įskaityti laikotarpį išbūtą suėmime – nuo 2008-12-03 iki 2010-03-01.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Iš R. N. priteisti N. V. 5067.00 lt turėtų laidojimo išlaidų ir 30 000 lt neturtinės žalos atlyginimą.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : pagalį, D. D. rūbų fragmentus, užtiesalo likučius, N. V. DNR pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti. Piniginę bei V. G. asmens tapatybės kortelę, gražinti V. G.. Mobilaus ryšio telefonus : „Nokia“ ir „Siemens“, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, gražinti R. N. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.