Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) anksčiau nebaustos, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-07-14, apie 15.50 val., V. L., (duomenys neskelbtini), iškoliojo kaimynę V. S. jos vaikų akivaizdoje, įžeidinėjo vartodama necenzūrinius žodžius, išgąsdino vaiką. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. Tai įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 68P/68689500-16/ROIK 16060449028 ir kita surinkta medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. L. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad V. S. viską išsigalvoja, ji nieko nekeikė ir nekalbėjo, neįžeidinėjo, nes nuo 2015 metų balandžio mėnesio iš vis su kaimyne V. S. nesikalba.

Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai trukdo vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžiančią veiką.

Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublik?s vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo prieš pačius vaikus, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant šias aplinkybes nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste matyti, kad V. L. mažamečio vaiko akivaizdoje sukeltas konfliktas pažeidė vaiko interesus, kadangi ji mažamečio vaiko akivaizdoje sukėlė konfliktą, taip išgąsdindama mažametį vaiką ir pažeisdama jo teisę augti saugioje aplinkoje. Nors V. L. kalta neprisipažino, jos kaltė padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d., yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojos V. S. parodymais teisme, kurie yra patvirtinti pareiškimu ir 2016-08-18 tarnybiniu pranešimu. Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, pažeidėjai už šio pažeidimo padarymą skirtina nuobauda - įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. L. dėl padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. įspėti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.