Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. birželio 20 d. įtariamojo apklausos protokole E. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Alkoholį vartoja retai, per šventes ar kai aplanko svečiai. 2024 m. birželio 16 d. pas jį į namus (duomenys neskelbtini), apie 20 val. atvyko draugai, visi kepė šašlykus, vartojo alkoholį – gėrė degtinę. 2024 m. birželio 17 d., apie 7 val. jis atsibudo, kadangi buvo bloga sveikata, išgėrė porą taurelių degtinės. Praėjus porai minučių, mama pasakė, kad jai bloga ir paprašė ją nuvežti į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Kadangi mamai buvo negera, jis sutiko ją nuvežti, nepaisydamas to, kad ką tik vartojo alkoholį ir jautėsi gerai, tai yra nesijautė girtas. Nuvežė mamą į polikliniką, palaukė kol ji sugrįš, alkoholio tuo metu nevartojo. Apie 8 val. mama grįžo į automobilį, kuriame jos laukė. Važiavo atgal į sodą (duomenys neskelbtini), jam važiuojant, jį sustabdė policijos pareigūnai netoli (duomenys neskelbtini) už viaduko. Policijos pareigūnas pasakė, kad jis yra girtas ir liepė papūsti į alkotesterį, jis sutiko, pirmu pūtimu įpūtė 2,69 promiles, antru – daugiau, tačiau kiek, neprisimena, pareigūnai formino dokumentus, jis su viskuo sutiko, nesipriešino. Pareigūnai paėmė jo automobilį ir įteikė jam šaukimą kitai dienai atvykti į 5 Policijos komisariatą. Nori paminėti, kad labai gailisi, jam išaiškinta, kas yra bylos užbaigimas baudžiamuoju įsakymu, norėtų bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 72-74).

(duomenys neskelbtini) A. K. tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo, kad 2024 m. birželio 17 d. vykdant policines priemones (duomenys neskelbtini) g., apie 08.38 val. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip vėliau paaiškėjo, vairuotojas – E. K., gim. (duomenys neskelbtini) d., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Bekontaktis alkotesteris Drager Alcotest 5000 Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo iškvėptame ore aptiko alkoholio pėdsakų. Paklausus vairuotojo ar šis vartojo alkoholį, atsakė, jog vakar vakare ir šiandien ryte. Kartu su juo važiavo motina. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu 08.44 val. nustatytas 2.69 promilių ir antru pūtimu 09.02 val. 2.76 promilių girtumas. E. K. įteiktas šaukimas į 5 PK. Automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę, (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10).

2024 m. birželio 17 d. liudytojo apklausos protokole A. K. nurodyta, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. 2024 m. birželio 17 d. darbo pamaina prasidėjo nuo 06.30 val. ir tęsėsi iki 2024 m. birželio 17 d. 18.30 val. Apie 08.38 val. vykdant policijos priemones, kartu su (duomenys neskelbtini) G. P., (duomenys neskelbtini) g. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam priėjus prie vairuotojo, bekontakčiu alkotesteriu Drager Alcotest jo iškvėptame ore aptikta alkoholio pėdsakų, paklausus ar vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, jog vakar vakare ir šiandien ryte (laiko nenurodė). Bendraujant su vairuotoju, jautėsi šiam iš jo burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo sulėtinti. Buvo paprašyta vairuotojo pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą, vairuotojui pateikus vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, jog automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. K., gim. (duomenys neskelbtini) d. Alkotesteriu pirmu pūtimu 08.44 val. nustatytas 2.69 promilių, antru pūtimu apie 09.02 val. nustatytas 2.76 promilių girtumas. Vairuotojas su pažeidimu sutiko. Susipažinus per duomenų bazes su vairuotoją charakterizuojančia medžiaga, priėmė sprendimą vairuotoją E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nesulaikinėti, o įteikti šaukimą atvykti į (duomenys neskelbtini) aps. VPK 5 policijos komisariatą. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas, priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) r. Kolegė tuo metu vykdė policines priemones, kol pildė visus reikiamus procesinius dokumentus ir bendravo su automobilio vairuotoju. Įvykis filmuotas kūno kamera (el. b. l. 31-34).

2024 m. birželio 17 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. K. 2024 m. birželio 17 d. 08.41 val. nustatytas 2,69 promilių girtumas, 9.02 val. nustatytas 2,76 promilių girtumas. 8.37 val. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, eiti lygia linija – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą – negali (el. b. l. 16).

VšĮ Regitra duomenimis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. K. (el. b. l. 26).

VšĮ EMPREKIS duomenimis, automobilio (duomenys neskelbtini) 2010 m., darbinis tūris1 242 cm³, variklio galia 44 KW (60 AG), vidutinė rinkos vertė – 2120 Eur (el. b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Nurodė, jog 2024 m. birželio 16 d. pas jį apie 20 val. atvyko draugai, kepė šašlykus, vartojo alkoholį – gėrė degtinę. 2024 m. birželio 17 d. apie 7 val. jis atsibudo, kadangi buvo bloga sveikata, išgėrė porą taurelių degtinės. Praėjus porai minučių, mama pasakė, kad jai bloga ir paprašė ją nuvežti į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Kadangi mamai buvo negera, jis sutiko ją nuvežti, nepaisydamas to, kad ką tik vartojo alkoholį ir nesijautė girtas. Apie 8 val. važiavo atgal į sodą (duomenys neskelbtini), jam važiuojant, jį sustabdė policijos pareigūnai liepė papūsti į alkotesterį, jis sutiko, pirmu pūtimu įpūtė 2,69 promiles, antru – daugiau. E. K. kaltę pagrindžia ne tik jo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir pirmiau aptarti rašytiniai įrodymai – liudytojo A. K. parodymai, tarnybinis pranešimas. Kaltinamajam nustatytą neblaivumą patvirtina 2024 m. birželio 17 d. neblaivumo nustatymo aktas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. žinodamas, kad yra išgėręs alkoholio (pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas) vis tiek vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,69 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina E. K. pareikštą kaltinimą, t. y., kad jis 2024 m. birželio 17 d. apie 8.38 val. (duomenys neskelbtini) g., netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. K. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo leisti sumokėti baudą dalimis per 2 metus (el. b. l. 131-134).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. K. padarė vieną tyčinį (tiesiogine tyčia) baigtą nusikaltimą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu.

E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. K. neteistas (el. b. l. 55-56), per paskutinius 3 metus 1 kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą (el. b. l. 59-60), nedirba, pagal pateiktus pareiškimo duomenis yra (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 57-58). Byloje nėra duomenų apie E. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 MGL (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismas vertina, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis – 51 MGL (2550 Eur) nežymiai viršija sankcijoje numatytą bausmės minimumą, tačiau neviršija bausmės vidurkio už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), taigi atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Siūlomas baudos dydis yra protingas ir proporcingas, jo mažinti ar didinti nėra pagrindo, todėl tokio dydžio bausmė E. K. ir yra skirtina.

E. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnis). Taigi bausmė už nusikalstamos veikos padarymą neišvengiamai sukuria nepatogumų, nėra ir negali būti patogi bei priimtina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Kaltinamojo prašomas 2 metų terminas, jo niekaip nemotyvuojant, teismo vertinimu, būtų per ilgas ir neužtikrintų bausme siekiamų tikslų įgyvendinimo. Visgi, teismas atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos baudos dydį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo finansinę padėtį (niekur nedirba, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus) daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai savarankiškai sumokėti yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį, už įstatyme nustatytą kaltinamajam skirtinos bausmės baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – 6 mėnesių terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti E. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) (BK 68 straipsnis); 2) nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini).“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. E. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,69 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatytas neblaivumas priskiriamas sunkiam girtumo laipsniui). Savo neteisėtu elgesiu E. K. kėlė realų pavojų ne tik, tačiau ir kartu su juo važiavusiai mamai, kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), o jos terminas nustatytinas 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. birželio 18 d (e. b. l. 95-98).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad E. K. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2120 Eur (su PVM) (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis) (b. l. 39), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kiti klausimai

E. K. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 18 d. nutarimu (el. b. l. 95-98) paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. 2024 m. birželio 18 d. nutarimu (el. b. l. 75-78) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina. 2024 m. birželio 18 d. nutarimu (el. b. l.87-90) paskirta kardomoji priemonė dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas saugoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. birželio 18 d. nutarimu (el. b. l. 45-48), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. K. priklausančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti nėra. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra, kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti 34 MGL (1700 Eur) (tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. birželio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) – valstybės naudai.

2024 m. birželio 18 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

- rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti;

- specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti;

- dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Valstybės įmonei „Regitra“.

- vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

- Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

- sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

- laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

- jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

- jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.