Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2372-351/2021 pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl kito globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, P. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo peržiūrėti asmens veiksnumą

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra procesinio dokumento formos ir turinio trūkumų. Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 straipsnio 2 dalis).

10. CPK 469 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Taip pat minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas peržiūri sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo kreipiasi Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Peržiūrint teismo sprendimą, mutatis mutandis taikomos XXVIII skyriuje nustatytos taisyklės.

11. CK 2.10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, šio kodekso 2.10¹ straipsnyje numatytais atvejais į teismą taip pat turi teisę kreiptis Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Taigi, minėtame straipsnyje yra įtvirtinta galimybė dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, kreiptis ir pačiam fiziniam asmeniui, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

12. CK 2.10 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Atitinkamai CK 2.11 straipsnio 3 dalis numato, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje.

13. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo prašymas peržiūrėti jo veiksnumą negali būti nagrinėjamas teisme ir pareiškėjas dėl veiksnumo peržiūrėjimo turi kreiptis į Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisiją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turi spręsti prašymo peržiūrėti jo veiksnumą priėmimo klausimą. O tuo atveju, jei prašymo / pareiškimo turinys neatitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas turėtų nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

Dėl prašymo pakeisti globėją

14. CK 3.246 straipsnio 3 dalis nustato, kad kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę pats neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas teisę kreiptis į teismą dėl globėjo nušalinimo, be kitų asmenų, suteikia ir pačiam neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui.

15. Globėjo ir rūpintojo atleidimo nuo pareigų sąlygos numatytos CK 3.246 straipsnyj e: globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (CK 3.246 straipsnio 2 dalis); globėjas ar rūpintojas, kurie netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti (CK 3.246 straipsnio 3 dalis).

16. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto prašymo pakeisti globėją, pareiškėjas nurodė, jog jaučia, kad jo sveikata pagerėjo, ir jis yra nepatenkintas (duomenys neskelbtini) teikiama globa, teigia, kad jį galėtų globoti draugas P. N. ne uždaroje įstaigoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą dėl kito globėjo paskyrimo atsisakė priimti, argumentuodamas tuo, kad pareiškėjas dėl kito globėjo paskyrimo nurodo aplinkybes, kurios neatitinka sąlygų, kurioms esant globėjas gali būtų atleistas nuo pareigų.

17. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurioms esant globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, turėtų nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir, vadovaujantis CPK 3.246 straipsniu, pasiūlyti pareiškėjui nurodyti aplinkybes, atitinkančias sąlygas, kurioms esant globėjas gali būti atleistas nuo pareigų. Tokiu būdu pareiškėjui nebūtų atimama galimybė teikti prašymą dėl kito globėjo paskyrimo, o byla iš esmės būtų išnagrinėta efektyviau ir objektyviau.

Dėl prašymo nustatyti naują darbingumo lygį

19. Pareiškėjas teismo prašė nustatyti jam naują darbingumo lygį, kadangi jis nesutinka su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2018 m. gruodžio 20 d. jam nustatytu darbingumo lygiu.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbingumo lygį nustatyti yra įgaliota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

21. Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas nustato, kad asmuo, nesutikdamas su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu, gali skųsti jį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriui, o jei asmuo nesutinka su direktoriaus sprendimu dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo, šis sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos gali būti skundžiamas Ginčų komisijai (Tvarkos aprašo 38, 41 punktai).

22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl darbingumo lygio nustatymo yra neteismingas teismui, todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, siekiant teisingai išspręsti nagrinėjamus klausimus, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškimo dėl globėjo pakeitimo ir prašymo peržiūrėti asmens veiksnumą priėmimo klausimus, netaikė trūkumų šalinimo instituto, todėl iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, jos dalis naikintina, o pareiškimo dėl globėjo pakeitimo ir prašymo peržiūrėti asmens veiksnumą priėmimo klausimai perduotini pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl kito globėjo paskyrimo ir asmens veiksnumo peržiūrėjimo.

Pareiškimo dėl globėjo pakeitimo ir prašymo peržiūrėti asmens veiksnumą priėmimo klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.