Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo T. B. skundas dėl notarės J. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarė J. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas T. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2018 m. gegužės 10 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą bei įpareigoti notarę išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą pagal antstolės B. P. 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarytą turto, likusio po G. B. mirties, apyrašą Nr. S-127557.Nurodė, kad 2017 m. vasario 8 d. mirė jo tėvas G. B.. Pareiškėjas. yra vienintelis palikėjo įpėdinis pagal įstatymą, palikėjas testamento sudaręs nebuvo, 2017 m. vasario 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarę D. S. dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, sudarant turto apyrašą. Notarė D. S. pati kompiuteriu surašė pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo turinį ir davė jam pasirašyti, jis teisinio išsilavinimo ir patirties tokiuose teisiniuose santykiuose neturi, rašymo techninės klaidos neįžvelgė, notare D. S. pasitikėjo, todėl pareiškimą pasirašė, vėliau paaiškėjo, kad notarė D. S. netinkamai surašė pareiškimą, padarydama rašymo techninę klaidą, nurodydama, kad jis prašo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, tačiau praleisdama jo išreikštą valią, palikimą priimti pagal turto apyrašą. Pareiškėjo aiškiai išreikštą valią priimti palikimą pagal turto apyrašą patvirtina notarės D. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 2 dalimi 2017 m. rugpjūčio 16 d. išduotas vykdomasis pavedimas (notarinio registro Nr. 1856), kuriuo pavesta jo pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po palikėjo mirties, apyrašą, vykdomojo pavedimo originalo pagrindu tolimesnius veiksmus atliko antstolė B. P., notarei D. S. buvo perduotas 2017 m. rugsėjo 14 d. paveldimo turto apyrašas, kuriame taip pat nurodytas jo sudarymo pagrindas – 2017 m. rugpjūčio 16 d. vykdomasis pavedimas. Visi juridiniai faktai patvirtina, kad palikimas buvo priimtas pagal įstatymą, sudarant turto apyrašą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nebuvo išduotas, nes 2017 m. gegužės 3 d. advokatas P. R. į paveldėjimo bylą buvo pateikęs prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo dėl A. B. pateikto ieškinio teisme, 2017 m. rugsėjo 27 d. notarė D. S. buvo atleista iš pareigų, pripažinus, kad ji netinka eiti notaro pareigas, 2017 m. spalio 6 d. paveldėjimo byla perduota notarei J. Š.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškovės A. B. ieškinį atmetė, sprendimas yra įsiteisėjęs. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 26 d. jis notarei pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal antstolės sudarytą paveldimo turto apyrašą, tačiau notarė atsisakė tai padaryti, nurodydama, kad jis palikimą priėmė paduodamas palikimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nenurodant, kad palikimas priimamas pagal turto apyrašą, be to, vykdomojoje byloje nėra vykdomojo pavedimo originalo, su kuo jis nesutinka. Notarės D. S. netinkamas paveldėjimo bylos vedimas negali pažeisti įpėdinio teisės pasinaudoti jam suteikta įstatymo garantija – priimti palikimą pagal įstatymą, sudarant palikėjo likusio turto apyrašą.Notarė J. Š. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti Nurodė, jog paveldėjimo byla po palikėjo mirties 2017 m. vasario 28 d. buvo užvesta Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. S., minėtai notarei baigus veiklą, 2017 m. spalio 6 d. paveldėjimo bylų perdavimo–priėmimo aktu ši paveldėjimo byla buvo perduota jai. Pagal paveldėjimo byloje esančius duomenis, 2017 m. vasario 28 d. palikimą po palikėjo mirties priėmė pareiškėjas, paduodamas pareiškimą notarui, šiuo pareiškimu pareiškėjas prašė išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Šioje paveldėjimo byloje yra kvestionuojamas 2017 m. rugpjūčio 16 d. vykdomojo pavedimo išdavimo teisėtumas, paveldėjimo byloje šio pavedimo nei originalo, nei kopijos nebuvo, šio pavedimo originalas buvo pateiktas tik paties pareiškėjo, kuomet jis 2018 m. balandžio 26 d. raštu pateikė prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal antstolės B. P. 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarytą paveldimo turto apyrašą, vykdant 2017 m. rugpjūčio 16 d. vykdomąjį pavedimą. Pirminiame pareiškime dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nėra nei vieno žodžio, kas leistų teigti ar daryti prielaidą, jog pareiškėjas priima palikimą pagal įstatymą ne paduodamas pareiškimą notarui, o pagal apyrašą, pareiškėjo pasirašytame pareiškime nurodoma, kad „palikimą priimu“, „paveldimą turtą jau pradėjau valdyti“. Pagal įprastinę praktiką, klientui kreipiantis dėl palikimo priėmimo, jam yra viskas paaiškinama, jis konsultuojamas ir tik išsiaiškinus jo valią, yra ruošiamas konkretus rašytinis dokumentas, įtvirtinantis jo valią. Jei įpėdiniai pasirašo ir notaras patvirtina pareiškimą dėl palikimo priėmimo būtent pagal apyrašą, pareiškime toks priėmimo būdas būna aiškiai įtvirtinamas, o pavedimas dėl apyrašo sudarymo jam ir išduodamas nedelsiant, t. y., praktiškai to paties vieno vizito notaro biure metu, kai pasirašomas ir pats pareiškimas dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą. Šiuo atveju, po pareiškimo dėl palikimo priėmimo pasirašymo 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. balandžio–gegužės mėnesį vyko notarės D. S. susirašinėjimas su vienu iš palikėjo kreditorių atstovu, paveldėjimo byloje yra kreditorių notarei pateiktų dokumentų kopijos, o taip pat patvirtinimas, jog pareiškėjui/palikėjo įpėdiniui yra reiškiami kreditoriniai reikalavimai, dėl jų kilęs teisminis ginčas ir prašoma notaro paveldėjimo teisės liudijimo neišduoti, kol ginčas nebus išspręstas, pavedimas dėl palikėjo turto apyrašo sudarymo pareiškėjui išduotas tik 2017 m. rugpjūčio 16 d. t. y., po pusės metų nuo pradinio valios išreiškimo dėl palikimo priėmimo. Vykstant ginčui teisme tarp pareiškėjo ir palikėjo motinos A. B. dėl jos teisės pretenduoti bent į dalį palikėjo palikimo pradėjus jį faktiškai valdyti (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-24413-779/2017), pareiškėjas bei jo atstovė advokatė A. P. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas jau yra priėmęs palikimą paduodamas pareiškimą notarui 2017 m. vasario 28 d., teismas savo sprendimu šioje byloje taip pat aiškiai įtvirtino ir paties pareiškėjo teismui nurodytą poziciją – palikimą pareiškėjas jau priėmė paduodamas pareiškimą notarui 2017 m. vasario 28 d., todėl A. B. (ieškovė byloje) palikimo kitu leidžiamu būdu (pradėjusi jį valdyti faktiškai valdyti) priimti nebegali, todėl, notarės įsitikinimu, atitinkamai ir pareiškėjas nebegali apsigalvoti dėl savo pasirinkto palikimo būdo ir jo priimti pagal antstolio apyrašą, kai tai jam yra patogiau/ekonomiškai naudingiau, įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo, palikimo priėmimo būdas taip pat negali būti keičiamas tuomet, kai įpėdinis jau yra priėmęs palikimą vienu iš įstatyme numatytų būdų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo T. B. skundą atmetė.Teismas nustatė, kad nors pareiškėjas, su skundu kreipdamasis į teismą, nurodė, kad 2017 m. vasario 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarę D. S. dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, sudarant turto apyrašą ir nurodė, kad būtent pats išreiškė tokią savo valią, aplinkybių, kad pasirašant pareiškimą dėl palikimo priėmimo jam kažkas buvo neaišku ar nesuprantama, pareiškėjas skunde nenurodė, todėl teismas padarė išvadą, kad, iš pareiškėjo teiginių matyti, jog 2017 m. vasario 28 d. teisinių žinių šiuo klausimu jam netrūko, todėl jo teiginiai apie teisinio išsilavinimo neturėjimą yra nereikšmingi.Pareiškėjas suprato, jog tam, kad jis priimtų palikimą pagal turto apyrašą, visų pirma, turėtų būti sudarytas turto apyrašas, todėl jei notarė D. S. būtų netinkamai surašiusi jo pareiškimo turinį, jis tai būtų pastebėjęs, tokio pareiškimo nepasirašęs ar pasirašęs su prierašu dėl turto apyrašo – net ir tuo atveju, jei pareiškėjas pareiškimo pasirašymo dieną manė pasirašantis pareiškimą dėl paveldėjimo pagal turto apyrašą, jis iš notarės D. S. būtų reikalavęs informacijos dėl tolimesnių veiksmų turto apyrašo sudarymui, siekęs jo sudarymo, tačiau pareiškėjas nė vieno iš šių veiksmų neatliko.Vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo buvo išduotas tik 2017 m. rugpjūčio 16 d., t. y., po pusės metų nuo pradinio valios išreiškimo dėl palikimo priėmimo 2017 m. vasario 28 d., tačiau, nors pareiškėjas ir teigė, kad siekė paveldėti palikėjo turtą pagal turto apyrašą, jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo jam būtų išduotas nedelsiant, tokių įrodymų byloje nėra, priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 m. vasario 28 d. pareiškėjo pareiškimo pagrindu 2017 m. kovo 8 d. palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas, po palikimo priėmimo fakto įregistravimo 2017 m. balandžio–gegužės mėnesį vyko notarės D. S. susirašinėjimas su vienu iš palikėjo kreditorių atstovu, iš kurio matyti, kad pareiškėjui, kaip palikėjo turto įpėdiniui, buvo pareikšti kreditoriniai reikalavimai, dėl jų kilo teisminis ginčas, kurio metu pareiškėjas, vėlgi, nurodė, jog palikimą yra priėmęs 2017 m. vasario 28 d. pareiškimu, tai konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-24413-779/2017.Teismas sutiko notarės teiginiais, jog palikimą po palikėjo mirties pareiškėjas priėmė paduodamas palikimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nenurodydamas, kad palikimas priimamas pagal turto apyrašą, ir tokio pareiškimo pasekmes pareiškėjas suprato, pareiškimo pateikimo dieną (2017 m. vasario 28 d.) būtent tokių pasekmių siekė, savo pasirinkimą dėl palikimo priėmimo būdo jis pakeitė vėliau, kuomet jau buvo priėmęs palikimą pagal įstatymą, tačiau keisti palikimo priėmimo būdo, kai jam tai yra patogiau ir/ar ekonomiškai naudingiau, pareiškėjas negali, palikimo priėmimas be turto apyrašo yra nenuginčytas, todėl pagrindo išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal turto apyrašą nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas T. B. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas visiškai nepagrįstai nutartimi nurodo, jog apeliantas, atėjęs pas vietos notarą, kuris atlieka jam valstybės pavestas funkcijas: priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo bei užvesti paveldėjimo bylą, turi daugiau žinoti ir suprasti koks turi būti surašytas pareiškimo turinys, kontroliuoti jo surašomų dokumentų turinį ir veiksmus bei iš karto nepasitikėti notaru, kurio iš esmės ir yra pagrindinė pareiga pagal Notariato įstatymo 30 straipsnį – išaiškinti asmeniui jo atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius.Išsiaiškinus pareiškėjo valią dėl palikimo priėmimo būdo, apeliantas neturėjo pagrindo nepasitikėti notare, kuri paaiškino, kad jam dėl turto apyrašo sudarymo bus paruoštas vykdomasis dokumentas ir apie tai pranešta.Apelianto pateiktų įrodymų - 2017 m. rugpjūčio 16 d. Vykdomojo pavedimo sudaryti paveldimo turto apyrašą ir 2017 m. rugsėjo 14 d. Paveldimo turto apyrašo teismas nevertino nei atskirai, nei visų įrodymų visumoje.Teismas nevertino ir neatsižvelgė į Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. S. atliktus veiksmus paveldėjimo byloje, kurie yra akivaizdžiai prieštaringi ir nelogiški.Apeliantas nesutiktina su teismo padaryta išvada, jog savo pasirinkimą dėl palikimo priėmimo būdo jis pakeitė vėliau, nes jam taip buvo ekonomiškai naudingiau. Byloje nėra jokių įrodymų apie valios pakeitimą ar ekonominę naudą.Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo, jog byloje nėra vykdomojo pavedimo originalo, tačiau nevertino, jog Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. S. išduotam 2017 rugpjūčio 16 d. vykdomajam pavedimui suteiktas notarinio registro numeris - 1856, todėl darytina pagrįsta išvada, jog šis dokumentas ne tik turėjo būti saugomas, bet turėjo būti/yra užregistruotas notariniame registre, kas neginčijamai patvirtina, kad toks notarės veiksmas buvo atliktas. Notarė J. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Jokių notarės D. S. veiksmų pareiškėjas neskundžia ir dokumentų neginčija. Pasirašomo dokumento turinys buvo pareiškėjui matomas, jis jį pasirašė. Kas konkrečiai jį surašė/atspausdino, nesvarbu, kadangi visus tekstus notaro biure kažkas surašo/spausdina, klientai jų patys dažniausiai neruošia ir nespausdina.Priimti palikimo įstatymas neleidžia keliais būdais, taigi, atsižvelgiant į šios paveldėjimo bylos faktines aplinkybes, notarė pagristai ir teisėtai atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal apyrašą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal turto apyrašą bei įpareigojimo notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal apyrašą.Bylos duomenys patvirtina, kad G. B. (pareiškėjo tėvas) mirė 2017 m. vasario 8 d. (el. b. l. 15–16). Pareiškėjas 2017 m. vasario 28 d. kreipėsi į notarę D. S. dėl palikimo priėmimo po G. B. mirties (el. b. l. 14). Notarė D. S. 2017 m. rugpjūčio 16 d. išdavė vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo (el. b. l. 29). Antstolė B. P. 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarė paveldimo turto apyrašą Nr. S-127557 (el. b. l. 30–31). Notarė D. S. 2017 m. rugsėjo 27 d. atleista iš pareig, (el. b. l. 49), 2017 m. spalio 4 d. paveldėjimo byla išsiųsta notarei J. Š. (el. b. l. 28). Pareiškėjas 2018 m. balandžio 26 d. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal antstolės sudarytą paveldimo turto apyrašą, notarė atsisakymu atlikti notarinį veiksmą atsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal antstolės sudarytą paveldimo turto apyrašą (el. b. l. 10–11).Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jis, kreipdamasis į notarę, siekė priimti mirusio tėvo palikimą pagal turto apyrašą, tačiau notarė surašė pareiškimą, padarydama rašymo techninę klaidą, nurodydama, jog apeliantas prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, praleisdama pareiškėjo išreikštą valią, palikimą priimti pagal turto apyrašą.Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad notaro pareiga išaiškinti asmeniui jo atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius reiškia įpareigojimą ne informuoti, bet būtent išaiškinti sandorį sudarančiam asmeniui, kokius konkrečius teisinius padarinius sukelia ar gali sukelti jo atliekamas veiksmas, t. y. notaras turi įsitikinti, jog asmuo iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti. Vien įstatymo normos pacitavimas pareiškime dėl palikimo priėmimo ir asmens, priimančio palikimą, pasirašymas nėra nepaneigiamas įrodymas, kad asmuo, atliekantis notarine tvarka tvirtinamą veiksmą, suprato jo sukeliamus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012). Nagrinėjamos bylos atveju notarė turėjo įsitikinti, kad pareiškėjas iš tikrųjų suvokė, kokius teisinius padarinius sukels pasirinktas palikimo priėmimo būdas, t. y. prievolę atsakyti palikėjo kreditoriams visu savo turtu, priėmus palikimą paduodant pareiškimą notarui pagal CK 5.52 straipsnį ar pareigą atsakyti už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu tuo atveju, kai palikimas priimamas pagal apyrašą CK 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamoje byloje iš pateikto pareiškimo turinio matyti, kad jame apskirtai nėra nurodyta, kad apeliantui buvo išaiškinta, kokius teisinius padarinius sukels pasirinktas palikimo priėmimo būdas, nors paprastai pareiškime tai nurodoma. Pareiškime taip pat nėra nurodyta, kad pareiškėjas atsisako paveldėti turtą pagal apyrašą. Tuo labiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantui buvo tokios pasekmės išaiškintos. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti apelianto paaiškinimais, kad jis buvo išreiškęs valią priimti palikimą pagal apyrašą, tačiau dėl techninės klaidos pareiškimas buvo netinkamai įformintas. Tokią išvadą patvirtina ir pačio vykdomojo pavedimo turinys, iš kurio matyti, kad notarė D. S. pavedė įpėdinio (pareiškėjo) pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po G. B. mirties, apyrašą, atsižvelgdama į įpėdinio (pareiškėjo) 2017 m. vasario 28 d. prašymą. Ši diena sutampa su pareiškėjo pasirašyto pareiškimo data, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai taip pat patvirtina pareiškėjo teiginius, kad kreipdamasis į notarę, jis siekė priimti palikėjo turtą pagal apyrašą. CK 5.53 straipsnio 2 dalis numato, kad kuomet palikimas priimamas pagal turto apyrašą, notaras, gavęs tokį pareiškimą, turi pareigą nedelsiant išduoti įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir tuo atveju, jei pareiškėjas pareiškimo pasirašymo dieną manė pasirašantis pareiškimą dėl paveldėjimo pagal turto apyrašą, jis iš notarės D. S. būtų reikalavęs informacijos dėl tolimesnių veiksmų turto apyrašo sudarymui, siekęs jo sudarymo, tačiau pareiškėjas nė vieno iš šių veiksmų neatliko. Pažymėtina, kad įstatymas numato pareigą būtent notarui nedelsiant išduoti įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, todėl šiuo atveju būtent nuo pačios notarės D. S. priklausė, kada bus išduotas vykdomasis pavedimas. Aplinkybė, kad vykdomasis pavedimas buvo išduotas praėjus pusei metų po pareiškėjo kreipimosi, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas siekė priimti palikimą pagal įstatymą be turto apyrašo. Pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 3 d. notarei D. S. buvo pateiktas advokato P. R. prašymas neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo dėl A. B. pateikto ieškinio teisme. Be to, kaip jau buvo minėta, pačiame pavedime yra nurodyta, kad jis išduodamas, atsižvelgiant į 2018 m. vasario 28 d. prašymą. Taip pat, nėra aišku, kodėl notarė išduotų vykdomąjį pavedimą, jei jau būtų priimtas palikimas ir išduotas paveldėjimo liudijimas pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais apie jo valią priimti palikimą pagal turto apyrašą. Aplinkybė, kad paveldėjimo byloje nėra vykdomojo pavedimo originalo, taip pat nesudaro pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl jo valios priimti palikimą pagal turto apyrašą. Į bylą yra pateikta vykdomojo pavedimo kopija su notarinio registro numeriu ir vykdomojo pavedimo išdavimo faktas nėra nuginčytas. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos atskirąjį skundą tenkina, panaikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų tenkina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarės J. Š. 2018 m. gegužės 10 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą bei įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui T. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal antstolės B. P. 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarytą turto, likusio po G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, apyrašą Nr. S-127557.