Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187² str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas R. B. surašytas už tai, kad policijos pareigūnui pareikalavus, 2016 m. vasario 3 d., 10.50 val., apklausiamas administracinėje byloje ROIK Nr. 07-16-9241754, paaiškinime pateikė žinomai melagingus parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, įvykusio 2016-01-25 Kauno r., (duomenys neskelbtini). R. B. nurodė, kad automobilį Range Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis pats. Tyrimo metu apklausus asmenis nustatyta, kad R. B. parodomuose yra esminių prieštaravimų ir jis automobilio vairuoti negalėjo, nes negali nurodyti tikslių eismo įvykio aplinkybių. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str.

Administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjas nagrinėja vienasmeniškai, todėl posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 1 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Byloje duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. būtų pateikęs paaiškinimą dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo ar atsisakęs jį pateikti, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taip pat administracinio teisės pažeidimo byloje yra esminių trūkumų, dėl kurių byla negali būti nagrinėjama teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina protokolo ir bylos trūkumams šalinti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkti visi kaltinimą patvirtinantys duomenys. Visų pirma byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad įsiteisėjusiu institucijos (pareigūno) nutarimu yra nustatytos pažeidimo, dėl kurio R. B. kaltinamas pateikęs melagingus parodymus, faktinės aplinkybės. Akivaizdu, kad kaltinamas R. B. yra grindžiamas tik prieštaravimais tarp jo paaiškinimų ir dar tiriamos bylos aplinkybių, tačiau nesant nustatytų objektyvių faktinių aplinkybių, asmens parodymų vertinimas apskritai negalimas, nes traukiant asmenį dėl melagingų parodymų davimo, reikšminga tik tai, kaip asmens duoti parodymai prieštarauja įsiteisėjusiu atitinkamo subjekto nutarimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tokiu būdu, nesant nustatytų faktinių padaryto pažeidimo aplinkybių ir kuris asmuo tą pažeidimą padarė, o iš bylos duomenų akivaizdu, kad tai nėra nustatyta, R. B. parodymų vertinimas kaip melagingų negalimas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumas šalinti.

Pažymėtina ir tai, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pareigūno neapklaustas dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo.

Teismas šių prieštaravimų pats pašalinti negali, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atvesdinimas nagrinėjant ATPK 187² str. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas, negalimas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06). R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje esantys trūkumai laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, teismas pats jų ištaisyti negali, todėl byla grąžintina iš naujo tirti, pašalinant nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.