Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-08-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1189-259/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-08-26
Bylos Nr.
2A-1189-259/2010
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-01153-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
R. K., K. P., R. T., A., K. T., A. O. A., V. A., V. S., V. K., A. O.
Advokatai
Dominykas Varnas
Civilinė byla Nr.2A-1189-259/2010(Proceso Nr.2-05-3-01153-2009-1)
Pirmos instancijos teismo teisėja Lina Žemaitienė(S)

Procesinio dokumento kategorija 29.2, 30.2, 30.9.1, 121.15, 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovui advokatui Dominykui Varnui, atsakovams R. K., K. P., R. T., A. O. A., V. A., V. S., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. atstovo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1998-587/2010 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams R. K., K. P., K. T., R. T., A. O. A., V. A., V. S., V. K. dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovų A. O. A., V. A., K. T., R. T. priešieškinį ieškovei V. V., atsakovams V. S., K. P., R. K., V. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. V. patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.84-86, 114) prašė nustatyti 0,0776 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v.) naudojimosi tvarką pagal 2009-05-27 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą „Žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą M 1:500“, kuriame numatyta skirti naudotis: ieškovei V. V. – sklypo dalis „D“ (44 kv. m) ir „E“ (6 kv. m); atsakovui R. K. - sklypo dalis „I“ (6 kv. m) ir „H“ 27 (kv. m); atsakovui K. P. – sklypo dalį „F“ (49 kv. m); atsakovams K. T. ir R. T. - sklypo dalį „C“ (40 kv. m); atsakovams A. O. A. ir V. A. - sklypo dalį „B“ (40 kv. m); atsakovei V. S. - sklypo dalį „G“ (133 kv. m); likusią žemės sklypo dalį „A“ (431 kv. m) skirti bendram šalių tame tarpe ir atsakovo V. K. naudojimui

Atsakovai A. O. A., V. A., K. T. ir R. T. patikslintu priešieškiniu (t.1, b.l.98, 121-123) prašė ieškovės ieškinį atmesti, jų pateiktą priešieškinį tenkinti ir nustatyti 0,0776 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v.) naudojimosi tvarką pagal UAB „Inventora“ 2009-04-23 parengtą žemės sklypo planą: 1) paskirti A. O. A. ir V. A. atskirai naudoti sklypo dalį „B“ (41 kv. m), K. T. ir R. T. - sklypo dalį „C“ (41 kv. m), V. V. - sklypo dalį „D1“ (5 kv. m), „D2“ (29 kv. m), „D3“ (21 kv. m), V. S. - sklypo dalį „G“ (116 kv. m), K. P. - sklypo dalį „F1“ (35 kv. m), „F2“ (21 kv. m), R. K. - sklypo dalį „E1“ (27 kv. m), „E2“ (5 kv. m); 2) žemės sklypo dalį, pažymėtą raide „A“ (435 kv. m), palikti bendram naudojimui; 3) atsakovui V. K. skirti 435 kv. m sklypo dalį, plane pažymėtą raide „A“, naudotis bendrai su kitais bendraturčiais.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-16 sprendimu (t.2, b.l.61-66) ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: nustatė naudojimosi tvarką 0,0776 ha žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v.), esančiu Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), Kaune, tarp bendrasavininkių pagal UAB „Inventora“ 2009-04-23 parengtą žemės sklypo planą ir paskyrė A. O. A. ir V. A. atskirai naudoti sklypo dalį „B“ (41 kv. m), K. T. ir R. T. - sklypo dalį „C“ (41 kv. m), V. V. - sklypo dalis „D1“ (5 kv. m), „D2“ 29 (kv. m), „D3“ (21 kv. m), V. S. - sklypo dalį „G“ (116 kv. m), K. P. - sklypo dalis „F1“ (35 kv. m), „F2“ (21 kv. m), R. K. - sklypo dalis „E1“ (27 kv. m), „E2“ (5 kv. m); žemės sklypo dalį, pažymėtą raide „A“ (435 kv. m), paliko bendram bendraturčių naudojimui; atsakovui V. K. skyrė 435 kv. m sklypo dalį, plane pažymėtą raide „A“, naudotis bendrai su kitais bendraturčiais; priteisė atsakovei A. O. A. iš ieškovės 132 Lt žyminį mokestį bei 535,50 Lt už žemės sklypo plano parengimą; priteisė iš ieškovės 135 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovė bei atsakovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkiai, išskyrus atsakovą V. K., kuris žemės sklypo dalies nėra įgijęs (t.1, b.l.6-7). Ieškovė ir visi atsakovai atitinkamomis dalimis nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklype esančius pastatus (t.1, b.l.8-18). Naudojimosi tvarka žemės sklypu nėra nustatyta. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tarp bendrasavininkių tvarką pagal 2009-05-27 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą „Žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą“ (t.1, b.l.87), o atsakovai A. O. A., V. A., K. T. ir R. T. teismui pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal UAB „Inventora“ 2009-04-23 parengtą žemės sklypo planą (t.1, b.l.98). Vertindamas bendraturčių reikalavimus patvirtinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančios žemės naudojimo tvarką, teismas nurodė, jog būtina atsižvelgti į šiuos kriterijus: 1) proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali ir optimali, atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą; 3) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje; 4) kuri naudojimosi žemės sklypu tvarka palieka mažesnius bendro naudojimo žemės plotus; 5) ar naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka tarp bendraturčių nusistovėjusiai tvarkai; 6) ar teisės aktų nustatyta tvarka galima naudotis žemės sklypu pagal prašomą patvirtinti tvarką. Įvertinęs ieškovės ir atsakovų pateiktus planus, teismas nustatė, jog atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka visų gyventojų interesus, faktinį naudojimą, kiekvienam priskirto sklypo racionalų naudojimą, naudojimąsi įėjimu į namą, rūsius. Iš šalių paaiškinimų, nuotraukų teismas nustatė, jog atsakovų pateiktas planas labiau atitinka dabartinę faktinę naudojimosi sklypu tvarką, kadangi šiuo metu bendrai naudojamas žemės sklypas ir privažiavimas prie rūsio faktiškai yra, atsakovai savo plane tik jį pratęsia iki pat rūsio, t.y. prailgina ta žemės sklypo dalimi, kuri yra prie šulinio, kurią ir ieškovė prašo palikti bendram naudojimui, tuo tarpu ieškovės plane šio faktiškai naudojamo privažiavimo nebelieka (prašomas palikti bendram naudojimui žemės sklypas „A“ baigiasi ties ieškovei prašomu paskirti sklypu „D“). Teismo vertinimu, atsakovų planas yra racionalesnis ir tuo, kad prašomu palikti bendram naudojimui privažiavimu galima patekti į kiekvieno bendrasavininkio žemės sklypą, t.y. į sklypus B, C, D, F, G, E, tuo tarpu iš ieškovės pateikto plano matyti kad atsakovai A. bei T., kurių sklypai atsidurtų už ieškovės sklypo, į rūsį, namą bei savo sklypus turėtų patekti tik 1 metro siaurumo taku, kas, tikėtina, yra nepatogu, o neštis stambesnius daiktus gali būti nelabai įmanoma. Iš ieškovės pateikto plano teismas taip pat nustatė, jog visi turėtų vaikščioti tarp ieškovės sklypo bei jos langų, kas ateityje taip pat galėtų sukelti konfliktus, o ieškovei savo sklypą apsitvėrus tvora (ko įstatymas jai nedraudžia), patekimas į namą su didesniais nešuliais ar daiktais taptų komplikuotas, padidintų ginčų tikimybę. Todėl teismas sprendė, jo privažiavimas prie rūsio, kurį siūlė atsakovai savo plane, atitinka dabartinį faktinį šios sklypo dalies naudojimą, nes ir nuotraukose matyti, kad šioje vietoje stovi šalių automobiliai (t.2, b.l.4), atsakovai į savo sklypus galėtų patekti privažiuodami automobiliais, o norint patekti į namą, kiekvieną kartą nereikėtų vaikščioti pro ieškovės langus. Nors pagal atsakovų pateiktą planą ieškovei siūlomas naudotis pagrindinis sklypas „D“ yra skeliamas į 2 dalis - „D2“ ir „D3“, tačiau teismas sprendė, jog šis padalinimas atitinka šalių pusiausvyros principą, yra teisingesnis, negu palikimas atsakovų be privažiavimo prie įėjimo į namą, rūsį, tenkinant išimtinai ieškovės interesus turėti vientisą žemės sklypo dalį. Vertindamas, kuri naudojimosi žemės sklypu tvarka palieka mažesnius bendro naudojimo žemės plotus, teismas pripažino, jog skirtumai tarp šalių planų yra nereikšmingi, kadangi abiejuose planuose paliekamo bendram naudojimui sklypo dydis yra beveik vienodas - ieškovės plane jis yra 431 kv. m, o atsakovų – 435 kv. m.

Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.67-70) ieškovės V. V. atstovas advokatas Dominykas Varnas su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, dėl šių motyvų:

1) teismas nepagrįstai nustatė, jog pagal dabartinę faktinę naudojimosi sklypu tvarką, ją labiau atitinka atsakovų pateiktas planas. Iš byloje pateiktų nuotraukų bei šalių paaiškinimų matyti, jog iki šiol sklype ties teismo patvirtinto atsakovų plane pažymėto bendro pravažiavimo iki rūsio viduriu (taškas 30 prie šulinio) yra krūmai ir įėjimo pėsčiomis į A. naudojamo sklypo dalį varteliai, per juos joks automobilis nevažinėjo ir važinėti negalėtų. Teismo sprendime šiuo klausimu nurodyti pačių atsakovų paaiškinimai: eilę metų yra kaip ieškovės nurodyta, iki rūsio su mašina važinėjama nebuvo (K. P.); prie rūsio įmanoma privažiuoti, reikia tik perkelti tvorelę (T.); dabar jie privažiuoja iki šulinio (A.); privažiavimas prie rūsio baigiasi ties tvorele, šuliniu (V. K.); privažiuojama prie vartelių (R. K.). Šulinys, krūmai, tvorelė, varteliai ir teismo nustatytas pravažiavimas yra ne toje pačioje sklypo vietoje. Sprendimu teismas nustatė dvigubai ilgesnį privažiavimą (nuo 38 iki 28 taško) prie namo rytinės dalies, nei yra iki šiol (automobiliais atvažiuojama tarp 38 ir iki 30 taško, ties kuriuo ir stovi šulinys, krūmai, tvorelė, varteliai). Vadinasi, atsakovų planas neatitinka realios padėties sklype, nes atsakovai niekuomet nesinaudojo ir nesiekė naudotis pravažiavimu nuo 30 iki 28 taško, šio pravažiavimo faktiškai nėra. Be to, naudotis rūsiu galima ir pėsčiomis, rūsys nėra garažas, į kurį būtinai reikia patekti automobiliu. Automobilių siūlomose savo sklypo dalių vietose šiuo metu nelaiko nei vienas atsakovas. Be to, iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, jog atsakovai patys pėsčiomis keletą metrų nuneša daržovių maišus nuo automobilio į rūsį, o ne privažiuoja prie jo per vartelius ar per juos. Nustatant kelią automobiliui, automatiškai skaidoma į gabalus ieškovei priskirtina naudotis sklypo dalis. Taigi, dėl abejotino pagrįstumo atsakovų poreikio sukeliamas neproporcingai didelis ieškovės teisių bei interesų suvaržymas. Nustatyti tokio suvaržymo atsakovai sau nesiūlė. Teismo sprendimu buvo pažeisti ieškovės ir atsakovo K. P. interesai, o likusių atsakovų - iškelti aukščiau. Pagal susiklosčiusią naudojimosi tvarką, sklypo dalis tarp 38 ir 30 taškų yra naudojama ne pravažiavimui, o gyventojų automobilių parkavimui po ieškovės langais. Patvirtinus ieškovės pateiktą planą, ši problema išsispręstų, automobiliai būtų parkuojami kiekvieno kaimyno atskiruose arba bendruose plotuose, tokiu būdu apsaugant ieškovės teises ir interesus turėti šiek tiek erdvės bei gryno oro prie pat buto langų pirmame namo aukšte. Juo labiau, kad automobilius galima saugiai laikyti bendrame plote, tarp ieškovės plane pažymėtų 17-40 taškų. Sklypo plotas yra tik 776 m², todėl palikti bendram naudojimui didesnę sklypo dalį nei siūlė ieškovė (435/431) nereikėjo, be to, tai prieštarauja ir teismo nurodytam 4 kriterijui;

2) teismas netinkamai vertino ieškovės pateikto plano duomenis dėl pėsčiųjų tako šalia namo pločio (1 metras), kadangi tokių duomenų sklypo plane nėra. Ieškovės pateiktame plane atstumas nuo namo iki sklypo dalies „D“ iš viso nenurodytas. Priimdamas sprendimą, teismas jį nustatė savarankiškai, neturėdamas tam jokių priemonių ar įrankių - „1 metras“. Teismas patvirtino atsakovų pateiktą planą, kuriame analogiškoje sklypo vietoje taip pat nėra duomenų apie atstumą tarp namo ir sklypo dalies „D“. Tačiau iš ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktos UAB „Žemėtvarkos darbai" 2010-04-13 pažymos (t.2, b.l.71) apie šį atstumą tiek ieškovės, tiek ir atsakovų pateiktuose planuose matyti, kad teismas patvirtino atsakovų pateiktame plane esantį 0,96 m atstumą - tako plotį, kuriuo į savo butus teks vaikščioti ieškovei ir atsakovams K. P., T. ir V. K.. Teismui šis atstumas praeiti į savo butus keturiems asmenims neatrodė per siauras, tuo tarpu ieškovės plane esantis pasiūlymas dėl analogiškos paskirties tako pločio - 1,89 m (t.2, b.l.71) buvo atmestas. Palikus teismo sprendimą galioti, atsakovams A. patekti į savo butą leidžiama per platų automobilių kelią, o likusiems bylos dalyviams, išskyrus V. S., kuri turi atskirą namą, - 0,96 metro pločio taku. Tai neracionali, neteisinga, neproporcinga šalių teisių ir interesų užtikrinimo ir nustatymo tvarka. Konfliktai, kurių vengimo prioritetą Nr.3 teismas nurodė kaip vieną iš šešių naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų, bus sukeliami vien šiuo aspektu - patvirtinus mažesnio nei reikalinga pločio praėjimus į butus. Nors teismas sprendime vertino galimybę išvengti kitų bendraturčių vaikščiojimo pro ieškovės buto langus, tačiau tokia situacija neišvengiama, istoriškai yra ir toliau bus dėl bendros namo laiptinės įėjimui į butus Nr. 2, 3, 4 ir 6, esančios ties ieškovės langais. Dėl atsakovų vaikščiojimo jokių konfliktų tarp šalių niekada nebuvo. Skundžiamu sprendimu klausimas dėl didesnių gabaritų daiktų pernešimo taip pat nėra išsprendžiamas, kadangi juos nešti gali tekti tiek į atsakovų A., tiek ir į kitus butus per 0,96 m pločio taką. Todėl nelieka jokio pagrindo laikyti, kad vienintelis galimo „konflikto" dėl kliudymo kitiems atsakovams pernešti daiktus dėl galimai ieškovės pasistatytos tvoros (kurios ieškovė neketina ir niekada neketino statyti) išvengimo būdas yra atsakovų pasiūlyto plano patvirtinimas. Ieškovės plane pasiūlytas 1,89 m pločio praėjimas yra pakankamas bet kokių daiktų įnešimui tiek į laiptinę, tiek į visus namo butus, tiek į jo rūsį;

3) teismas nevertino ir niekaip nepasisakė dėl ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog patvirtinus atsakovų prašomą naudojimosi sklypu tvarką, bus pravažiuojama pro sklype įrengtos dujotiekio linijos atramas, kas yra nesaugu. Atsakovai siūlė nustatyti naują, iki šiol sklype nebuvusį kelią į atsakovų A. sklypo dalį pro stovinčias metalines atramas. Atsakovų plane šios dvi atramos net nepažymėtos, todėl nėra galimybės nustatyti jų buvimo vietos pravažiavimo kelio atžvilgiu. Tačiau atramos realiai yra, jų iškėlimo galimybė plane neišnagrinėta, jų kliudymo grėsmė ar saugaus važinėjimo pro/per jas vieta su atitinkamomis dujotiekių eksploatavimo bei priešgaisrinėmis tarnybomis nesuderinta, todėl lieka neaiškus atsakovės A. O. A. teiginio pagrįstumas, neva dėl to ji žodžiu klausė AB „Lietuvos dujos" Kauno filialo nuomonės ir ji neva buvo teigiama. Esant tokiems prieštaravimams, teismas neturėjo remtis atsakovės A. O. A. teiginiais ir patvirtinti nesaugų, teisės aktus bei šalių teisėtus interesus galimai pažeidžiantį planą. Sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakyta, todėl sprendimas nėra pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, nesivadovauta teismo tame pačiame sprendime nurodytais kriterijais dėl pasiūlytų naudojimosi tvarkos variantų vertinimo (kriterijus Nr.6);

4) teismo patvirtintas atsakovų planas neatitinka bendraturčių nuosavybės dalių, įregistruotų viešajame registre (pažeisti CK 4.81 str. reikalavimai). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog ieškovei priklauso ginčo sklypo 138/776 dalys, R. K. - 83/776 dalys, K. P. - 138/776 dalys, K. T. ir R. T. - 110/776 dalys, A. O. A. ir V. A. - 109/776 dalys, V. S. - 198/776 dalys (V. K. sklypo nuosavybės teisių neturi). Tuo tarpu atsakovų pateikto UAB „Inventora" 2009-04-23 parengto plano duomenimis ieškovei skiriama naudotis žemės sklypo dalis sudaro 132/776 (55+77), R. K. - 79/776 (32+47), K. P. - 133/776 (56+77), K. T. ir R. T. - 103/776 (41+62), A. O. A. ir V. A. - 103/776 (41+62), V. S. - 226/776 (116+110). Akivaizdu, jog atsakovai atėmė iš ieškovės ir kitų bendraturčių po 4-6 metrus, ir priskyrė taip „susikaupusį" 28 m² ploto likutį vienai atsakovei V. S., kuri to nei pageidavo, nei gauti turi teisę, be to, jokio sutikimo tam ieškovė nebuvo davusi. Darytina išvada, jog planas nėra ne tik racionalus, teisingas ir proporcingas, tačiau ir nepagrįstas bei nesąžiningas daugumos sklypo bendraturčių atžvilgiu, dėl ko ateityje neišvengiamai kils nauji konfliktai.

Šalies argumentai

2010-05-14 atsakovas K. P. Kauno apygardos teismui pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo (t.2, b.l.80), kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Prisidėjime prie apeliacinio skundo atsakovas nurodo, jog teismo sprendime padarytos grubios skaičiavimo bei teisės normų aiškinimo klaidos, kurias ieškovė nurodė savo apeliaciniame skunde, be to, teismas nukrypo nuo LAT praktikos (2010-01-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-13/2010). Atsakovas nurodo, jog jis visą laiką naudojosi ieškovės siūlomame plane pažymėta sklypo dalimi F (49 kv. m), esančia prie įvažiavimo į sklypą. Atsakovai siūlo ir teismas patvirtino projektą, kuriuo ši dalis skaidoma į dvi, į atsakovo naudotą teritoriją atkeliama R. K. 27 kv. m dalis E1, atsakovui paliekant kitus 35 kv. m buvusioje vietoje ir suteikiant kitus 21 kv. m visiškai kitoje sklypo dalyje (F1 ir F2). Tokia naudojimosi tvarka neatitinka žemės naudojimo racionalumo principo, pažeidžia atsakovo K. P. interesus, be to, pats R. K. priešieškinio bei pretenzijų į K. P. naudojamą 49 kv. m sklypo dalį F niekados nereiškė. Atsakovo K. P. ir ieškovės dalys, lyginant su visais kitais atsakovais, yra nelygiavertės, t.y. skaidomos į dvi vienodo dydžio dalis. Pravažiavimo kelio automobiliais iki pat rūsio durų niekados nebuvo ir nereikia. Tai tik apsunkina visų šalių interesų suderinimą. Atsakovas nurodo, jog byloje dalyvaujantiems asmenims privatizuojant ginčo žemės sklypą, buvo vertinama 1992-05-25 sudaryta schema iš inventorinės bylos (t.2, b.l.81), iš kurios matyti namui (duomenys neskelbtini) aptarnauti ir apie jį apeiti skirtas takas. Panašų taką siūlo ir ieškovė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.77-78) atsakovai A. O. A., V. A., K. T. ir R. T. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) teismas teisingai nustatė, kad atsakovų pateiktas planas labiau atitinka visų gyventojų interesus, faktinį naudojimąsi, kiekvienam priskirto sklypo racionalų naudojimą, naudojimąsi įėjimu į namą ir rūsius. Pagal ieškovės pateiktą planą atsakovai neturėtų privažiavimo prie jų naudojamo įėjimo į namą ir rūsį. Be šio privažiavimo namu normaliai naudotis neįmanoma;

2) teismas teisingai laikė, kad atsakovų pateiktas projektas labiau minimizuoja konfliktų tikimybę, kadangi visi bendraturčiai pagal atsakovų planą gali laisvai plačiu keliu prieiti bei privažiuoti prie įėjimo į namą, rūsį, prie savo sklypų, į namą vaikščioti iš kitos pusės ne pro ieškovės langus;

3) ieškovės pretenzijos dėl dujotiekio vamzdžio nepagrįstos. Dujotiekio vamzdis yra aukštai (3,20 m aukštyje) ir pravažiuoti netrukdo. Atstumas tarp vamzdžio atramų yra 3,5 metro;

Šalies argumentai

4) ieškovės teiginys, kad teismo patvirtintas atsakovų planas neatitinka bendraturčių nuosavybės dalių duomenų, įregistruotų viešajame registre, nesudaro pagrindo apeliacinį skundą tenkinti. Teismas nurodė, kad atsakovės V. S. teiginius dėl to, kad jos sklypo dalis sumažėjo, reikia vertinti, atsižvelgiant į proporcingumo principą, t. y. į tai, ar jos žemės sklypo dalies bendram naudojimui yra paliekama daugiau (atsižvelgiant į visą jos turimą plotą), negu proporcingai (atsižvelgiant į kitų bendrasavininkių turimus plotus) bendram naudojimui paliekamų kitų bendrasavininkų įgytų žemės sklypo plotų. Iš visų bendrasavininkių turimų žemės sklypo dalių matyti, jog visų jų apie pusė turimų kvadratinių metrų lieka sklypo dalyje „A", kuris yra paskirtas naudotis bendrai (t.1, b.l.6, 7, 98). Todėl teismas teisingai nusprendė, jog šiuo atveju proporcingumo ir socialinio teisingumo principas V. S. atžvilgiu yra išlaikytas, jos teisės bei teisėti interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad byloje vyksta ginčas tarp šalių dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovė bei atsakovai yra 0,0776 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkiai, išskyrus atsakovą V. K., kuris žemės sklypo dalies nėra įgijęs (t.1, b.l. 6-7). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 138/776 minėto sklypo dalį, atsakovai A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi 109/776 sklypo dalį, atsakovai T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi 110/776 sklypo dalį, atsakovė V. S. 198/776 sklypo dalį, atsakovas K. P.-138/776 sklypo dalį, atsakovas R. K.-83/776 sklypo dalį, jie be to, nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklype esančius pastatus (t.1, b.l.8-18). Naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp bendraturčių nėra nustatyta.

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tarp bendrasavininkių tvarką pagal 2009-05-27 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą „Žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą“ (t.1, b.l.87), o atsakovai A. O. A., V. A., K. T. ir R. T. teismui pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal UAB „Inventora“ 2009-04-23 parengtą žemės sklypo planą (t.1, b.l.98). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad abiejuose minėtuose siūlymuose yra iš principo siūloma nustatyti labai panašią naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal plotus, atskiriant asmeninę žemę bendrasavininkiams naudotis ir dalį žemės palikti bendram naudojimui. Pažymėtina, kad ieškovė siūlo bendrasavininkiams paskirti asmeniniam naudojimui vientisus žemės sklypelius, jų neskaidyti, bendram naudojimui paskirti mažesnę sklypo dalį, o atsakovai siūlo kai kuriems iš bendrasavininkių paskirti asmeniniam naudojimui žemės sklypelius atskirai po du, atskirose sklypo dalyse, tai pat atsakovai siūlo įrengti suprojektuojant naują įvažiavimą prie gyvenamojo namo rūsio durų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Akivaizdu, kad kreipusis į teismą su ieškiniu, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, atitiktų nusistovėjusiai naudojimosi žeme tvarkai. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ( LR CK 1.5 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ( LR CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir skundžiamu teismo sprendimu nustatydamas naudojimosi žemės sklypais tvarką, aukščiau išdėstytų principų nesilaikė, nes visų pirma atsakovės pateiktas (1 t. b.l. 98) ir teismo patvirtintas žemės sklypais naudojimosi planas nėra tobulas, teismo patvirtintas atsakovų planas neatitinka bendraturčių nuosavybės dalių, įregistruotų viešajame registre (pažeisti CK 4.81 str. reikalavimai). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kuriuose nurodoma, kad atsakovų pateikto UAB „Inventora" 2009-04-23 parengto plano duomenimis ieškovei skiriama naudotis žemės sklypo dalis sudaro 132/776 (55+bendro naudojimo77), R. K. - 79/776 (32+bendro naudojimo 47), K. P. - 133/776 (56+bendro naudojimo 77), K. T. ir R. T. - 103/776 (41+bendro naudojimo 62), A. O. A. ir V. A. - 103/776 (41+bendro naudojimo 62), V. S. - 226/776 (116+bendro naudojimo 110). Iš to spręstina, jog atsakovai siūlo nepagrįstai iš kitų bendraturčių paimti dalį žemės sklypo, dėl ko ateityje neišvengiamai kils nauji konfliktai naudojantis žemės sklypu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad atsakovų parengtas žemės sklypo atidalijimo planas neatitinka realios nusistovėjusios naudojimosi tvarkos žeme. Šią išvadą pagrindžia ta aplinkybė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas K. P. visą laiką naudojosi ieškovės siūlomame plane pažymėta sklypo dalimi F (49 kv. m), esančia prie įvažiavimo į sklypą (1 t. b.l. 84, antra pusė). Atsakovai siūlo ir teismas patvirtino projektą, kuriuo ši dalis skaidoma į dvi dalis, atsakovo K. P. naudotas vientisas žemės sklypas skaidomas į 35 ir 21 kv. m du atskirus sklypelius (1 t. b.l. 98), kas leidžia daryti išvadą, jog tokia naudojimosi žeme tvarka neracionali ir nepraktiška. Atsakovų siūlomame projekte ir ieškovei siūlomas žemės sklypas susideda iš dviejų atskirų žemės sklypų: 29 ir 21 kv. m (1 t. b.l. 98), tokia naudojimosi žeme tvarka nėra patogi ir racionali atsižvelgiant į sklypų mažumą, prieštarauja interesų pusiausvyros principams. Kad atsakovų siūlomas planas neatitinka realios nusistovėjusios naudojimosi žeme tvarkos patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovai siūlo didelę žemės sklypo dalį paskirti automobilių pravažiavimui prie gyvenamojo namo rūsio durų. Iš bylos medžiagos matyti, kad namo bendrasavininkiai niekuomet nesinaudojo ir nesiekė naudotis minėtu pravažiavimu, šio pravažiavimo faktiškai nėra, šalys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patvirtino, jog pravažiavimo vietoje yra želdiniai ir varteliai, šulinys. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės motyvais, jog naudotis rūsiu galima neįrengiant įvažiavimo automobiliui, namo rūsys nėra garažas, į kurį būtinai reikia patekti automobiliu. Nustatant minimą įvažiavimą, ieškovei priskirtina naudotis sklypo dalis dėl to skaidoma į dvi atskiras nesusisiekiančias dalis, kas leidžia ieškovei teigti, jog jai naudotis dviem sklypeliais yra nepatogu, nepraktiška.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, jog be atsakovų projektuojamo privažiavimo prie gyvenamojo namo rūsio, namu normaliai naudotis neįmanoma. Šis teiginys nėra pagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, iki šiol namo bendrasavininkiai gyvenamuoju namu ir rūsiu naudojosi ir nesant įvažiavimo.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionalesnė, šalims patogesnė, labiau atitinkanti nusistovėjusią tarp šalių faktinę naudojimo tvarką, laiko nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, todėl neteisinga. Dėl to Kauno miesto apylinkės teismas, neteisingai įvertinęs surinktus byloje įrodymus ir to pagrindu nustatytas bylos aplinkybes (LR CPK 185 str.), neteisingai išsprendė šalių ginčą, priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis yra naikintinas (LR CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas, o atsakovų priešieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teisėjų kolegija laiko, kad ieškovės byloje pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas (t.1, b.l.84-86, 114) labiau atitinka visų namo gyventojų interesus, faktinį nusistovėjusį žemės naudojimą, kiekvienam priskirto sklypelio racionalų panaudojimą, nes siūlomi naudotis kiekvienam bendrasavininkiui atskirai žemės sklypeliai yra vientisi, projektas užtikrina normalų naudojimąsi įėjimu į namą, rūsį, mažiau žemės sklypo skiriama bendram naudojimui. Dėl to ieškinys tenkintinas, teisėjų kolegijos sprendimu nustatytina ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka.

Patenkinus apeliacinį skundą ir patenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei LR CPK 93 str., 98 str. pagrindu priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (1 t. b.l. 5, 2 t. b.l. 36-38, 39, 46, 73) - 3734 lt.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p rendž i a:

apeliacinį skundą patenkinti pilnai.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimą. Byloje priimti naują sprendimą.

Ieškovės ieškinį patenkinti pilnai, atsakovų priešieškinį atmesti.

Ieškovės V. V. patikslintu ieškiniu (t.1, b.l.84-86, 114) prašomą nustatyti 0,0776 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v.) naudojimosi tvarką patvirtinti pagal 2009-05-27 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą „Žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą M 1:500“, kuriame numatyta skirti naudotis: V. V. – sklypo dalis „D“ (44 kv. m) ir „E“ (6 kv. m); R. K. - sklypo dalis „I“ (6 kv. m) ir „H“ 27 (kv. m); K. P. – sklypo dalį „F“ (49 kv. m); K. T. ir R. T. - sklypo dalį „C“ (40 kv. m); A. O. A. ir V. A. - sklypo dalį „B“ (40 kv. m); V. S. - sklypo dalį „G“ (133 kv. m); likusią žemės sklypo dalį „A“ (431 kv. m) skirti bendram visų gyvenamojo namo bendrasavininkių, tame tarpe ir V. K. naudojimui.

Priteisti V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. O. A. (a.k.(duomenys neskelbtini)) ir V. A. (duomenys neskelbtini) solidariai 1867 lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš K. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. T. (a.k(duomenys neskelbtini) solidariai 1867 lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis litus) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš A. O. A. (a.k. 4520819190026) ir V. A. (duomenys neskelbtini) solidariai 67, 50 lt (šešiasdešimt septynis litus ir 50 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisti valstybei K. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. T. (a.k(duomenys neskelbtini) solidariai 67, 50 lt (šešiasdešimt septynis litus ir 50 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusRūta Palubinskaitė