Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-07-04 · Civilinė byla Nr. e2S-1460-392/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
e2S-1460-392/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07696-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1460-392/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07696-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą trūkumams pašalinti. Teismas ieškovei taip pat išaiškino, kad iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

3. Teisme 2024 m. gegužės 27 d. gautas prašymas dėl trūkumų šalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi nutarė ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė nepašalino esminio trūkumo, nurodyto nutartyje: nenurodė atsakovo A. G. realios gyvenamosios vietos. Nesant atsakovo adreso ir jokių kitų kontaktinių duomenų, teismas sprendė, kad nėra jokių galimybių tam asmeniui tinkamai įteikti procesinių dokumentų. Neįteikus dokumentus atsakovas negalės įgyvendinti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam ir kitus principus. Pažymėjo, kad realiai neįteikus atsakovui procesinių dokumentų (ar įteikus tik formaliai), iš esmės procesas byloje nėra galimas, nes ir nusprendus išnagrinėti bylą bei priimti teismo sprendimą, jis nebus pripažintas kitoje valstybėje dėl šalies (atsakovo) neinformavimo apie pradėtą civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo procesą. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad dėl tokios situacijos civilinės bylos pagal R. G. ieškinį iškėlimas nėra tikslingas.

6. Teismas vertino, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą tinkamai neįvykdė pareigos pašalinti teismo nurodytus procesinių dokumentų trūkumus. Todėl ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

7.1. Apeliantė nurodo, kad po 2024 m. gegužės 21 d. teismo nutarties kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje dėl informacijos gavimo apie atsakovo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos ambasados atstovė atsakydama elektroniniu paštu nurodė, kad negali pateikti duomenų ar kitų A. G. kontaktų, kadangi ambasadai nėra žinoma ši informacija. Nei apeliantė, nei jos pilnametis sūnus M. G. su A. G. nepalaiko jokio ryšio. Daugelį metų nėra bendravę su juo, kontaktų ar kitos svarbios informacijos neturi.

7.2. Paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl bylos nagrinėjimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliantė ir atsakovas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl bylos teismingumas nustatomas pagal atsakovo žinomą paskutinę gyvenamąją vietą ir byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.

7.3. Apeliantė nurodo, kad ji jau 2021 metais buvo inicijavusi mediacijos procesą pagal turimus atsakovo duomenis, t. y. pagal turimą atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini). Ieškovė net ir šiuo metu neturi kitokios informacijos apie atsakovą, todėl mediacijos procesui inicijuoti būtų pateiktas tas pats žinomas adresas, kas reikštų, kad mediacijos nauja procedūra būtų užbaigta analogiškai. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo normos nenumato mediacijos pažymos galiojimo laiko. Pažymą, kuri patvirtina, kad buvo pasinaudota privalomąja mediacija, ieškovė pateikė. Privalomąja mediacija dėl ginčo buvo pasinaudota, ieškovės pateikta mediacijos pažyma negali būti laikoma neaktualia ir netinkama šioje byloje, todėl laikytina, jog ieškovė kreipdamasi į teismą, nepažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų.

7.4. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra priimta formaliai, netinkamai taikant ir aiškinant civilinio proceso teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl ginčijama nutartis yra neteisėta, naikintina. Ieškovė kreipdamasi į teismą nurodė jai visą žinomą informaciją, t. y. nurodė žinomą atsakovo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresą. Ieškovė pateikė ne tik Gyventojų Registro duomenis, bet ir Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje duomenis apie atsakovą. Pats faktas, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę nepatvirtina tai, kad jo gyvenamoji vieta yra būtent ten. Atitinkamai ieškovė pilnai įgyvendino įstatymu apibrėžtą pareigą pateikti jai visą žinomą informaciją.

7.5. Teismas turi žymiai didesnes galimybes nustatyti realią atsakovo gyvenamąją vietą, paskelbti asmens paiešką. Teismui atsisakius priimti ieškinį, ieškovė patenka į tokią situaciją, kai nežinodama tikslaus atsakovo adreso, ieškovei užkirsta galimybė apskritai kreiptis į teismą. Teismas nagrinėdamas šeimos bylas yra aktyvus, todėl turi galimybę paskelbti atsakovo paiešką. Be to procesiniai dokumentai gali būti siunčiami ir pagal atsakovo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą, ar neįteikus atsakovui teismo procesinių dokumentų, yra galimybė juos įteikti yra viešo paskelbimo būdu, ar net paskirti šaliai kuratorių. Civilinio proceso teisės normose nėra nustatyto imperatyvo atsisakyti priimti ieškinį tuo atveju, kai nėra žinomas tikslus atsakovo adresas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, laikytinas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė, vykdydama 2024 m. gegužės 21 d. teismo nutartį, pateikė rašytinius įrodymus ir paaiškinimus dėl nutartyje įvardintų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė nepašalino esminio trūkumo, nurodyto nutartyje - nenurodė atsakovo A. G. realios gyvenamosios vietos, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdė pareigos pašalinti teismo nurodytų procesinių dokumentų trūkumų, todėl civilinės bylos pagal R. G. ieškinį iškėlimas nėra tikslingas.

11. Nagrinėjau atveju, pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė šiuos ieškinio trūkumus: nepateikė duomenų, kad ji bandė sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą užsienyje, kur jis deklaravo savo išvykimą, kreipėsi į atitinkamą ambasadą, prašant pateikti duomenų apie savo sutuoktinio gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, nepaaiškino ar sūnus bendrauja su tėvu, ar žino (gali sužinoti) tėvo adresą, t. y. realią gyvenamąją vietą.

12. Ieškovė paaiškinime, šalindama ieškinio trūkumus, nurodė, kad kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje dėl informacijos gavimo apie atsakovo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos ambasados atstovė atsakydama elektroniniu paštu nurodė, kad negali pateikti duomenų ar kitų A. G. kontaktų, kadangi ambasadai nėra žinoma ši informacija. Ieškovė paaiškino, kad nei ji, nei jos pilnametis sūnus M. G. su A. G. nepalaiko jokio ryšio, daugelį metų nėra bendravę, kontaktų ar kitos svarbios informacijos neturi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nurodė atsakovo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresą, pateikė Gyventojų registro duomenis, taip pat Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje duomenis apie atsakovą. Taigi, ieškovė išnaudojo esmines galimybes sužinoti atsakovo realią gyvenamąją vietą.

13. Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas yra aktyvus, nagrinėdamas visas šeimos bylas, ir turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, siekiant teisingai išspręsti bylą. Ieškovei pateikus įrodymus, kad duomenų apie atsakovo deklaruotą, faktinę gyvenamąją vietą ar kitų procesinių dokumentų įteikimo adresų nepavyksta gauti, išnaudotos galimybės sužinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus, yra pagrindas spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui per kuratorių (CPK 129 straipsnis) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Taip pat teismas gali paskelbti asmens paiešką.

14. Nagrinėjamu atveju, ieškovei išnaudojus visas galimybes sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavykus, negalima užkirsti kelio asmeniui kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo.

15. Pirmosios instancijos teismas taip pat kėlė klausimą ir dėl tarptautinio teismingumo. Nustačius, kad nė vienas iš ginčo šalių negyvena nuolatos Lietuvoje ir konkrečiai Vilniuje, teismo vertinimu, neaišku, kokiu teisiniu pagrindu ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kai ieškovė savo gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodė Šiaulių rajono sav.

16. Vadovaujantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai (to paties straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (to paties straipsnio 3 dalis).

17. Tais atvejais, kai abi bylos šalys (t. y. abu sutuoktiniai) yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nepaisant to, kad nuolatinė jų gyvenamoji vieta yra valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, nustatant šalį, kurios teismai turi juridikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, reikia vadovautis Europos Sąjungos teisėje įtvirtintomis teismingumo nustatymo taisyklėmis, konkrečiai – 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu nuostatomis, kuris pakeitė 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo.

18. Reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnyje nustatyta, jog bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, separacija ar santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: <...> buvo sutuoktinių paskiausia įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena <...>; b) kurios piliečiai yra abu sutuoktiniai. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nepaisant aplinkybės, kad jie yra deklaravę išvykimą į ne Europos Sąjungos šalį, nagrinėjamu atveju į Jungtinę Karalystę, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktu, tokia byla teisminga teismams, esantiems valstybėje narėje, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, nagrinėjamos bylos atveju – Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškovė turėjo teisę dėl santuokos nutraukimo kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą, kuris šiam klausimui nagrinėti jurisdikciją turi. Paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl bylos nagrinėjimas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo.

Teisėjas Virginijus Kairevičius