Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,L.“ ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-25 civilinėje byloje Nr. eB2-1290-265/2018 (Nr. eB2-559-265/2019) pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškėlė bankroto bylą UAB ,,L.“. Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-25 nutartimi UAB ,,L.“ valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Įmonės vadovė buvo atsakovė J. K.. UAB ,,L.“ vadovė J. K. bankroto administratoriui neperdavė įmonei priklausiusių 35724,05 Eur piniginių lėšų.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti vadovaujantis teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė savo pareigas ieškovei – nebuvo išsaugotas ir perduotas turtas (35724,05 Eur piniginės lėšos) bankroto administratoriui, t. y. turtas, kuris galėjo būti panaudotas atsiskaitymams su kreditoriais. Tarp netinkamo pareigų vykdymo ir ieškovei atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius, atsiradusius dėl jos neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas būtent atsakovei, kaip bendrovės vadovei, numato pareigą perduoti turtą administratoriui, o nutartimi iškelti bankroto bylą buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, todėl atsakovė, laiku neįvykdžiusi šios pareigos ir neperdavusi administratoriui turto (35724,05 Eur piniginių lėšų), turi ieškovei atlyginti dėl to patirtą žalą (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-02 nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 9753,07 Eur kreditorių finansinių reikalavimų sumai, todėl žalos dydis, kaip prašo ieškovė, priteistinas atitinkamai kreditorinių reikalavimų ribose, t. y. 9753,07 Eur.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinas 219,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,L.“ iš atsakovės J. K. 9753,07 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų septynių centų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9753,07 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų septynių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. K. 219,00 Eur (dviejų šimtų devyniolikos eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.