Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. atstovo advokato Jono Špelverio apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, 2016-08-08, 12.42 val. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), esančiame Palangos paplūdimyje kairėje pusėje nuo gelbėtojų stoties pagal schemą Nr. 22, leido dirbti barmenei R. P., nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiu būdu E. Ž. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d., 2 p. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pranešimas Sodrai apie pasibaigusius darbo santykius su R. P. 2016-08-04 buvo išsiųstas per klaidą ir ši klaida 2016-08-08 buvo ištaisyta atskiru pranešimu. Kad darbo santykiai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. P. nebuvo pasibaigę ir darbo sutartis tarp šalių nebuvo nutraukta patvirtina ir tai, kad darbo sutartyje nėra nurodyta apie sutarties nutraukimą. R. P. prašymas atleisti ją iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) minėtu laiku nebuvo gautas ir pateiktas direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui. Byloje esančiame paaiškinime ir apklausiama pirmosios instancijos teisme ši darbuotoja taip pat nepatvirtino, kad darbo santykiai su įmone buvo nutraukti ir pasibaigę ir kad ji dirbo nelegalų darbą. Dėl šių aplinkybių apeliaciniame skunde daroma išvada, kad darbo santykiai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. P. nei 2016-08-08 nei vėlesnėmis dienomis, nebuvo pasibaigę, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad jos darbas 2016-08-08 įmonės bare buvo nelegalus. Apeliantas pažymi, kad jei direktoriui būtų buvę žinoma, jog duomenų bazėje nebėra nurodyta, kad minėta darbuotoja dirba įmonėje, prieš jai atvykstant į darbą, apie šią klaidą tuoj pat būtų pranešta Sodrai, o minėtai darbuotojai nebūtų leista dirbti kol ši klaida nebūtų ištaisyta.

Apeliaciniame skunde toliau nurodoma, kad E. Ž. buhalterei nedavė nurodymo atleisti R. P. ir kitus barmenus iš darbo ir išsiųsti pranešimą į Sodrą jos neprašė. Tiek savo paaiškinime raštu, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, kad prisimena, kad toks pokalbis su įgaliota atstove T. R. apie minėtas aplinkybes buvo, bet tai buvo pasvarstymas, kad gal reikės sumažinti darbuotojų skaičių jei sumažės darbo kiekis. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad šis nesusipratimas įvyko dėl žmogiškos klaidos – tarpusavio nesusikalbėjimo tarp įmonės direktoriaus E. Ž. ir buhalterės T. R.. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytoja T. R.. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. veikoje nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės elemento – kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 str. 2 d. numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 str. numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. teisinės padėties nešvelnina, todėl jos veika neperkvalifikuotina ir apeliacinis skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d., nagrinėjamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. yra nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Būtent pagal šį straipsnį atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys. Nelegalaus darbo samprata pateikta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str., kuriame numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant atitinkamų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. numatyti ir anksčiau atskleisti nelegalaus darbo požymiai nėra komuliatyvūs, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., nustačius nors vieną jų.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str. 1 d.).

Nagrinėjamas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas versija, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Ž. buhalterei nurodė, jog nuo 2016-08-02 atleidžiamas darbuotojas J. N., o R. P. reikės atleisti vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241), todėl darytina išvada, kad net vadovaujantis minėta administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. versija, reikėtų konstatuoti, jog E. Ž. veika pasireiškė neatsargumu (nerūpestingumu) ir bet kokiu atveju patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Tačiau apygardos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad minėta administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. versija vertintina kritiškai, kaip nepagrįstas siekis išvengti administracinės atsakomybės. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad minėtą E. Ž. versiją palaiko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie R. P. atleidimą pranešusi buhalterė T. R., tačiau tai neatitinka tikrovės. Liudytoja T. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog 2016-08-04 direktorius E. Ž. jai pranešė, kad R. P. turi būti atleista nuo 2016-08-02, kad ji dirba toliau jai buvo pranešta vėliau. Apylinkės teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad, kaip nurodė pats E. Ž., jo vadovaujamoje įmonėje buvo įdarbinti iš viso 6 asmenys, įskaitant jį patį (b. l. 8), t. y. nedidelis darbuotojų skaičius, o ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apsirikimo versiją daro ypatingai sunkiai tikėtina.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. atstovo advokato Jono Špelverio apeliacinį skundą atmesti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.