- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- I-212-513/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00043-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- UAB „Azoluna“
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui ir valstybės įmonei Registrų centras
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei – Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Azoluna“ atstovui advokatui R. I. , atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Azoluna“ skundą atsakovams - valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui ir valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-02-11 teismo nutartimi priimtas pareiškėjos UAB „Azoluna“ skundas, kuriuo prašoma:
1. panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2009-10-07 sprendimą Nr. 2050/09-S-280 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“ ir atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009-12-11 sprendimą Nr. 417 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“;
2. įpareigoti atsakovus pakeisti nekilnojamųjų daiktų – automobilių ir žemės ūkio technikos garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų išvado (unikalus Nr. 4400-1826-8472), buitinių nuotekų išvado (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandentiekio įvado (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo statiniai, ginčo daiktai), esančių adresu Klaipėdos r. sav., Jakų k., kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre (b.l. 3).
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad skundžiami sprendimai priimti neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) nuostatas, nes iš esamų byloje duomenų matyti, kad statybos leidimas buvo išduotas ne fiziniam, o juridiniam asmeniui, kurio interesus atstovavo A. R. . A. R. bendrovės vardu kreipėsi dėl leidimo vykdyti statybos darbus (toliau – ir leidimas) išdavimo ir toks leidimas buvo išduotas. Teigia, kad naujai pastatyti ginčo statiniai nebuvo niekam perleisti, todėl perregistruoti leidimo įmonės vardu nebuvo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laiko Teritorinio registratoriaus teiginį, kad reikalinga tikslinti statybos leidimą ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Pažymi, kad statybos leidimo terminas yra pasibaigęs, o įstatymas nenumato jokių sąlygų išduoti leidimą baigtiems statybos darbams arba tokį dokumentą tikslinti. Prašo atsižvelgti į tai, kad ginčo statiniai pastatyti (įrengti) pareiškėjos garaže ir jų negalima atskirti nuo pagrindinio statinio, todėl jie turi būti registruojami kaip nekilnojamojo daikto – žemės sklypo priklausiniai UAB „Azoluna“ vardu (b.l. 4-7).
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepimu su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo šių reikalavimų netenkinti skundžiamame sprendime nurodytais pagrindais. Paaiškina, kad prašomo veiksmo atlikti negali, nes pareiškėjos pateikti dokumentai neatitinka Kadastro įstatymo 14 straipsnio nuostatų, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnį juridiniam ar fiziniam asmeniui, įsigijusiam nebaigtą statyti statinį, visos statytojo, gavusio statybos leidimą, prievolės ir teisės pereina tik po to, kai šis leidimas perregistruojamas statinį įsigijusio asmens vardu. UAB „Azoluna“ pateiktas 2009-06-23 pripažinto tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) 14.7)-K patvirtina, kad ginčo statiniai suformuoti kaip atskiri nekilnojamo turto objektai, t.y. pastatyti (pagaminti) teisėtai, tačiau šiame dokumente ir 1998-09-29 statybos leidime Nr. 55 nurodytas fizinis asmuo A. R. . Paminėtas aktas nepatvirtina, kad UAB „Azoluna“ teisėtai (turėdama statybos leidimą), statybos būdu pastatė (pagamino) akte išvardintus ginčo statinius, todėl pareiškėjos prašymas tikslinti šių ginčo statinių kadastro duomenis netenkintas. Nurodo, kad šis atsiliepimas iš esmės yra ir atsakovės valstybės įmonės Registrų centro atsiliepimas į skundą (b.l. 47-50).
Atsakovei valstybės įmonei Registrų centras apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Į teismo posėdį paminėtos atsakovės atstovas neatvyko, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjos UAB „Azoluna“ advokatas R. I. teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti skunde išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas Augenius Pranas Demenius teismo posėdžio metu su skundu nesutinka. Prašo skundą atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovų – Teritorinio bei Centrinio registratoriaus sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti ginčo statinių kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, motyvuojant tuo, kad pateikto dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti veiksmą, duomenys apie ginčo statinius nesutampa su šių daiktų kadastro duomenų bylos duomenimis.
Sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, ar teisėtas ir pagrįstas pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo pakeisti ginčo statinių kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre.
Byloje taikytinos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Toliau – ir kadastro įstatymas, žr. Valstybės žinios, 2000, Nr. 58-1704), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas, žr. Valstybės žinios, 1996, Nr. 100-2261), Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai, žr. Valstybės žinios, 2002, Nr. 41-1539) normos.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl Teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-02-27 konsultacija Nr. 02-04-07). Atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčijamas ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl skundžiamo Teritorinio registratoriaus sprendimo ir pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka, laikytina, kad tiesiogines pasekmes pareiškėjai sukelia Teritorinio registratoriaus 2009-10-07 sprendimas Nr. 2050/09-S-280 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuris ir laikytinas bylos ginčo dalyku. Skundžiamas Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009-12-11 sprendimas Nr. 417 vertintinas kaip faktinis duomuo iš esmės papildantis ir pakartojantis skundžiamą sprendimą faktiniais ir teisiniais ginčo situacijos aspektais.
Bylos rašytine medžiaga ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais įrodyta, kad pareiškėja 2009-10-07 kreipėsi į Teritorinį registratorių su prašymu pakeisti ginčo statinių kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre. Kartu su prašymu pateikė: 2009-06-23 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-17), statybos leidimą (b.l. 14), kadastro duomenų bylą, reg. Nr. 55/4064 (b.l. 18-20). Skundžiamu sprendimu pareiškėjos prašymas netenkintas, nurodant, jog dokumentai, kurių pagrindu prašoma įrašyti ginčo daiktų duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, neatitinka Kadastro įstatymo 14 straipsnio nuostatų. Sprendime paaiškinta, kad pateiktas pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad ginčo statiniai yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, Registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis), pastatyti teisėtai, tačiau minėtame akte nurodytas ginčo statinių statytojas yra fizinis asmuo A. R. , o ne UAB „Azoluna“, kurios vardu prašoma padaryti atitinkamus ginčo daiktų kadastro duomenų pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre. Sprendimas tinkamai patvirtintas antspaudu ir parašu, Sprendime nurodyta apskundimo terminas ir tvarka (b.l. 9-10, 11-12). 2009-11-12 pareiškėja kreipėsi į Centrinį registratorių su skundu, pastarojo sprendimą gavo 2010-01-26, skundo padavimo terminas atnaujintas 2010-02-11 nutartimi (b.l. 3, 13).
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir Kadastras) yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre (Kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Prašymai įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikiami ir nagrinėjami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 13 straipsnio 3 dalis).
Kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio Kadastro įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje (Kadastro nuostatų 84 punktas). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byla – tai nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamojo turto objektus sukomplektuotas rinkinys (Kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), kurį sudaro Kadastro nuostatų 64 punkte ir Kadastrinių matavimų taisyklių 174 - 176 punktuose nurodytų dokumentų komplektas ir kuriame dėl statinio įrašymo į Kadastrą yra visi Kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyti kadastro duomenys.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai (Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Kadastro tvarkytojo darbuotojas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo privalo patikrinti, ar dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą, ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis (Kadastro nuostatų 88.3. punktas).
Kadastro nuostatų 88 punktas įpareigoja Kadastro tvarkytoją patikrinti asmens pateiktus dokumentus, kuriais remiantis prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į Kadastrą. Kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šiame straipsnyje (1 - 5 punktuose) nurodytų aplinkybių. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Nustatęs nors vieną iš minėtame įstatymo straipsnyje nurodytų aplinkybių Kadastro tvarkytojas turi atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo (pakeitimo) nekilnojamojo turto kadastre atmestas (Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir atsisakyta įrašyti (pakeisti) ginčo statinių kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, nes nustatyta nustačius Kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punkte nurodyta aplinkybė – dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šių daiktų kadastro duomenų bylos duomenimis.
Skundžiamu sprendimu atsakovas objektyviai įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pripažinto tinkamu naudoti akte - dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti (pakeisti) ginčo statinių kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, nurodytas ginčo statinių statytojas – fizinis asmuo A. R. , o prašymas pateiktas juridinio asmens - UAB „Azoluna“, kuri nėra ginčo statinių savininkė ir (ar) statytoja, todėl teisėtai ir pagrįstai prašymą atmetė, nustačiusi Kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 punkte numatytą aplinkybę.
Pareiškėjos skundo argumentai, jog ginčo statiniai yra pastatyti garaže, priklausančiam nuosavybės teise pareiškėjai, ir yra garažo priklausiniai, todėl jų negalima atskirti nuo pagrindinio statinio ir todėl ginčo statinių savininke turi būti registruota UAB „Azoluna“, laikytini susijusias tik su techninėmis ginčo statinių savybėmis ir (ar) jų techninėmis charakteristikomis, tačiau nėra pagrindas išvadai, kad ginčo statiniai nuosavybės teise teisėtai priklauso UAB „Azoluna“. Be to, skundo argumentas, jog ginčo statybos leidimas ir pripažinto tinkamu naudoti aktas išduotas A. R. , kaip juridinio asmens UAB „Azoluna“ atstovui, nepatvirtintas ir neįrodytas jokiais faktiniais bylos duomenimis. Akcentuotina, kad nuo 1993-11-18 iki 2003-12-19 pareiškėjos įmonė buvo registruota kaip A. R. individuali įmonė (b.l. 62-67). Leidimas vykdyti statybos darbus A. R. , kaip fiziniam asmeniui, išduotas 1998-09-29, 2009-06-23 pripažinimo tinkamu naudoti akte statytoju nurodytas A. R. , kaip fizinis asmuo (b.l. 14). Duomenų, kad statytoja buvo UAB „Azoluna“ ir ji yra teisėta statinių savininkė byloje nenustatyta ir pareiškėja atitinkamų įrodymų teismui nepateikė. Be to, žemės sklypas, kuriame yra statiniai, nuosavybes teise taip pat priklauso A. R. .
Individualios įmonės turtas neatskirtas nuo jos savininko turto, o įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui, t.y. nuo 2001-07-01, ši įmonė buvo laikoma neribotos atsakomybė juridiniu asmeniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Nuo 2003-12-19 savininko sprendimu įmonės statusas pasikeitė, ji tapo ribotos civilinės atsakomybės privačiu juridiniu asmeniu (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, o jos civilinės atsakomybės ribos turi būti numatytos juridinio asmens steigimo dokumentuose (Civilinio kodekso 2.50 straipsnis). Taigi, svarbu nustatyti, kas ir kieno lėšomis dalyvavo ginčo objektų sukūrimo procese (statybose), nes tai susiję su turtiniais santykiais, mokesčiais, civilinės atsakomybės klausimais, turto ir pajamų deklaravimu ir pan., tačiau tai nėra šios bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja netinkamai interpretuoja teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčo situaciją. Vien tik aplinkybės, kad buvusios individualios įmonės savininkas ir dabartinės įmonės steigėjas ir akcininkas yra vienas ir tas pats asmuo, o garažas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, nėra pagrindas įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į ginčo statinius. Analizuojant ir vertinant šias aplinkybes, pareiškėjos skundo argumentai dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo atmestini kaip nepagrįsti. Sutiktina su skundo argumentu, jog šiuo atveju nėra galimybės įvykdyti Sprendime nurodytą sąlygą dėl statybos leidimo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto duomenų tikslinimo. Vertinant ginčo situacijos aplinkybes, manytina, kad ginčo situacija gali būti išspręsta, jei pareiškėja kreiptųsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinio fakto, susijusio su ginčo statinių valdymu, nustatymo ir (ar) kitaip įrodytų, jog yra teisėta ginčo statinių savininkė.
Sistemiškai aiškinant ir analizuojant aukščiau minėtų teisės aktų normas, vertinant bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Sprendimas priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto objektyvai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos prašymo faktines aplinkybes, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų bendrųjų reikalavimų, keliamų individualių administracinių aktų turiniui ir formai (žr. Valstybės žinios, 2006, Nr. 77-2975).
Skundžiamo akto panaikinimo pagrindų nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas, 89 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 89 straipsniais, nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Azoluna“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.