Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, šiuo metu esantis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas 11 kartų, paskutinius 2 kartus: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-12-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-17 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmių neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, o būtent: 2023-08-13 apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini) tyčia, padegdamas nukentėjusiajam R. K. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, tokiu būdu sugadino duris, durų staktą, priklijuojamą belaidį skambučio mygtuką ir padarė nukentėjusiajam R. K. 520 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas N. S. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

N. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 9 kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe - ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, po šios nusikalstamos veikos įvykdymo nuteistas dar du kartus, tame tarpe - ir už nusikaltimą nuosavybei, dar vienas N. S. atžvilgiu 2024-02-07 priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl eilės nusikalstamų veikų, tame tarpe - ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, yra neįsiteisėjęs (1 t., b. l. 125-149 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tai, kad ši sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, šiuo nagrinėjamu atveju teismui nėra teisinių kliūčių jos pripažinti nuosprendyje, juo labiau, baigiamųjų kalbų metu minėtą aplinkybę pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia prašė prokurorė, o kaltinamasis ir jo gynėja turėjo galimybę šiuo klausimu pareikšti savo nuomonę, taigi, kaltinamojo procesinės teisės pareikšti poziciją dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės niekaip nebuvo suvaržytos, šios sunkinančios aplinkybės konstatavimas negali būti laikytinas procesiškai netikėtu. Tai atitinka ir kitų teismų formuotiną praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019, kurioje pasisakyta, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (7 p.); Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat atkreipė dėmesį, ar prokuroras būtent baigiamųjų kalbų metu atitinkamą aplinkybę prašė pripažinti sunkinančia (10 p.)). Kita N. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Tiek iki šios nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo eilę jis kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe - ir už administracinius nusižengimus, susijusius su nuosavybe, viešąja tvarka ir kt., didžiosios dalies paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 150-169), nedirbantis (1 t., b. l. 170-173), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 174), šiuo metu suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) kalėjime. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus N. S., visiškai nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už padarytą nusikalstamą veiką prokurorės siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė, įvertinus aptartas aplinkybes, tame tarpe – kad kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo elgesio, nustatytina kaip žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Dar daugiau mažinti bausmės dydį, įvertinus, kad N. S. teistas jau 11 kartų, dar vienas jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neįsiteisėjęs, nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai pat jo polinkį daryti BK 187 straipsnyje numatytas veikas, didelį veikos pavojingumą (sukeltas gaisras daugiabutyje galėjo lemti itin skaudžias pasekmes), pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-12-18 nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-17 nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis. Bendrinant bausmes, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kitas aplinkybes.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-02-07 nuosprendžiu paskirta galutine bausme nebendrintina, kadangi minėtas nuosprendis yra neįsiteisėjęs (apskųstas Klaipėdos apygardos teismui).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, N. S. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-12-18 nuosprendį ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-17 nuosprendį.

Baigiamosios kalbos metu N. S. gynėja, atsižvelgusi į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, atskleidė visas įvykio aplinkybes, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, prašė rasti galimybę kaltinamajam būnant laisvėje, gydytis nuo alkoholizmo. Nurodė, kad girtavimas pripažįstamas kaip liga ir yra galimybė, kad nuo alkoholizmo kaltinamasis gydysis ir daugiau nusikalstamų veikų nebedarys.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 str. 4 d.). Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą, ir savo sprendimą – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalios pagal BK 75 str. 2 d. leistinos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos kategorija ir paskirta bausmės rūšimi ir dydžiu, atitinka formalias BK 75 str. 2 d. taikymo sąlygas.

Tačiau, kaip minėta, BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. Nepaisant to, kad N. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, pateikė teismui jam palankias charakteristikas, išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (brandos atestatą, programavimo mokyklos kursų baigimo pažymėjimą), taip pat VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie tai, kad ši įstaiga sutinka N. S. priimti gyventi ir gydytis nuo priklausomybės, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis itin linkęs nusikalsti ir išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro. N. S. nusikalto būdamas 9 kartus teistas, po šios veikos padarymo nuteistas dar dviem nuosprendžiais, tame tarpe - ir už nusikaltimą nuosavybei, taip pat jo atžvilgiu yra priimtas ir dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau dėl paduoto apeliacinio skundo Klaipėdos apygardos teismui jis nėra įsiteisėjęs. Taigi, šiuo metu N. S. yra jau 11 kartų teistas, dominuoja nusikaltimai nuosavybei, paskutinį kartą atlikta bausmė buvo 90 parų areštas pagal 2022-05-19 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamąjį įsakymą, tačiau ją atlikęs, savo elgesio eilinį kartą kritiškai neįvertino. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad asmuo daug kartų nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas teismų buvo pripažinta aplinkybe, turėjusia įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tačiau kaltinamasis jokių savalaikių išvadų dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui nedarė, nesiėmė jokių priemonių spręsti turimą problemą, anaiptol, alkoholį vartojo toliau, nusikalstamas elgesys sistemingai kartojosi, kas rodo, jog ir nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo padaryta ne dėl atsitiktinumo, o gyvenimas sistemingai nusikalstant vertintinas jau kaip nusistovėjęs elgesio būdas. Žinodamas apie alkoholio daromą itin neigiamą poveikį jo elgesiui, žinodamas savo kriminalinę istoriją, suvokdamas gresiančią pakartotinę baudžiamąją atsakomybę, vis tiek prioritetą teikė alkoholio vartojimui, todėl, teismo vertinimu, pateikta viešosios įstaigos pažyma dėl sutikimo priimti kaltinamąjį gydytis rimtų kaltinamojo ketinimų gydytis neatskleidžia, tokią galimybę asmuo turėjo ir anksčiau, tačiau nei vienas iki šiol priimtas teismo sprendimas nepaveikė kaltinamojo tiek, kad suvoktų savo nekontroliuojamo elgesio žalą visuomenei ir valstybei bei atspindi itin abejingą ir nekritišką požiūrį į visuotinai priimtas ir nusistovėjusias elgesio bei moralės normas. Anksčiau taikytos švelnesnės bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas, netgi areštas) nesuteikė asmeniui pagrindo savo elgesį pakeisti, alkoholio vartojimo problemų spręsti nesiėmė, todėl toks elgesys (nepaisant kaltinamojo išsakytų argumentų, kad supratimas apie gyvenimo vertybes keičiasi, neigiamai vertina savo elgesį ir gailisi, nori susirasti darbą, rūpintis sūnumi) rodo itin neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į resocializacijos procesą, o švelnesnių bausmių paskyrimas, kaip matyti, bausmės paskirties tikslų akivaizdžiai nepasiekė. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis N. S. nusikalto neatsitiktinai, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad N. S. savo elgesį vertina kritiškai. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, atidėjus bausmės vykdymą, visiškai nebūtų pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Teismas pastebi, kad vien tik kaltinamojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Juo labiau, kad tiek Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-12-18 nuosprendžiu, tiek Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-17 nuosprendžiu, tiek Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-02-07 nuosprendžiu N. S. buvo paskirtos būtent realios laisvės atėmimo bausmės.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis R. K. pareiškė 600 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 61). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys pagrįstas (1 t., b. l. 60), žala atsiradusi dėl tyčinių kaltinamojo E. K. neteisėtų veiksmų, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Siekiant užtikinti pareikštą civilinį ieškinį, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024-02-15 nutarimu (2 t., b. l. 20-23) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į N. S. priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias: 1) 35200, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924.00 Eur; 2) 32500, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924.00 Eur; 3) 32500, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta AED, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924,00 Eur; 4) 35000, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924,00 Eur; 5) 35000, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924,00 Eur; 6) 73000, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924,00 Eur; 7) 73000, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nustatant nuo 2024-02-15 iki 2024-08-15. Atsižvelgiant į tai, kad teismas visiškai patenkino nukentėjusiojo R. K. 600 Eur dydžio civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nekeičiant prokurorės nutarime nustatytų sąlygų, taikytinas toliau iki visiško nukentėjusiajam R. K. priteistos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam R. K. žalą atlyginus – panaikintinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjant bylą, kaltinamajam N. S. buvo skirta gynėja advokatė S. K.. Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (316,67 Eur dydžio advokatės S. K. užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėja kaltinamajam buvo paskirta teismo iniciatyva, į jo turtinę padėtį (nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, esantis pataisos įstaigoje, duomenų apie gaunamas pajamas byloje nėra), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš N. S. nepriteistinos.

Daiktiniai įrodymai - cigaretės nuorūka su galimais biologiniais pėdsakais, degėsių pavyzdys (dėžėje), plomba (duomenys neskelbtini), kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2024-02-21 paimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102-103), nuosprendžiui įsiteisėjus, - sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

N. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. S. nustatyti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-12-18 nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-17 nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir N. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, N. S. į paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-12-18 nuosprendį ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-17 nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo R. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš N. S. nukentėjusiajam R. K. 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024-02-15 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į N. S. priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias: 1) 35200, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924,00 Eur; 2) 32500, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924,00 Eur; 3) 32500, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta AED, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924,00 Eur; 4) 35000, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924,00 Eur; 5) 35000, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924,00 Eur; 6) 73000, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600,00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924,00 Eur; 7) 73000, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 600.00 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: naudoti ir disponuoti; neišieškoma suma – 924,00 Eur, nekeičiant prokurorės nutarime nustatytų sąlygų, taikyti toliau iki visiško R. K. priteistos turtinės žalos atlyginimo, R. K. žalą atlyginus – panaikinti.

Nepriteisti iš N. S. 316,67 Eur proceso išlaidų už N. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos dalyvavimo byloje.

Daiktinius įrodymus - cigaretės nuorūką su galimais biologiniais pėdsakais, degėsių pavyzdį (dėžėje), plomba (duomenys neskelbtini), kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2024-02-21 paimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.