Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistosios J. V. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-16 nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-06-07 nuosprendžiu J. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Priteista iš J. V. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai J. M..

2014-01-03 Alytaus rajono apylinkės teisme buvo gautas J. V. prašymas, kuriame ji prašė ilgesniam laikui išdėstyti priteistos neturtinės žalos sumokėjimą. Nurodė, kad ji neturi pajamų, augina vaiką, nedirba, valstybės paramos negauna, turi mokėti būsto paskolą.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-01-16 nutartimi prašymą atmetė. Nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 284 straipsnis numato teismo sprendimo išdėstymą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių labai sunkią nuteistosios turtinę padėtį. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymos matyti, kad J. V. turėjo pajamų. J. V., nurodydama savo turtinę padėtį, pateikė būsto kreditavimo sutartį, tačiau iš sutarties matyti, kad kredito gavėjai pagal sutartį yra ne tik J. V., bet ir jos sutuoktinis K. V.. Teismas sprendė, kad J. V. gyvena šeimoje ir tikėtina, kad jos pajamas sudaro ir sutuoktinio gaunamos pajamos, o priteistos žalos sumokėjimo ilgesniam laikui išdėstymas pažeis ir nukentėjusiosios interesus, nes kiekvienas asmuo turi teisę į jam padarytos žalos atlyginimą per kuo trumpesnį terminą. Teismas padarė išvadą, kad nenustatyta, jog J. V. turtinė padėtis yra labai sunki ir jai tikslingas teismo nuosprendžiu priteistos sumos išdėstymas.

Motyvuojamoji dalis

J. V. skundas atmetamas.

Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, todėl prašymas dėl sprendimo (nuosprendžio) įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis. Vadovaudamasis LR CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi šių nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo vykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimą priimantis teismas. Pirmiausia, atsakovo (nuteisto asmens) turtinė padėtis turėtų būti itin sunki (vien blogos atsakovo (nuteistojo) materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka), tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

Nuteistoji J. V. skundu nesutinka tik su teismo nutartimi, kuria atmestas jos prašymas dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo išdėstymo, todėl skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik dėl šio nuteistosios reikalavimo.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo 2014-01-16 nutartis atmesti nuteistosios J. V. prašymą išdėstyti nuosprendžio dalies (žalos atlyginimo) įvykdymą yra teisėta ir pagrįsta, atitinka LR CPK 284 straipsnio nuostatas. Teismo nutartį naikinti pagal nuteistosios skunde išdėstytus argumentus nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, kurios sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atmesti nuteistosios prašymą išdėstyti nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo įvykdymą pagal jos prašymą.

Atmesdamas J. V. prašymą, apylinkės teismas teisingai nustatė ir nutartyje argumentavo, kad LR CPK 284 straipsnis numato teismo sprendimo išdėstymą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių labai sunkią nuteistosios turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymos nustatyta, jog J. V. turėjo pajamų. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ši apylinkės teismo nurodyta aplinkybė yra teisinga ir patvirtinama bylos duomenimis (t. 1, b. l. 166). Be to, apylinkės teismas nurodė, kad iš būsto kreditavimo sutarties matyti, jog kredito gavėjai pagal sutartį yra ne tik J. V., bet ir jos sutuoktinis K. V., todėl teismas pagrįstai sprendė, kad J. V. gyvena šeimoje ir tikėtina, kad jos pajamas sudaro ir sutuoktinio gaunamos pajamos. Teismas pagrįstai argumentavo ir tai, kad priteistos žalos sumokėjimo ilgesniam laikui išdėstymas pažeis ir nukentėjusiosios interesus, nes kiekvienas asmuo turi teisę į jam padarytos žalos atlyginimą per kuo trumpesnį terminą. Teismas nenustatė, jog J. V. turtinė padėtis yra labai sunki ir jai tikslingas teismo nuosprendžiu priteistos sumos išdėstymas. Su šiais apylinkės teismo argumentais aukštesnysis teismas sutinka ir jie bylos medžiaga nepaneigti. Nors nuteistoji tvirtina, kad ji su sutuoktiniu negyvena, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Be to, iš teismui pateiktų duomenų nematyti, ar nuteistoji neturi kito turto, į kurį gali būti nukreiptas priteistos sumos išieškojimas. Taigi yra teisinga teismo išvada, kad nenustatyta, jog J. V. turtinė padėtis yra labai sunki ir jai tikslingas teismo nuosprendžiu priteistos sumos išdėstymas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuosprendis įsiteisėjo 2013-11-14. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad nuosprendžio dalis dėl žalos išieškojimo yra pateikta priverstiniam vykdymui. Nenustatyta, kad antstolis būtų tikrinęs nuteistosios turtinę padėtį ir neradęs turto, į kurį gali būti nukreiptas priverstinis priteistos žalos išieškojimas. Konstatuojama, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka, o vykdymo metu nustačius, kad nuteistoji tikrai neturi lėšų ar turto žalai atlyginti, tik tuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl LR CPK 284 straipsnio nuostatų taikymo.

Esant šioms aplinkybėms nuteistosios J. V. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-01-16 nutartį.

Nutartis neskundžiama.