Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiojo G. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

E. K. buvo kaltinamas pagal BK 176 str. 1 d. tuo, kad būdamas darbdaviu pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui:

E. K., būdamas UAB „Revaka“, esančios (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas atsakingas už darbų saugos organizavimą, 2005-08-19 UAB „Revaka“ statybininkui - staliui G. P. pavedė (duomenys neskelbtini), pakeisti senus pastato medinius langus į naujus, tačiau išduodamas rankinį elektrinį diskinį pjūklą „Metabo KS 54“ nesupažindino su šio įrenginio eksploatacijos instrukcija bei G. P., kuris pagal gydytojų išvadą privalėjo dirbti su regėjimui skirtais akiniais, išdavė netinkamus apsauginius akinius ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr.IX-1672) 11 straipsnį, nes darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes darbdavio pareiga organizuoti darbuotojų instruktavimą pradėjus naudoti naujas ir modernizuotas darbo priemones, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 28 straipsnio 2 dalį, kur numatyta, kad jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės, kurios išduodamos tik įvertinus jį veikiančios rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. 2005-08-19, apie 11 val. 30 min., G. P. neturėdamas tinkamų apsauginių akinių ir neinstruktuotas kaip dirbti diskiniu pjūklu „Metabo KS 54“, kurio instrukcijos 9, 14, 17 punktuose nurodyta, kad dirbant su kilnojamuoju elektriniu įrankiu – diskiniu pjūklu, akių apsaugai būtina užsidėti apsauginius akinius, jog reikalinga žiūrėti, kad neįpjautum į vinis, patikrinti medieną ir visas vinis ištraukti, nepjauti su apverstu diskiniu pjūklu, nes tokio pjovimo būdo įrenginio gamintojas nenumatė ir toks pjovimo būdas yra labai pavojingas, išimdamas seną langą, netinkamai panaudojo pjūklą, pjovė iš apačios apvertęs pjūklą, nepašalinęs iš medienos metalinių detalių, todėl pjaunant metalo skeveldra spriegė ir sužalojo G. P. akį, padarė kiaurinę dešinės akies obuolio žaizdą, sąlygojo dešinės akies apakimą. Dėl to, kad E. K. pažeidė darbų saugos reikalavimus, buvo sunkiai sutrikdyta G. P. sveikata.

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras S. Lečas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismo išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir kilusių neigiamų pasekmių, yra nepagrįsta, ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakingas už darbų saugos organizavimą bendrovėje „Revaka" E. K. darbuotojo G. P. nesupažindino su rankinio elektrinio diskinio pjūklo „Metabo KS 54" eksploatacijos instrukcija, neišdavė G. P. tinkamų, pritaikytų dirbti su regėjimui skirtais akiniais, apsaugos akinių, dėl ko G. P. pjaunant rankiniu elektriniu diskiniu pjūklu medinio lango rėmą metalo skeveldra spriegė ir sunkiai sužalojo G. P. akį. Tuo E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003-07-01 Nr. IX-1672) 11 str., 25 str. 1 d. 6 p., 25 str. 1 d. 3 p., 28 str. 2 d.

Tai, kad E. K. kaltinime nurodytais nusikalstamais veiksmais pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, prokuroro nuomone, įrodo nukentėjusiojo G. P. parodymai. Jis parodė, kad pradėjęs dirbti UAB „Revaka“ pasirašė jam pateiktuose dokumentuose, o kokiuose, nežino, jokio instruktažo, kaip reikia dirbti, nebuvo, jokių apsaugos priemonių niekas neišdavė. Rankinį elektrinį pjūklą pasiėmė, nes tuo metu kito laisvo pjūklo nebuvo. Jis paaiškino, kad jam niekas nesakė, jog seniems langams išimti elektrinio pjūklo naudoti negalima. Elektrinį pjūklą naudojo norėdamas padaryti kuo daugiau jam skirto darbo. Tą dieną pirmą kartą savarankiškai montavo langus.

Prokuroro nuomone, šiais nukentėjusiojo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, jo parodymai yra nuoširdūs. Be to, liudytojai K. P., E. R. patvirtino, kad ir jie nebuvo supažindinti su instrukcijomis, o tik pasirašė, apsaugos priemonės jiems taip pat nebuvo išduotos. Be to, liudytoja D. J., Darbo inspekcijos specialistė, patvirtino, kad G. P. nebuvo pakankamai instruktuotas. Ji nurodė, kad UAB „Revaka" instrukcijose neatsispindėjo visi reikalavimai - neparašyta, kad negalima pjauti medienos su metalais, todėl darbuotojas turėjo būti supažindintas su rankinio elektrinio diskinio pjūklo instrukcija. Ši liudytoja nurodė, kad apsauginiai akiniai, kurie yra bendrovėje „Revaka", G. P. netinkami.

Teismas atsižvelgė į liudytojų R. Š., P. Š. ir A. J. parodymus, nurodydamas, kad jie buvo perspėję G. P. nenaudoti elektrinio diskinio pjūklo ardant senus medinius langų rėmus, tačiau nukentėjusysis į tai nekreipė dėmesio. Prokuroro nuomone, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai parodė, jog R. Š. perspėjo brolius G. ir K. P., o pats R. Š. parodė, kad apie tai, jog negalima pjauti su rankiniu elektriniu pjūklu langų rėmų, jis sakė K. P., o ne G. P.. Be to, nors E. K. neigė savo kaltę, jis prisipažino, kad priimdamas į darbą G. P. nesigilino į jo pateiktą medicininę pažymą (kurioje buvo gydytojų išvada, kad G. P. privaloma dirbti su regėjimui skirtais akiniais). Ši aplinkybė pažymi E. K., kaip vadovo, neatsakingumą. Tai, kad įmonėje darbuotojai nepakankamai instruktuoti, matyti iš liudytojo A. J. apklausos. Šis liudytojas parodė, jog jis iš gyvenimiškos patirties žino ( o ne iš instrukcijų), kad naudojant elektrinius prietaisus negalima dirbti be apsaugos, nes gali pataikyti į kokią vinį. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas Nr. 0l patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra nepakankamai instruktuoto darbuotojo netinkamas rankinio elektrinio diskinio pjūklo naudojimas (pažeisti LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ( 2003-07-01 Nr. IX-1672 25 str. 1d. 6 p., rankinio elektrinio diskinio pjūklo „Metabo KS 54" eksploatavimo instrukcijos, papildomų taisyklių 14 p., 17 p. reikalavimai) ir asmeninių apsaugos priemonių nenaudojimas (neįvertinta rizika, parenkant ir išduodant apsauginius akinius darbuotojui pagal gydytojų išvadą privalančiam dirbti su regėjimui skirtais akiniais – pažeisti 2003-07-01 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 25 str. 28 str. 2d. reikalavimai). Prokuroras remiasi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-92 (06) išvada, kad nelaimingo atsitikimo pasekmės su darbų saugos teisės aktų reikalavimų neužtikrinimu yra susijusios ir turėjo įtaką bei reikšmę nelaimei įvykti, nes nukentėjusiojo G. P. saugą užtikrinančios organizacinės priemonės neatitiko Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo nurodytų reikalavimų vykdymo neužtikrino. Nors nuosprendyje nurodoma, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, yra apsaugos akinių nenaudojimas, tačiau tai nėra viena iš pagrindinių priežasčių, sąlygojusių neigiamų pasekmių atsiradimą. Neigiamas pasekmes aptariamoje situacijoje sąlygojo dvi priežastys: apsaugos akinių nenaudojimas ir netinkamas rankinio elektrinio diskinio pjūklo „Metabo KS 54" naudojimas. Išanalizavęs nelaimingo atsitikimo situaciją ir įvertinęs nustatytas aplinkybes prokuroras mano, kad pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamų pasekmių atsiradimą, buvo netinkamas rankinio elektrinio diskinio pjūklo „Metabo KS 54" naudojimas. Tinkamų apsauginių akinių nenaudojimas - kita priežastis, turėjusi įtakos nelaimingam atsitikimui kilti. Akinių darbuotojas nenaudojo, nes jų jam nedavė. Prokuroras prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-10-11 nuosprendį dėl E. K. išteisinimo panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti E. K. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. l d., ir paskirti jam 40 MGL ( 5000 Lt) baudą. Civilinius ieškinius tenkinti. Priteisti iš UAB "Revaka" G. P. 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1720,50 Lt G. P. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos.

Nukentėjusysis G. P. apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas, nustatęs, kad E. K. nukentėjusiajam išdavė netinkamus apsauginius akinius, kurie nebuvo pritaikyti nešioti su regėjimui skirtais akiniais, nesupažindino nukentėjusiojo su rankinio elektrinio diskinio pjūklo „Metabo KS 54" eksploatacijos instrukcija, padarė išvadą, kad šie pažeidimai yra formalūs, tarp padarytų pažeidimų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. Nukentėjusiojo nuomone, šios teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

2006-02-14 ekspertizės akto Nr.11-92(06) išvadose konstatuota, kad tarp nelaimingo atsitikimo pasekmių ir darbų saugos teisės aktų reikalavimų neužtikrinimo priežastinis ryšys buvo. Ekspertas konstatavo, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo neužtikrino teisės normų reikalavimų vykdymo. Liudytoja D. J. parodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastys - atsakingas už darbu saugą E. K. nesupažindino darbuotojo su rankinio elektrinio pjūklo eksploatacijos instrukcija, išdavė netinkamas apsaugos priemones.

Nukentėjusiojo nuomone, teismas nepagrįstai eksperto išvadas ir šios liudytojos parodymus atmetė motyvuodamas tuo, kad, nors nukentėjusiajam nebuvo išduoti specialūs apsaugos akiniai, skirti naudotis su regos akiniais, jis turėjo užsidėti paprastus apsaugos akinius, kas būtų apsaugoję nuo nelaimingo atsitikimo. Byloje nėra jokių duomenų, kas pagrįstų šią teismo išvadą. Liko nenustatyta, ar pakako vieno veiksnio, t. y. nesupažindinimo su rankinio elektrinio pjūklo eksploatacijos instrukcija, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas, ar buvo būtina abiejų veiksnių sąveika, nes nenustatyta, ar apsauginiai akiniai apskritai galėjo apsaugoti akis nuo tomis aplinkybėmis padaryto tokio pobūdžio sužalojimo. Be to, teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo brolio K. P. parodymus, kuris patvirtino, kad darbdavys neišdavė jokių apsaugos priemonių, nors už jas jie ir pasirašė. Todėl nukentėjusysis prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti E. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. l d., bei patenkinti 101 000 litų dydžio civilinį ieškinį.

Išteisintojo E. K. gynėjo H. Mackevičiaus atsikirtimuose į nukentėjusiojo ir vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus nurodyta, kad teismas pagrįstai pripažino, jog nukentėjusiojo nesupažindinimas su konkretaus elektros įrankio instrukcija yra tik formalus pažeidimas, nes tarp padaryto pažeidimo nenustatytas priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis. Nustatant priežastinį ryšį, reikšminga yra aplinkybė, ar kaltininkui inkriminuotas pažeidimas buvo būtina pasekmių kilimo sąlyga. Šiuo atveju reikšminga ta aplinkybė, jog nukentėjusysis buvo instruktuotas apie saugias darbo sąlygas, jam buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, kurių jis nedėvėjo, ir tai buvo priežastis, dėl kurios, nukentėjusiajam pažeidus darbo su kilnojamaisiais elektros prietaisais instrukciją, ir atsirado tokios pasekmės. Todėl teismas visiškai teisingai nustatė, kad jei nukentėjusysis būtų nešiojęs arba specialius apsauginius akinius, skirtus naudotis su regos akiniais, arba paprastus apsauginius akinius, tai būtų apsaugoję jį nuo nelaimingo atsitikimo. Visą teismo proceso laiką nukentėjusysis nenešiojo nei akinių, nei lęšių, kas liudija, jog jis pakankamai gerai mato be akinių, ir galėjo nešioti jam duotus apsauginius akinius, nors ir nepritaikytus nešioti su regos akiniais. Teismas teisingai nustatė, kad, jeigu nukentėjusysis būtų naudojęs apsauginius akinius, kaip to reikalauja visos bendro pobūdžio instrukcijos, net ir pažeidus saugaus elgesio su konkrečiu elektros prietaisu instrukcijos reikalavimus, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Ir statybininko-staliaus saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr.26 (punktai 2.4, 2.4.5, 2.5, 3.70), ir dirbančio kilnojamais elektros įrankiais saugos ir sveikatos instrukcijoje Mr.27 (punktai 22, 22.6, 25, 25.1, 31, 40, 40.7, 57.5, 83.2) darbuotojui dirbti be apsauginių priemonių, tarp jų ir apsauginių akinių, draudžiama. Su šiomis instrukcijomis nukentėjusysis buvo supažindintas. Tai patvirtina jo parašas Instruktavimo darbo vietoje registracijos žurnale. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2001 11 13 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-865/2001 nuro­dė, kad „nelaimingo atsitikimo darbe atveju, esant darbuotojo - nukentėjusiojo dideliam neatsargumui, vien­kartinės pašalpos dydis, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, gali būti mažinamas arba atmetamas". Minėtoje byloje kalbama apie galimą vienkartinės pašalpos, mokamos VSDF lėšomis, sumažinimą, tačiau analogiški veiksmai gali būti taikomi ir nukentėjusiojo, prašančio priteisti iš kalto dėl nelaimingo atsitikimo darbdavio žalos atlyginimą. Šiuo atveju nenustatyta darbdavio kaltė (jei darbuotojas, atliekantis darbdavio pavestas funkcijas darbuotojų saugos darbe srityje, kaltas dėl nelaimingo atsitikimo baudžiamosios teisės prasme, darbdavys pripažįstamas kaltu dėl tokio įvykio civilinės teisės prasme), o, nesant kaltės, neatsiranda ir prievolė sumokėti nukentėjusiajam žalos atlyginimą, todėl teismas visiškai teisingai paliko nenagrinėtais nukentėjusiojo ir Valstybinės ligonių kasos ieškinius.

Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis, jo gynėjas ir civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami. Iš uždarosios akcinės bendrovės „Revaka“ 2002 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-D turinio matyti, kad saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas bendrovėje vykdė įmonės direktorius E. K. (t. 1, b. l. 59).

Iš E. K. pareikštų kaltinimų turinio matyti, kad jis kaltinamas tuo, jog pavesdamas nukentėjusiajam G. P. pakeisti senus medinius lango rėmus į naujus, išduodamas rankinį elektrinį diskinį pjūklą „Metabo KS 54“, jo nesupažindino su šio įrenginio naudojimo instrukcija, išdavė netinkamus apsauginius akinius, kuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 1 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 11 straipsnio, 25 str. 1 d. 6 p., 25 str. 1 d. 3 p., 28 str. 2 d. reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo eigoje apylinkės teismo teisiamajame posėdyje nustatyta, kad E. K. nukentėjusiajam G. P. ardyti senus langų rėmus elektriniu diskiniu pjūklu neliepė ir tokioms darbo funkcijoms atlikti elektrinio diskinio pjūklo neišdavė. Nelaimingo atsitikimo dieną į darbo objektą elektrinį pjūklą pasiėmė nukentėjusiojo brolis K. P.. Tai patvirtino bendrovės „Revaka“ inžinierius liudytojas R. Š., kuris išvykstant nukentėjusiajam ir jo broliui K. P. į darbo vietą, kur turėjo būti ardomi langai, parodė, kad diskinis pjūklas veikia, nesugedęs, ir perspėjo, kad šiuo pjūklu langų rėmų pjauti negalima. Diskinis pjūklas nukentėjusiajam ar jo broliui priskirtas nebuvo (t. 2, b. l. 139-140). Liudytojas A. K. parodė, kad liudytojas R. Š. draudė langų rėmus pjauti elektriniu pjūklu (t. 1, b. l. 198-199). Kad langų ardymui į objektą elektrinį diskinį pjūklą K. ir G. P. pasiėmė savo iniciatyva, tą jie patvirtino (t. 1, b. l. 134 – 136, 136 – 137, t. 3, b. l. 126 – 129, 131 - 134). Liudytojai P. Š., A. J. parodė, kad nukentėjusįjį ir jo brolį ilgą laiką praktiškai mokė, kaip reikia ardyti senus ir įstatyti naujus langus. Broliai buvo mokomi senus langų rėmus pjauti rankiniu, o ne elektriniu pjūklu. Visiems darbuotojams buvo žinoma, kad elektrinis diskinis pjūklas gali būti naudojamas tik naujų palangių pjovimui. Nukentėjusysis G. P. ir jo brolis K. P., kurie po praktinio apmokymo nelaimingo atsitikimo dieną dirbo kartu, perspėjimų nenaudoti elektrinio pjūklo ne pagal paskirtį neklausė (t. 1, b. l. 140 – 141, 141 – 142, t. 3, b. l. 129 - 131). Nustatyta, kad nukentėjusysis naujų palangių nepjovė, o kartu su juo dirbęs brolis K. P., jo paties parodymais, tuo pjūklu pjauti mokėjo (t. 3, b. l. 128). Nukentėjusysis G. P. parodė, kad diskinis pjūklas palangėms pjauti nebuvo reikalingas, nes palangės jau būna iš anksto paruoštos (t. 3, b. l. 131-134). Darbų saugos klausimais nukentėjusįjį instruktavęs E. K. ne tik kad neįdavė nukentėjusiajam elektrinio pjūklo, nepavedė tai padaryti bendrovės vyr. inžinieriui R. Š. ar kam kitam, bet ir nežinojo, kad nukentėjusysis savavališkai naudos šį pjūklą senų langų rėmų ardymui, todėl kaltinimas E. K., kad jis pavesdamas G. P. pakeisti senus medinius langus į naujus išdavė G. P. rankinį elektrinį pjūklą „Metabo KS 54“ nesupažindinęs su šio įrenginio eksploatacijos instrukcija, ištirtomis bylos aplinkybėmis nėra pagrįstas.

Kaip tvirtinama ir prokuroro apeliaciniame skunde, nukentėjusysis ne langų rėmams pjauti skirtą elektrinį pjūklą panaudojo tam, kad padarytų kuo daugiau darbo. Todėl, dirbdamas ne langų ardymui skirtu įrankiu – elektriniu diskiniu pjūklu, nukentėjusysis visą riziką dėl pasekmių prisiėmė sau. Jis privalėjo suprasti, kad naudodamas langų rėmų ardymui padidinto pavojaus įrankį gali sukelti pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, kad nesusipažinęs su šio įrankio eksploatacijos instrukcija gali sugadinti ir patį įrankį. Naujos ir modernizuotos darbo priemonės, kas minima E. K. pareikštuose kaltinimuose, langų rėmams ardyti nebuvo numatytos ir nebuvo naudojamos. Modernizuoti šį darbo procesą, kaip tvirtina liudytojai P. Š., A. J., savo iniciatyva sumanė nukentėjusysis ir kartu su juo dirbęs brolis K. P. (t. 1, b. l. 140-141). Vidaus darbo tvarkos taisyklės (t.1, b. l. 60-66), Saugos ir sveikatos instrukcija dirbančio kilnojamais elektros įrankiais Nr. 27 (t. 1, b. l. 67-79), Statybininko – staliaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 26 (t. 1, b. l. 80-90), su kuriomis nukentėjusysis buvo supažindintas pasirašytinai, numato ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo pareigas. Darbuotojas turi teisę ne tik kad atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus sveikatai arba gyvybei, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, bet ir privalo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai, dirbti saugiai, žinoti ir vykdyti saugos darbe norminių aktų reikalavimus, laikytis saugos ir sveikatos darbe instrukcijų reikalavimų, vykdyti darbdavio ar jo įgaliotų asmenų nurodymus (Vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.1.2., 5.1.6., 5.4.1. punktai - t. 1, b. l. 62). Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, kai jis neaprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, iškilus klausimams dėl saugos ir sveikatos, kreiptis į tiesioginį darbo vadovą, darbdavį, Valstybinę darbo inspekciją ar kitą valstybės instituciją, darbuotojas taip pat privalo dirbti tik tuos darbus, kuriuos dirbti yra instruktuotas, ir vykdyti tiesioginio darbo vadovo nurodymus (Saugos ir sveikatos instrukcijos dirbančio kilnojamais elektros įrankiais Nr. 27 7, 11.5., 11.7. punktai – t. 1, b. l. 67-79). Saugos ir sveikatos dirbančio kilnojamais elektros įrankiais instrukcijoje yra išvardyti draudimai, dirbant su diskiniais rankiniais pjūklais. Šalia kitų draudimų yra paminėtas draudimas dirbti neužsidėjus apsauginių akinių (p. 83.2.). Draudimas dirbti su rankinėmis elektros mašinomis neužsidėjus apsauginių akinių yra minimas ir daugiau kartų (p.22.6., 25.1., 31, 40.7.). Būtina asmeninės apsaugos priemonė – akiniai minima ir statybininko – staliaus Saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 26 (p. 2.4.5., 3.7., 4.12.3. – t. 1, b. l. 80-88). Netikėti nukentėjusiojo parašais patvirtintų faktų, kad su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, paminėtomis instrukcijomis jis buvo supažindintas, kad jo parašai patvirtina faktą ir apie saugos priemonių gavimą, nėra pagrindo. Savo parašų (t. 1, b. l. 89-90, 93, 144, 145, 146) neneigia nė pats nukentėjusysis.

Nagrinėjant bylą apylinkės teisme ir apeliaciniame teismo posėdyje nustatyta, kad apsauginių akinių ardant langų rėmus nelaimingo atsitikimo dieną nenaudojo ne tik nukentėjusysis, bet ir kiti kartu dirbę darbininkai, kurie elektrinio pjūklo nenaudojo, o naudojo rankinį pjūklą. Nukentėjusysis G. P. tvirtino, kad akinių, kaip ir kitų apsaugos priemonių, iš darbdavio negavo. Medicininėje privalomo sveikatos patikrinimo pažymoje rašoma, kad nukentėjusysis statybininko – staliaus darbą gali dirbti su akiniais (t. 1, b. l. 140-141). Nelaimingo atsitikimo dieną ir kitomis dienomis nukentėjusysis regos akinių į darbą nesinešdavo, nes jie, jo parodymais, rasodavo, buvo brangūs, be to, galėjo dirbti be regos akinių ar lęšių, o kad dirbti be akinių pavojinga, nesuprato (t. 2, b. l. 135, t. 3, b. l. 132). Kadangi nukentėjusysis darbe nesinaudojo regos akiniais ir tai jam netrukdė dirbti, nėra pagrindo teigti, kad jis negalėjo dėvėti tų apsauginių akinių, už kurių gavimą pasirašė. G. P. akių apsaugai duotų akinių nenaudojo, o kad akiniai nukentėjusiajam buvo duoti, kad nukentėjusiojo parašu apie jų gavimą reikia tikėti, patvirtino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyresnioji inspektorė D. J. (t. 2, b. l. 137-138, t. 3, b. l. 134-135), dalyvavusi nelaimingo atsitikimo tyrime. Kad tie akiniai kaip akių apsaugos priemonė nukentėjusiajam nebuvo tinkami, konstatuojama remiantis tik inspektorės D. J. parodymais, nukentėjusysis apsaugos akinių neišbandė, todėl nėra pagrindo kaltinti išteisintąjį E. K., kad jis nukentėjusiajam išdavė netinkamus apsauginius akinius.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nėra pagrindo netikėti G. P., K. P., E. R. parodymais. Tačiau G. P. ir K. P. parodymai, kad prieš pradedant dirbti bendrovėje „Revaka“ nebuvo instruktuoti, supažindinti su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, nežinojo, kokie įrankiai naudojami langų staktų ardymui, nors juos dirbti mokė patyrę darbininkai, kelia abejonių, nes paremti akivaizdžių elementarių dalykų ir faktų neigimu, net atminties pablogėjimu. Teisiamajame posėdyje liudytojas K. P. neigė, kad turėjo ir savo elektrinį diskinį pjūklą, o apeliaciniame posėdyje jis ir nukentėjusysis patvirtino, kad tėvo pjūklą vežiodavosi automobilio bagažinėje. K. P. teigė, kad jo nemokė, jog medienai pjauti pjūklu negalima pjauti metalo. G. P. teigė, kad neskyrė, kuriuo pjūklu galima pjauti medį, o kuriuo metalą (t. 2, b. l. 136-137, t. 3, b. l. 126-129, 131-134). Elementariausių dalykų nepripažinimas ir neigimas duoda pagrindą teigti, kad nukentėjusysis ir liudytojas K. P. nelaimingo atsitikimo aplinkybes bando pakreipti nukentėjusiajam naudinga linkme. Liudytojo E. R. parodymai (t. 3, b. l. 55) G. P. susižalojimo aplinkybių išaiškinimui nepadėjo, nes šio liudytojo darbo pobūdis ir darbo vieta buvo kitokie. Tai, kad šis liudytojas nesigilino į instrukcijų, su kuriomis susipažino pasirašytinai, turinį ar nenaudojo saugos darbe priemonių, nereiškia, kad taip pat elgėsi ar turėjo teisę elgtis ir nukentėjusysis, o E. K. nukentėjusiojo neinstruktavo. Prokuroro apeliaciniame skunde pacituoti Darbo inspekcijos specialistės D. J. parodymai, kad „UAB „Revaka“ instrukcijose neatsispindėjo visi reikalavimai – neparašyta, kad negalima pjauti medienos su metalais“, yra neteisingi, nes logine prasme turėtų būti kalbama apie tai, kad medienai pjauti skirtu pjūklu negalima pjauti į metalą.

Apeliacinių skundų argumentus, kad nukentėjusysis nebuvo instruktuotas ir apmokytas darbo vietoje, paneigia liudytojų A. K., P. Š., A. J., R. Š. parodymai apie tai, kaip nukentėjusysis ir jo brolis K. P. buvo mokomi dirbti darbo vietoje ( t. 1, b. l. 138-141).

Ekspertizės akto Nr. 11-92 (06) išvados (t.1, b. l. 168-173), kuriomis grindžiamas prokuroro apeliacinis skundas, atskleidžia nelaimingo atsitikimo su G. P. priežastis, tačiau jos atsirado ne dėl išteisintojo E. K. veiksmų ar neveikimo. E. K. nukentėjusįjį su instrukcijomis Nr. 26 ir 27 supažindino, nukentėjusiajam asmeniškai elektrinio diskinio pjūklo nedavė. Nukentėjusysis nebuvo mokomas langų rėmus ardyti elektriniu diskiniu pjūklu. Taip dirbti buvo net draudžiama. Kad nukentėjusysis ir jo brolis K. P. domėjosi ir siekė išbandyti elektrinį pjūklą, buvo žinoma ne E. K., o bendrovės vyr. inžinieriui R. Š., kuris K. P. įtikino, kad bendrovei priklausantis pjūklas veikia, nėra sugriuvęs, bet perspėjo, kad pjauti langų rėmus tuo pjūklu negalima, Paulavičiams buvo davęs pinigų darbui reikalingiems įrankiams nusipirkti (t. 2, b. l. 139-140). Ištyrusi nelaimingą atsitikimą, Valstybinė darbo inspekcija pareikalavo „pagal rankinio elektrinio diskinio pjūklo naudojimo instrukciją instruktuoti darbuotojus, dirbančius su šiuo įrenginiu (t. 1, b. l. 112-113), tačiau susipažinimas su šia instrukcija nesuteikia galimybės naudoti šį pjūklą senų langų rėmų pjovimui. Kad panaudotas elektrinis pjūklas tokiems darbams kaip langų rėmų pjovimas netinka, pažymėta ir ekspertizės akto Nr. 11-92 (06) tiriamojoje dalyje (t. 1, b. l. 171). Sprendimus dirbti darbo objekte poromis taip, kaip dirbo G. P. priėmė ne E. K., o UAB „Revaka“ gamybos direktorius A. K. (t. 2, b. l. 138-139). Jeigu nukentėjusysis būtų vykdęs nurodymus elektriniu pjūklu pjauti naujas palanges, o ne senus langų rėmus, lango rėmą būtų pjovęs rankiniu pjūklu, nelaimingas atsitikimas galėjo neįvykti. Saugiam darbui užtikrinti - naujai palangei išpjauti - būtų pakakę instrukcijų Nr. 26 ir Nr. 27 reikalavimų vykdymo ir gautų apsaugos akinių panaudojimo, nes jei nukentėjusysis pakankamai matė be regos akinių, kurių darbe nenešiojo, neprasčiau turėjo matyti ir su apsaugai skirtais akiniais. Kaltinant E. K. blogų akinių išdavimu nebuvo bandyta įrodyti, kad nukentėjusiajam išduoti akiniai tikrai nebuvo tinkami. Tai, kad darbo vietoje nebuvo dirbama saugiai, įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo nukentėjusiojo G. P. neatsakingo požiūrio į savo darbą pasekmė.

Apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino teisingai ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį, kuris pagal prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentus nenaikintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir nukentėjusiojo G. P. apeliacinius skundus atmesti.