- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-19
- Bylos Nr.
- 2-64-228/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01975-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- L. D., D.
- Atsakovas
- Z. D., D.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovei L. D., jos atstovei advokatei J.Umbrasienei, atsakovui Z. D. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, dalyvaujant savivaldybės institucijos, teikiančios išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui B.Varnui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui Z. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo; savivaldybės institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovė L. D. ieškinyje ir posėdžių metu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo Z. D. kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus L. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove, pakeisti priteisto išlaikymo dydį po 150 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis į po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo 3641,93 Lt piniginę kompensaciją už pasisavintą turtą, atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį „VW GOLF“, v.n. (duomenys neskelbtini) 1992 m. gamybos, palikti pavardes: ieškovei – D., atsakovui – D. bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Lukas.
Tačiau atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad gyvenant kartu, atsakovas dažnai vartojo alkoholį, kartu nesprendė iškilusių šeimos problemų, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, nepagrįstai priekaištaudavo, nesirūpino vaiko auklėjimu ir jo mokymosi klausimais. 2006 metais atsakovas ieškovę stipriai sumušė, dėl ko ieškovė kreipėsi į medikus, buvo nedarbinga, tačiau tai nebuvo vienintelis smurto atvejis, jis smurtaudavo visada, kai grįždavo namo neblaivus. 2010 m. birželio mėnesį atsakovas išvyko iš namų, paliko šeimą ir nuo tol nebebendravo su vaiku, nesidomėjo vaiko auklėjimu bei kitais klausimais, nerėmė jo finansiškai.
Ieškovė nurodė, kad sūnus visą laiką gyvena su ja, ji viena rūpinasi juo, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja.
Utenos rajono apylinkės teismo 2003-02-05 įsakymu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tačiau priteistas išlaikymas labai mažas, nes augant sūnui, didėja jo poreikiai, todėl prašo padidinti priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo ieškinio padavimo dienos.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad santuokoje kartu su atsakovu įsigijo automobilį VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini) 1992 m. 1000 Lt vertės.
Abu su atsakovu turi kreditorių, kuriems apie santuokos nutraukimą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal išperkamosios nuomos sutartį 2010 m. sūnui nupirko motorolerį, kurį atsakovas išsivarė ir iki šiol negrąžino, todėl už pasisavintą turtą prašo priteisti jai 3641,93 Lt, tačiau posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė.
Ieškovė nurodė, kad yra darbinga, dirba ir gauna pajamas, todėl išlaikymo sau nereikalauja.
Atsakovas Z. D. posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimą atsakovui žinoma.
Savivaldybės institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šalių nepilnamečiam sūnui pas ieškovę yra sudarytos tinkamos buitinės – moralinės gyvenimo sąlygos, sūnus L. išreiškė norą gyventi kartu su mama, todėl siūlė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. D..
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (7 b.l.), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L.(8 b.l.). Santuokos metu šalys įsigijo automobilį VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė vertina 1000 Lt (10 b.l.), kito registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto šalys santuokoje nėra įgijusios.
Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/5 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 22,7500 ha bei 1/5 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie ieškovei teko paveldėjimo pagrindu (136-150 b.l.). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise jokio turto neturi, niekur nedirba, duomenų apie pajamas nėra (9-10, 57, 129, 152 b.l.).
Z. D. yra paėmęs vartojimo kreditą (16 b.l.), kreditavimo sutarties sąlygų šalys nekeičia.
Šalys išlaikymo viena iš kitos neprašo, ieškovės darbo pajamos 2011 metais per mėnesį sudaro apie 1000-1100 Lt (153 b.l.)
Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir pajamas nėra.
Dėl santuokos nutraukimo
Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei. Viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 str. ir CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau nei viena iš šalių neprašė taikyti termino sutuoktiniams susitaikyti.
Pagal LR CK 3.27 str. nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.60 str. nuostatas sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.
Ieškovė L. D. prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodė, kad pastovus girtavimas, smurtas, gąsdinimai, nesirūpinimas šeima, o ir tai, kad 2010 m. birželio mėnesį atsakovas iš viso paliko šeimą, daugiau nesirūpino sutuoktine nei vaiku, neteikė paramos šeimai, privedė iki santuokos nutraukimo. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėjo savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nuotrauka (19-22 b.l.).
Atsakovas Z. D. jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes neteikė.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vertina byloje esančius įrodymus, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ir pripažįsta, jog atsakovo nesirūpinimas šeima, jo ilgalaikis nedarbas, smurtas prieš ieškovę, ir dėl nurodyto susidaranti psichologinė įtampa, taip pat tai, kad nuo 2010 m. birželio mėnesio atsakovas iš viso paliko šeimą ir daugiau nesirūpina ja, nepalaiko jokio ryšio net su vaiku, sąlygojo šeimos iširimą, tai yra atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo, o ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str., 3.28 str., 3.60 str.). Tokią išvadą teismui leidžia daryti ieškovės paaiškinimai (159 b.l.), teismo medicinos specialisto išvados Nr. G588/06/(08) (20 b.l.) duomenys, nuotrauka (19 b.l.), nedarbingumo lapelio duomenys (22 b.l.), nes atsakovas neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes. Taigi byloje nėra nustatyti faktai, patvirtinantys, jog santuokos iširimą būtų lėmę ir ieškovės netinkami veiksmai.
Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp ieškovės L. D. ir atsakovo Z. D. nutrauktina dėl atsakovo Z. D. kaltės (LR CK 3.60 str. 2 d.).
Po santuokos nutraukimo ieškovei D. paliktina pavardė – D., atsakovui D. paliktina pavardė – D.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokoje yra įgytas automobilis VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė vertina 1000 Lt, ir kurį prašo priteisti asmeninėn atsakovo nuosavybėn, nes ji šia transporto priemone nesinaudoja, ja naudojasi atsakovas, taip pat atsakovė neprašo kompensacijos už šį turtą, todėl automobilis VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini) 1992 m. gamybos, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str.), dalijant turtą, skirtinas asmeninėn atsakovo Z. D. nuosavybėn (LR CK 3.116 str.).
Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 3641,93 Lt piniginę kompensaciją už pasisavintą motorolerį, tačiau posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė.
Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 3641,93 Lt piniginės kompensacijos priteisimo priimtinas, kadangi laikytina, kad toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui ir nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, bylos nutraukimo pasekmės ieškovei išaiškintos, todėl ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl 3641,93 Lt piniginės kompensacijos priteisimo priimtinas, o civilinė byla šioje dalyje nutrauktina ( LR CPK 293 str. 1 d .4 p., 294 str. 2 d.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašė nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečio sūnaus L. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ja.
Byloje nėra duomenų apie šalių raštiško susitarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymą sudarymą.
LR CK 3.174 str. 2 d. numato, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimai sprendžiami, vadovaujantis vaiko interesais.
Todėl sprendžiant tokį reikalavimą, atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str.1 d., LR CK 3.3 str.1 d., VTAPĮ 4 str.1 p.).
Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, taip pat į tai, kad ieškovė užtikrina geras gyvenimo sąlygas vaikui augti ir vystytis, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą (58-59 b.l.), šalių sūnaus L. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina L. D. (LR CK 3.155 str. 2 d., 3.169 str. 2 d.).
Dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo
Ieškovė prašė Utenos rajono apylinkės teismo 2003-02-05 įsakymu priteistą išlaikymą sūnui L. iš kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt padidinti į kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.
CK 3.192 str. 1 d. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymas vaikui yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, o vaikui augant, paprastai didėja ir jo išlaikymo išlaidos.
Šalių sūnui L. 2011 metais sukako 11 metų, vaikas yra moksleivis (124-128 b.l.).
Iš ieškovės pateiktų paskaičiavimų (140-143 b.l.) matyti, kad vaiko išlaikymui reikalinga daugiau nei po 800 Lt kas mėnesį.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnui šiuo metu yra 11 metų, kad atsakovas neginčija, jog vaiko išlaikymui reikalinga ne mažiau 800 Lt kas mėnesį, vertina, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalinga vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, tai yra 800 Lt dydžio suma, nes negalima vaikų išlaikymo apriboti vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.
Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, todėl nustačius, kad vaiko poreikiams reikalinga 800 Lt dydžio suma kas mėnesį, nustatytinos kiekvieno iš tėvų finansinės galimybės teikti išlaikymą vaikams.
Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas Utenoje, ji suteikia sūnui būstą, pilnai viena jį išlaiko, viena auklėja sūnų ir rūpinasi visais vaiko gyvenimo, mokymosi bei auklėjimo, jo sveikatos klausimais, taip pat šiuo metu viena moka už motorolerį pagal išperkamosios nuomos sutartį (17 b.l.), kurį, kaip nurodė ieškovė, o atsakovas to neginčijo ir nepaneigė, atsakovas išsivarė ir negrąžino.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi, oficialiais duomenimis niekur nedirba, tačiau vertina, jog tai, kad atsakovas nedirba, nėra ta priežastis, kuriai esant, būtų pagrindas iš jo priteisti mažesnį išlaikymą vaikui, nes būdamas sveikas ir darbingo amžiaus (priešingų įrodymų atsakovas nepateikė), atsakovas privalo elgtis taip atsakingai ir rūpestingai siekti turėti darbą, gauti iš darbo pajamas, kad galėtų teikti reikiamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
Todėl vadovaujantis šalių nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant į tai, kad negalima vaiko išlaikymo apriboti vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, taip pat ir tai, kad išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi būti racionalios ir protingos, abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas auksčiau nurodytas aplinkybes, į ginčo klausimus reglamentuojančias materialinės teisės ir procesines teisės normas, laikytina, ieškovės reikalavimas priteisti prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui pagrįstu dalyje, kadangi manytina, jog vaiko išlaikymui 800 Lt dydžio lėšos yra pakankamos, todėl reikalavimas tenkintinas iš dalies, ir Utenos rajono apylinkės teismo 2003-02-05 įsakymu priteistas po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas pakeistinas, priteisiant iš atsakovo Z. D. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2010-11-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.194 str., 3.200 str.).
Pavestina ieškovei L. D. vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise (LR CK 3.185 str.).
Likusioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).
LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.). Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, todėl ir bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas vadovaujantis LR CPK 93 str. nuostatomis. Tokia įstatymo taikymo praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-415/2008).
Ieškovė, pateikdama ieškinį, 2010-11-10 mokėjimo nurodymu Nr. 800979 sumokėjo 243 Lt dydžio žyminį mokestį, 2 Lt mokestį už mokėjimo nurodymą, taip pat ieškovė patyrė 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų (26-27 b.l.). Pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos šioje byloje, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir sudėtingumą, advokato dalyvavimą posėdžiuose, teiktus prašymus byloje, laikytinos pagrįsto dydžio.
Ieškovė atsisakė reikalavimo dalyje dėl 3641,93 Lt kompensacijos už pasisavintą turtą priteisimo. Pagal LR CPK 87 str. 2 d. nuostatas, atsisakius ieškinio reikalavimo, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, todėl ieškovei grąžintina 82 Lt žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto už turtinio pobūdžio reikalavimą.
Nurodytų aplinkybių pagrindu visos likusios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo Z. D. (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Taip pat iš atsakovo Z. D. valstybės biudžeto naudai priteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios sumokėjimo ieškovė buvo atleista – už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris sudaro 90 Lt ((400-150)x12x3:100) ir 37,63 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79 str., 80 str., 87 str., 96 str.).
Utenos rajono apylinkės teismas 2010-12-16 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo Z. D. laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. D. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-12-01 iki teismo sprendimo priėmimo, kurios teismui priėmus sprendimą, naikintinos (LR CPK 149 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282, 293 - 294, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės L. D. ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką tarp ieškovės L. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Z. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo Z. D. kaltės.
Po santuokos nutraukimo L. D. palikti pavardę – D., Z. D. palikti pavardę – D..
Nustatyti nepilnamečio sūnaus L. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina L. D..
Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2003-02-05 įsakymu priteistą išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisiant iš atsakovo Z. D. nepilnamečio sūnaus L. D. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2010-11-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio sūnaus L. D. išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti ieškovei L. D. uzufrukto teise.
Ieškovės L. D. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 3641,93 Lt piniginės kompensacijos priteisimo priimti, o civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Paskirti atsakovo Z. D. asmeninėn nuosavybėn lengvąjį automobilį VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Z. D. ieškovės L. D. naudai 133 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio, 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų bei 2 Lt ieškovės turėtų su bylos nagrinėjimu susijusių kitų išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Z. D. valstybės biudžeto naudai 90 Lt žyminio mokesčio bei 37,63 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šias sumas sumokant į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000 (įmokos kodas 5660), ir teismui pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus).
Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovei L. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 82 Lt žyminio mokesčio.
Sprendimo vykdymą dalyje dėl žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto grąžinimo pavesti Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Utenos skyriui.
Sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui L. D. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.
Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-12-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo Z. D. nepilnamečiam sūnui L. D. po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-12-01 iki teismo sprendimo priėmimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.