- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-07
- Bylos Nr.
- ATP-104-309/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05655-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto S. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimo, kuriuo S. R. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, numatytą paskyrė administracinę nuobaudą – 1000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. nubaustas už tai, kad 2011 m. gruodžio 15 d. 9.50 val. Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo FH 12“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,89 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. R. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės 2012 m. sausio 16 d. nutarimą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones 1 metams atėmimą arba panaikinti, arba sutrumpinti atėmimo laiką, arba palikti teisę vairuoti transporto priemones – vilkikus.
Apeliantas nurodo, kad vairuotoju dirba daugiau nei 10 metų, važinėja į užsienį, nė karto jam nebuvo atimta teisė vairuoti, nes niekada per tiek važinėjimo laiko, jis nepadarė tokio teisės pažeidimo, už kurį būtų galima taikyti tokią nuobaudą. Šeimoje vienas dirba, išlaiko žmoną ir nepilnametę dukrą, kuri dar mokosi. Apeliantas teigia, kad dirba ne vienerius metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiko vairuotoju, praradęs teisę vairuoti transporto priemonę, netektų darbo ir vienintelio pajamų šaltinio. Apelianto teigimu, galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau buvo baustas, tik už tai kad nesegėjo saugos diržo ir automobilis buvo be techninės apžiūros. Todėl mano, kad jo anksčiau įvykdyti teisės pažeidimai yra mažareikšmiai ir, nemano, kad imant juos už pagrindą, galima teigti, kad jis iš jų nepasimokė ir padarė daug sunkesnį teisės pažeidimą. Apeliantas nurodo, kad darbdavys jį vertina, charakterizuoja teigiamai, kaip atsakingą, darbštų, pavyzdingą, gerai išmanantį savo darbą ir prašo teismo neatimti teisės vairuoti. Pasak apelianto, jis yra pagyvenusio amžiaus žmogus ir jam šiuo metu susirasti kitą darbą, praktiškai, yra neįmanoma. Gyvena Kelmės rajone, kaime, todėl mano, kad yra suprantama, jog jokio darbo ten nėra. Teigia, kad jis nėra ūkininkas, žemės ir technikos ją prižiūrėti neturi. Išskyrus vairuotojo amato, kito nesugeba. Apeliantas teigia, kad supranta, jog tai nepateisina jo padarytos veikos, tačiau jis prašo, bent sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones laiką, nei nurodyta sankcijos minimume arba palikti bent teisę vairuoti vilkikus.
Pasak apelianto, negalima sutikti su teismo nuomone, išreikšta nutarime, kad jo padaryti administracinės teisės pažeidimai sunkėja ir tai rodo jo visišką neatsakingumą ir abejingumą galimam pavojui kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Apeliantas teigia, kad šią aplinkybę teismas grindžia tuo, jog anksčiau ne kartą buvo skirtos administracinės nuobaudos už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau teismas visai neakcentuoja kiek jų buvo ir kokiame laiko intervale bei kokio sunkumo. Apelianto teigimu, šie faktai tikrai neatitinka teismo išdėstytos aplinkybės, kad jis tapo dėl to neatsakingas ir jis mano, kad ši teismo nurodyta aplinkybė yra neįrodyta.
Apeliantas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas jo administracinę bylą, nenustatė jo kaltę sunkinančių aplinkybių, tik lengvinančią. Taip pat pastebi, kad teismas neteisingai nutarime nurodė, kad jis turi galiojančią nuobaudą (2010-12-13 nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d. 100 litų bauda, bauda sumokėta 2011-01-19).
Pasak apelianto, administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad buvo panaudotos techninės priemonės: Alkotesteris „Alcotest 6810 Nr. ARZH-0076“, 0876268, 0,89 + - 0,017 promilės, todėl mano, kad tai, taip pat turi reikšmės traktuojant jo neblaivumo lygį.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertino bylos duomenų visumos, neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau niekada nebuvo baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, kad jam nustatytas girtumo laipsnis nėra daug viršijantis leistiną normą, jo vairavimo stažą, neatkreipė dėmesio į jau anksčiau nurodytas ypatingai švelninančias jo atsakomybę aplinkybes.
Apeliantas teigia, kad jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, nedaug viršija minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto lengvo girtumo laipsnio ribą (imant domėn rodmenų paklaidą), tai rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė minimalų pavojų eismo saugumui, ir tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį jo padarytas pažeidimas nėra itin pavojingas (važiuoti reikėjo ne judriu eismo keliu, nedidelę kelio atkarpą). Taip pat pastebi, kad teismo jam paskirtą piniginę baudą sumokėjo, nelaukdamas apeliacinio teismo verdikto.
Apeliantas prisipažįsta, kad praeityje buvo baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau niekada alkoholiu nepiktnaudžiavo, nėra chuliganas, pasižada ateityje niekada automobilio nevairuoti išgėrus. Taip pat nori paaiškinti, kad jis alkoholinius gėrimus vartojo byloje nagrinėjamo įvykio išvakarėse ir sąžiningai galvojo, kad ryte jo neblaivumas tikrai neviršys leistinos normos. Teigia, kad jam vairuojant transporto priemonę, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, todėl apelianto manymu, teismo argumentas, kad jo padarytas teisės pažeidimas yra labai pavojingas visuomenei, prieštarauja bylos aplinkybėms.
Apeliantas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, skirta tam, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebegalėtų padaryti naujų teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu. Apelianto teigimu, jei sankcijoje neišskiriamos transporto priemonių, kurias gali būti uždrausta vairuoti, kategorijos, darytina išvada, kad sankcijoje nurodyta sąvoka – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. Tačiau teismas gali svarstyti apie atėmimo teisės vairuoti tik kai kurių rūšių transporto priemones galimybę, jei nustato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu atsirado pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam mažesnę nei įstatymo nustatyta administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti. Todėl prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba vilkiko vairuotoju, vienintelis išlaiko šeimą, neatimti teisės vairuoti transporto priemones – vilkikus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu S. R. kaltės dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, arba sutrumpinti atėmimo laiką, arba palikti teisę vairuoti transporto priemones – vilkikus.
Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam yra numatyta ATPK 126 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad S. R. paskirta minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, S. R. asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad turi galiojančią administracinę nuobaudą.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Tai, kad S. R. prisipažįsta dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Aplinkybės, kad S. R. yra dirbantis, vienintelis išlaiko šeimą, yra pagyvenusio amžiaus, praradus teisę vairuoti jam susirasti kitą darbą bus sunku, sumokėjo teismo paskirtą baudą, nėra išskirtinės ar ypatingos aplinkybės, kurios švelnintų S. R. atsakomybę. Tai, kad S. R. vairavo vilkiką būdamas neblaivus (0,89 promilių), rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, ir leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį S. R. padarytas pažeidimas yra labai pavojingas. Tai, kad S. R. vairuodamas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nepaneigia to, kad transporto priemonės vairavimas (vilkiko) būnant neblaiviam yra itin pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Apelianto argumentai, kad jis daug metų dirba vairuotoju, praradęs teisę vairuoti transporto priemonę, netektų darbo ir vienintelio pajamų šaltinio, nėra išskirtinės aplinkybės, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimus padarinius, kilsiančius jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylą, daro išvadą, kad apelianto teiginiai, jog jis nėra neatsakingas ir abejingas galimam pavojui kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei teiginiai apie tai, kad apylinkės teismo padarytos išvados apie jo neatsakingumą ir abejingumą yra neįrodytos, paneigia byloje esanti pažyma apie asmens baustumą (14 b. l.), iš kurios matyti, kad S. R. nuo 2000 m. sausio 11 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 10 kartų. Taip pat paneigiamas apelianto teiginys, jog jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemonės, kadangi iš minėtos pažymos matyti, kad 2003 m. S. R. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas. Taip pat pažymima, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad S. R. pažeidimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kadangi ATPK 36 straipsnyje nurodyta, kad laikytina, jog administracinė nuobauda nebuvo paskirta, praėjus metams laiko, po to kai nuobauda buvo įvykdyta, todėl šiuo atveju S. R. 2010 m. gruodžio 13 d. paskirta nuobauda, baigė galioti praėjus metams, kai sumokėjo (2011 m. sausio 19 d.) paskirtą baudą t. y. 2012 m. sausio 19 d.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ATPK 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą ir negali, vadovaujantis šio kodekso 30¹ straipsniu, būti skiriamas tik dėl kai kurių rūšių transporto priemonių vairavimo.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. sausio 16 d. nutarimą S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai S. R. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, kuri atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir todėl keisti šį teismo priimtą nutarimą apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.